- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- N1-2679-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- Ž. A., A. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB "(duomenys neskelbtini)"
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-24 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų terminui; bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas 2014-07-09;
4. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-17 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) – 4 metų laisvės atėmimo bausme;
5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6. Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį,
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, besimokanti (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu nuteista pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. A. apgaule padarė turtinę žalą, o būtent: jis 2014 m. balandžio 4 d., automobilių servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, disponuodamas netikru 500 eurų nominalinės vertės banknotu su serijos numerio užrašu „suvenyrinė produkcija“ ir žinodamas, kad šis banknotas yra netikras, atėjęs atsiimti suremontuoto automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 500 eurų banknotą su užrašu „suvenyrinė produkcija“ atsiskaitydamas už automobilio remonto paslaugas, kurių vertė 381,22 euro, bei pasišalino neatsiskaitęs už suteiktas paslaugas, tokiu būdu apgaule padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 281,22 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Ž. A. taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.00 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, paprašęs pardavėjos pasimatuoti vyrišką auksinį žiedą, 20,8 dydžio, 9,41 gramų svorio, 954 eurų vertės, jį pamatavo ir, sukeitęs jį su savo atsineštu žiedu, pasiėmė matuotą žiedą bei išėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 954 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Ž. A. taip pat realizavo nusikalstamu būdų įgytą turtą, o būtent: jis 2014 m. rugpjūčio 8 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., gim. 1998-04-01, turėdami tikslą parduoti vyrišką auksinį žiedą 20,8 dydžio, 9,47 gramų svorio, kurio vertė 954 eurai, bei kurį minėtą dieną, apie 12.00 val., apgaulės būdu įgijo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame A. K., panaudodama svetimą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. G. vardu, užstatė minėtą žiedą, už kurį gavo 141,91 eurų grynais pinigais, tokiu būdu realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 141,91 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
A. K. panaudojo ir laikė svetimą asmens dokumentą, o būtent: nuo tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko iki 2014 m. rugpjūčio 10 d., laikė svetimą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. G. vardu, kurią 2014 m. rugpjūčio 8 d. panaudojo lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užstatydama žiedą, už kurį gavo 141,91 eurų grynais pinigais, bei, tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. rugpjūčio 10 d. panaudojo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikdama minėtą asmens tapatybės kortelę apsaugos darbuotojui A. Z. bei atvykusiems patruliams G. L. S. ir R. K., taip pat prisistatydama N. G. vardu. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 8 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdama bendrininkų grupe kartu su Ž. A., turėdami tikslą parduoti vyrišką auksinį žiedą 20,8 dydžio, 9,47 gramų svorio, kurio vertė 954 eurai, bei kurį minėtą dieną, apie 12.00 val., apgaulės būdu įgijo Ž. A. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame panaudodama svetimą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. G. vardu, užstatė minėtą žiedą, už kurį gavo 141,91 eurų grynais pinigais. Tokiu būdu realizavo turtą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 141,91 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi Ž. A., kuris yra kaltinamas trijų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymu bei A. K., kuri kaltinama vieno tyčinio nesunkaus bei vieno tyčinio apysunkio nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl apgaule padarytos žalos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. A. parodė savo kaltę pripažįstantis pilnai bei iš esmės patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamajame akte nurodytu laiku nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservisą atsiimti remontui palikto automobilio, kur jam buvo pateikta sąskaita. Jis sąskaitos apmokėti nenorėjo, nes buvo įsitikinęs, kad automobilis suremontuotas netinkamai, tiksliau, visai neremontuotas. Su savimi turėjo suvenyrinę 500 eurų kupiūrą, kurią numetė ant stalo bei išvažiavo. Servizo darbuotojams pasakė norintis pasitikrinti ir įsitikinti, ar šie tinkamai suremontavo automobilį, po ko, tikėdamasis apgauti paliko 500 eurų suvenyrinę kupiūrą kaip užstatą ir pasakė, kad kai patikrins automobilį, tada ir atsiskaitys. Servizo darbuotojas jam nieko nesakė, kadangi jis skubiai pasišalino ir išvažiavo. Negali atsakyti, ar servizo darbuotojas jį vijosi, jis pats to nematė. Jo paliktas banknotas neturėjo jokios vertės, juo atsiskaityti galima nebent apgaule, t. y. jei asmuo nepamatytų, jog kupiūra yra ne tikra, o suvenyrinė. Banknotą rado PC „Europa“ (t. 3, b. l. 125-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis Ž. A. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė Naujoje Vilnioje sutikę pažįstamą merginą vardu Vika (pavardės nežino, ji verčiasi prostitucija). Pasiūlė jai nusipirkti jo nenaudojamą mobiliojo ryšio telefoną, už kurį ji jam sumokėjo 100 JAV dolerio kupiūra, ant kurio buvo užrašyta „suvenyrinė produkcija". Jis iš karto to užrašo neįskaitė ir pagalvojo, kad kupiūra yra tikra. Po kelių valandų nuėjo į „Medicinos banką", norėdamas gautus pinigus iškeisti į litus, tačiau banke buvo sulaikytas policijos pareigūnų už bandymą iškeisti padirbtus pinigus. Paleistas iš sulaikymo tos pačios dienos vakarą susirado Viką, ši jam paaiškino banknotą gavusi už paslaugas iš kažkokio baltarusio. Taip pat ji pasakė turinti dar keletą tokių suvenyrinių banknotų. Jis atsiėmė savo telefoną ir paėmė iš jos dvi banknotus po 500 eurų, ir vieną 100 JAV dolerio banknotą. Ant visų šių banknotų buvo parašyta „suvenyrinė produkcija". Šiuos banknotus iš Vikos paėmė, reikalui esant norėdamas pasipuikuoti, kad turi pinigų. 2014-04-01 automobilį „Opel Tigrą", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti paliko UAB „(duomenys neskelbtini)" autoservise. Automobilyje turėjo pakeisti žvakes, siurbliukus, akumuliatorių. 2014-04-02, apie 11.00 val., jam paskambino autoserviso darbuotojas ir pasakė, kad automobilis suremontuotas, gali jį paimti. Apie 12 val. pėsčiomis atėjo iki minėto autoserviso. Darbuotojo, kuris tvarkė jo automobilį, paprašė parodyti paraišką, kurioje būtų nurodyti atlikti remonto darbai ir pateikti šio automobilio raktelius. Su minėtu darbuotoju nuėjo į aikštelę, užvedė automobilį, patikrino jį, po ko grįžo į serviso patalpas. Nebuvo pilnai patenkintas atliktais remonto darbais, tačiau ketino sumokėti visą sumą, kurią paskaičiavo autoservise, t. y. 971 Lt. Pinigų su savimi neturėjo. Darbuotojui, kuris jam davė paraišką su paskaičiuota mokėtina suma, pasakė šiuo metu pinigų su savimi neturintis, atveš juos po valandos. Darbuotojas liepė palikti kokį nors užstatą. Pagalvojo, kad būtų neblogai pajuokauti ir išeidamas ant stalo padėjo vieną 500 eurų banknotą su užrašu „suvenyrinė produkcija" bei išėjo iš autoserviso. Taip pasielgė dar ir todėl, kad liko nelabai patenkintas atliktais darbais ir jų įkainiais. Darbuotojas matė, kaip jis padėjo ant jo stalo minėtą banknotą, bet nieko nepasakė. Suremontuotu automobiliu išvažiuodamas iš autoserviso teritorijos, pamatė, kaip jį pradėjo vytis tas pats darbuotojas, kuriam paliko suvenyrinę 500 eurų banknotą. Tada suprato, kad minėtas asmuo tikriausiai suprato, kad jis paliko suvenyrinį banknotą, tačiau jis nesustojo ir važiavo toliau. Nei po valandos, nei kitą dieną už atliktus remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Dėl padarytos veikos labai gailisi, savo kaltę supranta. Pasižada atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Papildomos apklausos metu liko prie pirminės apklausos metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 162-163, 168-169).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. T. parodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" autoservise, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasininku - pardavėju. 2014-04-02 į servisą atvyko asmuo atsiimti taisomo automobilio. Minėtas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, 2014-03-26 dieną buvo atvykęs į jų servisą, paliko taisymui automobilį „Opel Tigra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. 2014-03-26 klientui paliekant minėtą automobilį buvo užpildyta automobilio užpildymo paraiška. Klientas prašė sutvarkyti akumuliatorių ir variklį. Jų darbuotojams suremontavus minėtą automobilį, jis paskambino paraiškoje užrašytu telefono numeriu, kad pastarasis atsiimtų automobilį. 2014-04-02, apie 12 val., atvyko tas pats asmuo, kuris ir pridavė taisymui minėtą automobilį. Užėjęs į serviso patalpas, klientas paprašė pateikti jam automobilio paraišką, pasakė norintis susipažinti, kas buvo remontuota, ir paprašė automobilio raktelių, kad galėtų užkurti automobilį ir įsitikinti, jog remontas atliktas tinkamai. Su klientu nuėjo į aikštelę, kurioje stovėjo minėtas automobilis. Klientas savo rankose turėjo raktelius ir paraišką. Klientas užkūrė automobilį tik po tai, kai jie pakeitė automobilio akumuliatorių, klientas pats to pageidavo. Tada užkūręs automobilį, pasėdėjo jame kažkiek, paskui negesindamas jo išlipo ir pasakė, kad viskas gerai. Keičiant automobilio akumuliatorių, klientas jo paklausė, ar gali atsiskaityti Eurų valiuta. Sulaukęs neigiamo atsakymo, pasiūlė, kad jų serviso tiekėjas gali pavežti jį iki artimiausio bankomato, tačiau klientas atsisakė bei nurodė, kad brolis netrukus atveš pinigus. Klientas kažkam paskambino ir po skambučio patvirtino brolį tuoj atvešiant pinigus. Pakeitus automobilio akumuliatorių ir klientui apžiūrėjus automobilį, jie grįžo į serviso patalpas, kuriose jis pradėjo išrašinėti garantinį taloną, o tuo metu klientas išėmė iš kišenės kažką, metė ant prekystalio, nusisuko ir išbėgo prie automobilio, kuris stovėjo užkurtas. Jis greitai apžiūrėjo numestą 500 Eurų kupiūrą, po ko nusprendė, kad banknotas yra netikras, nes ant jo rusiškai buvo parašyta suvenyrinė produkcija, nebuvo jokio serijos numerio. Išbėgo į lauką pasivyti kliento, bet šis jau buvo įsėdęs į automobilį ir pradėjęs važiuoti lik išvažiavimo. Jis serviso aikštelėje dar spėjo pasivyti automobilį, tačiau klientas buvo užrakinęs automobilio dureles, jis į jo prašymą sustoti nereagavo ir nuvažiavo. Grįžęs į serviso patalpas iš karto paskambino policijai. Remonto darbai kainavo 971 Lt, t. y. klientas liko skolingas nurodytą sumą. Paraiškos originalo neliko, nes klientas, apžiūrėdamas pataisytą automobilį, paprašė paraiškos ir negražinęs išbėgo (t. 1, b. l. 100-101).
Vilniaus apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui pateiktame A. T., UAB (duomenys neskelbtini)“ 2014-04-02 bei 2014-04-03 pareiškimuose užfiksuota, kad 2014-03-26 klientas paliko automobilį remontui. Atvykęs pasiimti automobilio, serviso darbuotojui išrašinėjant garantinį taloną, metė ant stalo 500 eurų kupiūrą ir greitai išėjęs iš parduotuvės sėdo į automobilį bei išvažiavo. Paėmus minėtą kupiūrą akivaizdžiai matėsi, kad ji netikra. Kartu pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta automobilio „Opel Tigra“ variklio remonto sutartis (t. 1, b. l. 16, 17, 18).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulio V. V. bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio V. L. 2014-04-02 bei 2014-04-28 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2014-04-02, apie 11.30 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad už automobilio „Opel Tigra“ remontą buvo atsiskaityta netikrais pinigais, kaip vėliau paaiškėjo, minėtas automobilis priklauso Ž. A. (t. 1, b. l. 22, 24).
2014-04-30 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta viena 500 eurų kupiūra be serijinio numerio, ant kurios vienos pusės viršutinio kairiojo kampo yra užrašas rusiškomis raidėmis „Suvenirnaja produkcija“. Apžiūrėta kupiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 30-33).
2014-10-31 apžiūros protokolo duomenimis, be kita ko, buvo apžiūrėti 69 vienetai suvenyrinių 100 JAV dolerių kupiūrų, surištų popieriniu ryšuliu. Ant kiekvienos kupiūros užrašas rusų kalba „Suvenirnaja produkcija“. Apžiūrėti objektai užfiksuoti fotonuotraukose (t. 1, b. l. 39-45).
2014-04-30 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta viena 500 eurų bei 100 JAV dolerių kupiūros. Ant abiejų kupiūrų rusiškomis raidėmis užrašyta „Suvenirnaja produkcija“, abu banknotai be serijinio numerio. Apžiūrėti objektai užfiksuoti fotonuotraukose (t. 1, b. l. 176-179).
2014-05-02 transporto priemonės aprašo duomenimis, apžiūrėtas automobilis „Opel Tigra“, už kurio taisymą Ž. A. atsiskaitė netikra pinigų kupiūra. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 182-186).
2014-04-17 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolų duomenimis, atpažįstantysis J. B. atpažino asmenį, kuris atėjo atsiimti automobilio „Opel Tigra“ bei už automobilio remonto paslaugas atsiskaitė netikra 500 eurų kupiūra, o atpažįstantysis A. L. atpažino asmenį, kuriam neatlygintinai pardavė automobilį „Opel Tigra“. Abu asmenys nuotraukose atpažino Ž. A.. Atpažinimas užfiksuotas fotonuotraukose (t. 1, b. l. 102-105, 106-107).
Byloje pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 73, 74, 75).
Dėl turto įgijimo apgaule iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. A. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę ir nurodė kaltinime nurodytu laiku kartu su Arina (A. K.) lankęsis Gariūnų turgavietėje. Jis kartu su savimi turėjo 5 Lt vertės žiedą. Išėję iš knygyno, nuėjo apžiūrėti žiedų, kadangi jis visada norėjo turėti gerą auksinį vyrišką žiedą. Atėjus į juvelyrinę parduotuvę, pardavėja pasiūlė pasimatuoti žiedų, paklausė, koks jo dydis, padavė pasimatuoti tris žiedus. Vienas iš pasimatuoti pasiūlytų žiedų buvo labai panašus į tą pigų žiedą, kurį jis turėjo (tuo metu pastarąjį taip pat mūvėjo ant piršto). Kol jis matavosi žiedus, pardavėją užkalbino kitas asmuo, ir tuomet jam kilo idėja sukeisti žiedus. A. K. tuo metu buvo šalia, apžiūrinėjo kitus žiedus, ir to momento, kada jis sukeitė žiedus, nematė. Priešingu atveju nebūtų nutylėjusi, būtų pradėjusi kažką sakyti, priekaištauti. Sukeitęs žiedus, išėjo iš parduotuvės. A. K. pasigyrė, kad jam pavyko gauti auksinį žiedą, nors prieš tai turėjo paprastą menkavertį. Tiksliai neatsimena, kuriuo momentu tai pasakė, galimai, kai jau važiavo automobiliu. Sužinojusi apie tokį sukeitimą, A. K. labai supyko, ketino kviesti policiją, bet jis jai pagrasino, po to liepė apsiraminti. Pastaroji ja pakluso ir nieko nebesakė (t. 3, b. l. 125-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis Ž. A. parodė savo kaltę pripažįstantis pilnai. Nurodė, kad 2014-08-08, apie 10.30 val., jis paskambino A. K., pasiūlė kartu nuvažiuoti į Gariūnų turgavietę apsipirkti. A. K. sutiko. Atvažiavus į Gariūnų turgavietę, pasiūlė Arinai nueiti pasižiūrėti juvelyrinių dirbinių į Juvelyrikos parduotuve „(duomenys neskelbtini)“. Eidamas į parduotuvę jau iš anksto turėjo sugalvojęs planą paprašyti pardavėjos parodyti auksinį žiedą, po ko jį pakeisti turimu neauksiniu žiedu (geltonos spalvos panašia bižuterija) bei taip apgaulės būdu neatlygintinai įgyti sau auksinį žiedą. Priėjęs paprašė pardavėjos jam parodyti vieną žiedą, tuo metu Arina dar buvo šalia, tačiau pardavėjai pradėjus rodyti žiedą, Arinos šalia jau nebebuvo. Paėmęs iš pardavėjos auksinį žiedą (jo kaina su nuolaida buvo apie 1 600 Lt), jis jį pamatavo. Pamatavęs žiedą, įsidėjo į savo kelnių kišenę, o netikrą žiedą padavė pardavėjai, po ko paprašė dar pasimatuoti vieną ar du žiedus. Pasimatavęs žiedus grąžino juos, kaip jam netinkančius, pardavėjai, ir išėjo (t. 2, b. l. 6-7).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. K. parodė dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavėjos pareigose, darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2014-08-08, apie 12.30 val., prie prekyvietės priėjo vyriškis, apie 25 metų amžiaus, 1,85 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su juo buvo mergina, apie 16 metų amžiaus, gal šiek tiek jaunesnė, šviesiais ilgais (iki pečių) plaukais. Vyriškis jos paprašė pasimatuoti vyrišką auksinį žiedą, 20,8 dydžio, žiedo svoris 9,41 gramai, 3 294 Lt vertės. Ji pastarajam žiedą padavė į rankas ir jis ėmė matuotis, šalia jo stovėjo prieš tai minėta mergina ir jam patarinėjo. Šis vyriškis matavosi apie tris žiedus. Vienu metu jis rankose turėjo tris žiedus. Vėliau juos jai grąžino ir pasakė dar pagalvosiantis ir greitu žingsniu išėjo. Į tai, kokius žiedus jis jai atidavė, neatkreipė dėmesio, tik matė, kad tai buvo visi trys žiedai. Tuo metu priėjo kiti klientai ir ji pradėjo bendrauti su jais. Praėjus dešimčiai minučių, t. y. apie 12.40 val., apžiūrėjusi prieš tai minėtus žiedus, pamatė, kad vienas iš žiedų buvo sukeistas. Tuomet ji iškvietė apsaugos darbuotojus ir pranešė apie įvykį (t. 1, b. l. 108).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. L. S. parodė, kad 2014-08-10 patruliuodami kartu su vyr. patruliu R. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad apie 12.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsauga sulaikė vagį. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas A. Z., kuris paaiškino, kad 2014-08-08, apie 12.00 val., kreipėsi (kaip vėliau išaiškino) T. K. ir paaiškino, kad į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ atėjo vyras ir moteris. Vyras paprašė parodyti ir pasimatuoti auksinį žiedą (585 prabos, 9,47 g svorio, jo kaina su nuolaida 1 647 Lt, be nuolaidos - 3 294 Lt). Po to paprašė pasimatuoti dar porą žiedų. Atidavęs žiedus, vyras pasakė dėl jų pirkimo dar pagalvosiantis ir išėjo. Maždaug po 10 minučių tvarkydama žiedus ji pastebėjo, kad pirmasis paduotas auksinis žiedas yra padirbtas, nes žiedo kortelė ir plomba ne jų parduotuvės, be to, turi įranga patikrinti, ar tai yra auksas. Apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojams (t. 1, b. l. 110-111).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK pateiktame parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-10 pareiškime užfiksuota, kad 2014-08-08, apie 12.00 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, vaikinas paprašė pardavėjos parodyti ir pasimatuoti auksinį vyrišką žiedą, kurio kaina 1 647,25 Lt, po ko paprašė parodyti dar porą žiedų ir visus pasimatavęs grąžino atgal. Vėliau dėliojant žiedus, pastebėta, kad žiedai sukeisti (t. 1, b. l. 19).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK tyrėjo T. K. 2014-08-10 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-08-08, apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pastebėjo, kad apgaulės būdu buvo išviliotas įmonei priklausantis auksinis žiedas, kurio vertė 3 294 Lt (t. 1, b. l. 14).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr. patrulės G. L. S. 2014-08-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-08-10, apie 12.05 val., patruliuojant gautas pranešimas, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ auksinis 3 294 Lt vertės žiedas buvo apkeistas netikru žiedu. Pranešta, kad įtariamąjį sulaikė apsaugos darbuotojas. Pabendravus su sulaikytuoju, paaiškėjo, kad minėtas žiedas buvo pagrobtas ir užstatytas lombarde (t. 1, b. l. 27).
2014-08-11 apžiūros protokolo duomenimis, buvo peržiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, pateiktu Gariūnų turgavietėje, iš kuriame matyti, kaip 2014-08-.08, apie12.04 val., prie prekystalio prieina vyras ir apžiūrinėja juvelyrinius dirbinius, po to parodo į vieną iš juvelyrinių dirbinių – galimai žiedą, matuojasi, jį grąžina. Vėliau prašo parodyti kitus žiedus ir apie 12.06 val., aiškiai matyti, kaip vyras, laikydamas juvelyrinį dirbinį – žiedą, gautą iš pardavėjos, paslepia jį kairės rankos kumštyje, o iš dešinės rankos kumščio slapta išimą naują, prieš tai vaizdo kameromis neužfiksuotą daiktą – galimai žiedą (galimai ištraukia iš savo paties šortų dešinės kišenės) ir paduoda jį pardavėjai. Apie 12.06 val. vyro kairė ranka įmeta sukeistą juvelyrinį dirbinį į šortų kairės pusės kišenę (t. 1, b. l. 36-38).
2014-08-14 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas geltonojo metalo žiedas, kurio apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 53-57).
2014-08-15 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas geltonojo metalo, kaip įtariama netikras žiedas, kurio apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 58-61).
2015-06-30 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta žiedo kortelė su šviesiu siūlu ir šviesia plombą. Ant kortelės vienoje pusėje užrašyta: praba 585, svoris 3,62, kaina 1 580. Kitoje pusėje užrašyta „Aukso papuošalai“. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 62-65).
Specialisto išvados Nr. 140-(4957)-IS1-5453 duomenimis, žiedo Nr. 1 metalo cheminė sudėtis yra (vario, sidabro, aukso) lydinys, kuriame vario yra 32,95 ± 1,07%; aukso yra 62,46 ± 0,24%. Viršutinėje žiedo dalyje stačiakampio metalo su briaunuotu raštu cheminė sudėtis yra: vario 21,46 ± 1,99 %; aukso 44,12 ± 4,69 %; rodžio 27,47 ± 6,99 %; nikelio 3,41 ± 0,20 %; cinko 3,55 ± 0,33 %. Apvado metalo cheminė sudėtis yra: rodžio 6,53 ± 2,58 %; vario 32,29 ± 1,17 %; aukso 61,95 ± 1,24 %. Apvade esantis skaidrus akmuo yra cirkonis. Žiedo Nr. 2 metalo cheminė sudėtis yra (vario, aliuminio, aukso) lydinys, kuriame vario yra 84,04 ± 3,08 %, aliuminio yra 6,02 ± 3,22 %; aukso yra 9,12 ± 1,07 %. Viršutinėje žiedo dalyje esantis skaidrus akmuo yra stiklas, kurio cheminė sudėtis yra: natrio 7,86 ± 0,23 %; silicio 24,01 ± 0,029 %; švino 11,45 ± 0,32 %; kalio 3,24 ± 0,02 % (t. 1, b. l. 93-95).
Byloje pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 87, 88, 89).
Dėl nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. A. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę, nurodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgytą auksinį žiedą nusprendė užstatyti lombarde. Jis pats neturėjo jokio asmens dokumento, o anksčiau buvo radęs kažkokios moters dokumentą, liepė A. K. eiti su svetimu dokumentu į lombardą bei užstatyti žiedą. Žiedą nusprendė užstatyti, kadangi jam reikėjo pinigų. Tikina pats į lombardą nėjęs, tačiau nusiuntė į jį ten A. K., kuri ir užstatė žiedą. Matė, kaip A. K. lombarde padavė žiedą, o pardavėja jai padavė pinigus. Žiedas buvo vertas apie 3 000 Lt, o užstatę jį gavo kažkur apie 500 Lt, sau jis pasiliko 300 Lt, o Arinai davė 200 Lt (tiek jai buvo pažadėjęs už paslaugą). Žinojo, kad nors ir duos A. K. pinigų, juos vis tiek išleis pats, nes jei ji ką nors pirks, tai duos ir jam. Pareikštą civilinį ieškinį dėl žiedo pripažįsta, iš pradžių nurodė nesutinkantis jį atlyginti, tačiau posėdžio eigoje poziciją pakeitė ir teigė ieškosiąs galimybių atlyginti ieškinį. Lombardo civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Kaltinamasis pažymėjo, kad apklausiamas teisme ne visas aplinkybes atsimena tiksliai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni, teismo posėdžio metu duodamas parodymus bando sušvelninti savo padėtį. Dėl savo veiksmų gailisi. Stengsis pasitaisyti, atlikęs bausmę nori išvažiuoti dirbti į užsienį (t. 3, b. l. 125-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis Ž. A. parodė savo kaltę pripažįstantis pilnai. 2014-08-08, apie 10.30 val., susitikęs su A. K. nuvyko kartu į Gariūnų turgavietę, užėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, kurioje jis sukeitė parduotuvėje buvusį auksinį žiedą su savo turėtu netikru žiedu. Išėjęs iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės, liepė A. K. važiuoti kartu su juo bei parodė ką tik įgytą žiedą. Ji nustebo bei paklausė, kaip jam pavyko, tačiau jis nieko daugiau neaiškino. Iš Gariūnų turgavietės iš karto nuvažiavo į lombardą, esantį Kalvarijų g., Vilniuje. Ten jis norėjo užstatyti apgaulės būdu įgytą žiedą. Pagalvojo, kad tai geriausiai būtų padaryti jo podukrai Arinai. Su savimi turėjo maždaug prieš dvi dienas kažkur Vilniuje ant kelio rastą N. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kurią davė Arinai ir liepė užeiti į lombardą. Paaiškino jai, kad lombarde pastaroji turės pateikti minėtą dokumentą ir daugiau nieko nedaryti. Ji iš karto sutiko, žinojo, kad jis nori užstatyti auksinį žiedą. Užėję į lombardą, padavė pardavėjai auksinį žiedą, kurį apgaulės būdu įgijo Gariūnuose bei liepė Arinai parodyti paduotą svetimą dokumentą. Pardavėja kvitui užpildyti paklausė Arinos kelis klausimus apie jos asmens duomenis, tačiau į visus klausimus atsakė jis pats. Baigus pildyti kvitą, jam už užstatytą žiedą buvo duoti 490 Lt grynais pinigais, paėmęs pinigus kartu su Arina išvažiavo. Jai jokių pinigų nedavė. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi (t. 2, b. l. 6-7).
Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. K. savo kaltę pripažino pilnai, patvirtino esmines inkriminuojamos veikos aplinkybes. Kaltinamajame akte nurodytu laiku paskambino Ž. A., pasiūlė nuvykti į Gariūnų turgavietę, į kurią abu nuvažiavo apsipirkti. Bevaikštant po turgavietę, Ž. A. pasiūlė užeiti į juvelyrinę parduotuvę. Ž. A. juvelyrinėje parduotuvėje jokio žiedo nepirko. Neatkreipė dėmesio, ar jis tuo metu turėjo žiedą, tačiau žino, kad jis mėgsta nešioti žiedus, laikrodžius. Kai išėjo iš Gariūnų, važiavo į lombardą. Atvažiavus prie jo, sužinojo apie žiedą. Prie lombardo Ž. A. padavė jai N. G. asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad jai reikės užstatyti žiedą. Ž. A. tiksliai nepasakojo, iš kur gavo žiedą, tačiau ji aiškiai suprato, kad žiedas gautas neteisėtu būdu, nes Ž. A. neturėjo pinigų, kad galėtų įsigyti auksinį žiedą. Ž. A. už žiedo užstatymą pažadėjo duoti iki 200 Lt, po ko jie tuos pinigus pasidalino ir kartu juos išleido. Į lombardą užėjo viena, Ž. A. liko šalia atidarytų durų. Užėjusi į lombardą, padavė asmens dokumentą bei parodė žiedą. Tada pasirašė dokumentus, jai buvo sumokėti pinigai, gavo apie 500 Lt. Neprisimena, ar pardavėja ko nors jos klausė, kai jai padavė asmens dokumentą, pamena tik, kad žiedas buvo sveriamas. Šiuo metu niekur nedirba bei nesimoko, asmeninių pajamų neturi, ją išlaiko mama. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, ketina paprašyti tėvo, kad jis jai duotų pinigų, tam, kad galėtų atlyginti ieškinį. Dėl savo veiksmų labai gailisi, supranta, kad taip elgtis negalima. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymais, nurodė parodymus esant užfiksuotus teisingai, apklausiama anksčiau aplinkybes atsiminė geriau (t. 3, b. l. 125-134).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji A. K. parodė savo kaltę pripažįstanti iš dalies. 2014-08-08, apie 10.30 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino buvęs patėvis Ž. A. ir pasiūlė kartu su juo nuvažiuoti į Gariūnus apsipirkti. Maždaug po pusvalandžio savo nuomojamu automobiliu „Audi A6“ ją paėmė iš draugės. Važiuodama automobiliu, atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio pavarų dėžėje buvo kažkoks vyriškas geltono metalo žiedas. Jį paėmusi į rankas apžiūrėjo ir suprato, kad tai bižuterija ir nieko neklaususi padėjo žiedą atgal. Atvažiavus į turgavietę, ji apsipirko, po ko Žygimantas jai pasakė, kad jiedu turės aukso. Tai išgirdusi, suprato, kad Žygimantas sumąstė kažką negero. Po to ji su Ž. A. nuėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Priėjęs prie juvelyrinių dirbinių pardavės, Žygimantas paprašė parodyti jam keletą žiedų. S. Ž. ketinimus, ji iš karto nuėjo toliau nuo jo, stengėsi negirdėti ir nematyti, ką daro ir sako Žygimantas. Po kelių minučių pastebėjo, kad Ž. A. iš to paviljono dingo, po ko pastebėjo jį stovintį už kampo. Ji priėjo prie jo ir jis jai pasakė „važiuojame“. Tada kartu su Ž. A. nuvažiavo iki lombardo, esančio prie „Sostinės turgaus“. Išlipus iš automobilio, Ž. A. jai padavė svetimą asmens tapatybės kortelę ir pasakė už pagalbą duosiantis jai 200 Lt. Paaiškino, kad lombarde turi paduoti šį asmens tapatybės dokumentą ir daugiau nieko nedaryti. Pasakė, kad ji labai panaši į dokumente pavaizduotą moterį. Jiedu su Žygimantu užėjo į lombardą, kur Žygimantas liepė ištraukti pasą ir kažką panašaus į metalinį mažą daiktą, panašų į žiedą, padavė pardavėjai. Pardavėja jai uždavė kelis klausimus, susijusius su asmens duomenimis, į kuriuos atsakinėjo Žygimantas. Už užstatytą daiktą gavo apie 420 Lt grynųjų pinigų. Visus pinigus pasiėmė Ž. A. bei, išėjęs iš lombardo, davė jai 200 Lt už pagalbą (t. 2, b. l. 147-148).
Vilniaus apskrities PVK Patrulių rinktinės 2 kuopos būrio vyr. patrulės G. L. S. 2014-08-10 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. K. parodė auksinį žiedą, apkeistą Gariūnų turgavietėje, kartu su Ž. A. pridavusi į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) g., kartu padavė ir lombardo sutarties kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame kvite užfiksuota, kad 2014-08-08 N. G. pridavė vyrišką žiedą 585 prabos, 9,40 svorio su dėžute (t. 1, b. l. 27-28).
Byloje pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 79, 80, 81).
Dėl svetimo asmens dokumento laikymo ir panaudojimo
Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. K. parodė savo kaltę pripažįstanti. Nurodė, kad nuvykus į lombardą priduoti žiedo, Ž. A. padavė jai N. G. asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad jai reikės užstatyti žiedą. Ji suvokė, kad dokumentas išduotas svetimo, jai nepažįstamo asmens vardu bei pavarde. Ji N. G. nepažįsta, toks asmuo jai nežinomas. Ž. A. padavė jai svetimą dokumentą, kad ji galėtų priduoti žiedą. Ji suprato, kad tas dokumentas jai nepriklauso ir ji juo negali naudotis, tačiau paėmė Ž. A. paduotą asmens dokumentą (N. G. asmens tapatybės kortelę) ir šiam liepus nuėjo į lombardą užstatyti žiedą (t. 3, b. l. 125-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji A. K. parodė savo kaltę pripažįstanti iš dalies. Nurodė, kad 2014-08-08, apie 10.30 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino buvęs patėvis Ž. A. ir pasiūlė kartu su juo nuvažiuoti į Gariūnus apsipirkti. Atvažiavus į turgavietę, ji apsipirko, po ko Žygimantas jai pasakė, kad jiedu turės aukso. Tai išgirdusi, suprato, kad Ž. A. sumastė kažką negero. Ji su Žygimantu nuėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Priėjęs prie juvelyrinių dirbinių pardavės, Žygimantas paprašė parodyti jam keletą žiedų. S. Ž. ketinimus, ji iš karto nuėjo toliau nuo jo, stengėsi negirdėti ir nematyti, ką daro ir sako Žygimantas. Po kelių minučių pastebėjo, kad Ž. A. iš to paviljono dingo, po ko pastebėjo jį stovintį už kampo. Ji priėjo prie jo ir jis jai pasakė „važiuojame“. Tada kartu su Žygimantu nuvažiavo iki lombardo, esančio prie „Sostinės turgaus“. Išlipus iš automobilio, Ž. A. jai padavė svetimą asmens tapatybės kortelę ir pasakė už pastarosios pagalbą duosiantis jai 200 Lt. Paaiškino, kad ji lombarde turi paduoti šį asmens tapatybės dokumentą ir daugiau nieko nedaryti. Pasakė, kad ji labai panaši į dokumente pavaizduotą moterį. Ž. A. jai neaiškino, kieno tai buvo dokumentas, ji pati to irgi neklausė. Ž. A. pasiūlymo neapgalvojo, kadangi jai tuo metu buvo reikalingi pinigai, tačiau ji suprato, kad tai, ką siūlo Žygimantas, yra neteisėta, svetimu dokumentu naudotis negalima. Paėmusi minėtą dokumentą ir laikydama jį rankoje, kartu su Ž. A. užėjo į lombardą, kur Žygimantas liepė ištraukti pasą ir kažką panašaus į metalinį mažą daiktą, panašų į žiedą, padavė jį pardavėjai. Pardavėja jai uždavė kelis klausimus, susijusius su asmens duomenimis, į kuriuos atsakinėjo Žygimantas. Už užstatytą daiktą buvo gauta apie 420 Lt grynųjų pinigų. Visus pinigus pasiėmė Žygimantas, išėjęs iš lombardo už pagalbą davė jai 200 Lt už pagalbą (t. 2, b. l. 147-148).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja N. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje (tikslios datos nepamena), neaiškiomis aplinkybėmis dingo jai priklausanti asmens tapatybės kortelė. Jos manymu, dokumentą ji pametė kažkur Zarasuose. Kelias dienas ieškojo jo namuose ir piniginėje, bet niekur neradusi nusprendė kreiptis į Zarasų miesto policijos komisariatą ir pranešė, kad neaiškiomis aplinkybėmis prarado savo asmens tapatybės kortelę. Asmenį, vardu A. K., matė vienintelį kartą, t. y. 2014 metų rugpjūčio mėn. pirmosiomis dienomis, Zarasų miesto šventėje, bendravo su ja visą dieną. Atsimena, kad ji buvo kartu su vyru, kurį pristatė kaip savo draugą. Jam buvo apie 26 metai amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 182 cm ūgio, trumpų plaukų, kampuotos veido formos. Jo vardo nepamena, merginai buvo apie 16 metų. Mano, kad būtent Arina iš jos kažkokiu būdu pavogė asmens tapatybės kortelę (t. 1, b. l. 131-132).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. Z. parodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotuoju. 2014-08-10, apie 12.00 val., darbo metu verslo parko „Gariūnai" teritorijoje Gariūnų g., Vilniuje, per radijo ryšį apsaugos darbuotojas J-38 pranešė pagal turimą informaciją apie įtariamą sukčiavimą, 2014-08-08 verslo parko „Gariūnai" parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)" turgavietės 0 eilėje pastebėjo požymius atitinkantį vyrą ir moterį. Apie 15 minučių jie buvo stebimi kelių apsaugos darbuotojų. Pastebėję esantys stebimi, įtartini asmenys išsiskyrė. Vyras ėjo ant smėlio esančia parkingo aikštele (link trečio posto), o moteris pasuko link parkingo aikštelės už pastato, prie 8-9 įėjimų. Būdamas apie 15-25 metrų už vyro nugaros, pastebėjo, kad jis per tvorą moteriai kažką permetė. Per radijo ryšį pranešė moterį sekančiam apsaugos darbuotojui, kad šis patikrintų permestą daiktą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo raktai nuo automobilio. Stebimą vyriškį prie 3 posto sustabdė apsaugos darbuotojas, iš paskos priėjo ir jis (A. Z.). Vyras ir moteris nebuvo nustebę, neklausė, dėl ko yra sustabdyti, ir sutiko aiškinimuisi nueiti iki 3 posto patalpos, kuriose bendraujant paaiškėjo, kad vyras ne kartą lankėsi Gariūnuose ir buvo patekęs į saugos tarnybos akiratį dėl įvairių vagysčių. Vyras prisistatė esantis D. V., gimęs 1982-02-20, moteris prisistatė esanti N. G., gimusi 1996-03-04, padavė jam šios vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Nurodė esanti pilnametė. Pagal turimą vaizdo medžiagą vyras ir moteris atitiko požymius įtariamųjų, kurie 2014-08-08, apie 12.00 val., iš aukso parduotuvės “Rubinas" sukčiavimo būdu pavogė juvelyrinį dirbinį. Apie įtartinus asmenis nedelsiant buvo pranešta policijai, apsaugos tarnybos valdymo punktui. Pareigūnams buvo perduoti sulaikyti vyras ir moteris (t. 1, b. l. 113-114).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr. patrulės G. L. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnybos apsaugos darbuotojo A. Z. 2014-08-10 tarnybinių pranešimų duomenimis, 2014-08-10, apie 12.10 val., gavus pranešimą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apie sukčiavimo būdu pavogtą turtą buvo sulaikyti bei pareigūnams atiduoti D. V. bei N. G., iš kurių vienas vėliau prisipažino, kad jos tikrasis vardas A. K. (t. 1, b. l. 20-21, 27).
2015-05-23 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo duomenimis, atpažįstančioji N. G. atpažino du asmenis, kuriuos matė 2014 m. rugpjūčio mėn. miesto šventėje. Nurodė, kad vienas iš jų buvo A. K., kito vardo nežino. Atpažinimas užfiksuotas fotonuotraukose (t. 1, b. l. 133-138).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam Ž. A. pateikti kaltinimai dėl turtinės žalos padarymo apgaule, svetimo turto įgijimo apgaule bei nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo, o A. K. dėl nusikalstamu būdų įgyto turto realizavimo bei svetimo asmens dokumento laikymo ir panaudojimo. Kaltinamieji neginčijo esminių faktinių aplinkybių, pilna apimtimi pripažino įvykdę nusikalstamas veikas, jų kaltę įrodo byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas.
BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju Ž. A. atsiskaitė netikra 500 eurų kupiūra su užrašu „suvenyrinė produkcija“ už automobilio remonto paslaugas bei šiais veiksmais apgaule padarė turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu išsakė teiginius apie tai, jog automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai, tiksliau iš viso neatliktas, tačiau tokie teiginiai laikytini kaip deklaratyvūs. Ž. A., būdamas nepatenkintas paslaugų kokybe, nepateikė jokių pretenzijų, nenurodė meistrams, kokie gedimai liko nepašalinti, pastarajam buvo pateikta sąskaita už remonto paslaugas, kurios jis, kaip pats pripažino, apmokėti nenorėjo ir paliko suvenyrinį banknotą. Kaltinamasis neneigė, jog tokiu būdu norėjo apgauti servizo darbuotojus ir išvengti išlaidų padengimo. Akivaizdu, jog palikta kupiūra su užrašu „suvenyrinė produkcija“ neturėjo jokios vertės ir ji, priešingai nei vienu metu bandė teigti kaltinamasis, nelaikytina kaip užstatas. Kaltinamasis nei iš karto tą pačią dieną, nei vėliau į servisą neatvyko ir už paslaugas neatsiskaitė. Apklausiamas teisme Ž. A. aiškiai bandė švelninti savo veiksmus, tačiau savo kaltę dėl inkriminuojamos veikos pripažino ir patvirtino visas esmines aplinkybes. Kaltinamojo kaltė padarius minėtą veiką įrodyta paties kaltinamojo Ž. A., liudytojo A. T. parodymais, taip pat pareigūnų tarnybinių pranešimų, apžiūrų bei asmens parodymo atpažinti protokolų duomenimis.
Neabejotinai pasitvirtino ir Ž. A. kaltė įvykdžius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal minėtą straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, kad Ž. A. įgijo svetimą parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 954 eurų vertės žiedą, panaudodamas apgaulę, t. y. sukeisdamas minėtą auksinį žiedą su savo atsineštu netikru menkaverčiu žiedu. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūrų protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada.
Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2014). Nagrinėjamu atveju BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta veika buvo įvykdyta bendrais veiksmais, t. y. Ž. A. ir A. K. veikiant bendrininkų grupe. Nors auksinį žiedą iš juvelyrinės parduotuvės apgaulės būdu įgijo tik Ž. A., o A. K. šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, tačiau iš jos pačios tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, akivaizdu, jog kaltinamoji aiškiai suprato nusikalstamą žiedo įgijimo būdą. Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. K. patvirtino žinojusi, kad Ž. A. žiedas įgytas nusikalstamai, ikiteisminio tyrimo metu nurodė apie nusikalstamus Ž. A. ketinimus supratusi dar bebūnant Gariūnų turgavietėje, kuomet kaltinamasis prieš įeinant į juvelyrinę parduotuvę jai pasakė „turėsime aukso“. Laikytina, jog kaltinamosios A. K. kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta pilnai.
Galiausiai byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma neleidžia abejoti A. K. kalte padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Minėtas baudžiamojo įstatymo straipsnis, be kita ko, numato atsakomybę tam, kas be teisėto pagrindo disponuoja dokumentu be teisėto jo savininko valios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi konkrečiai apibrėžtą tikslą dokumentu naudotis ir juo disponuoti pagal savo valią. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, jog kaltinamoji A. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė su savimi svetimą asmens tapatybės dokumentą, kurį vėliau panaudojo užstatydama žiedą lombarde bei pateikdama jį apsaugos darbuotojui ir policijos pareigūnams. Apklausiama kaltinamoji A. K. neneigė, jog svetimu dokumentu teisės disponuoti ji neturėjo. Asmens tapatybės kortelė, išduota N. G. vardu, priklausė svetimam asmeniui ir ji nei laikyti, nei pateikti šį dokumentą, prisistatydama jame nurodyto asmens vardu, negalėjo. Aplinkybėmis, kada ir kokiu būdu ji šį dokumentą įgijo, nėra reikšmingos, kadangi kaltinimas A. K. yra pareikštas dėl svetimos asmens tapatybės kortelės laikymo ir panaudojimo. A. K. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta kaltinamojo Ž. A., liudytojų A. Z., G. L. S., N. G., D. J. parodymais, atpažinimo protokolais. Kaltinamosios veika yra baiga, teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų Ž. A. bei A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino pilnai bei tikino dėl savo elgesio besigailintys, tačiau teismas neturi pagrindo atsakomybę lengvinančios atsakomybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatavimui. Pažymėtina, jog norint pripažinti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas neturi objektyvaus pagrindo teigti, kad kaltinamieji Ž. A. bei A. K. nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pastarieji deklaratyviai, o ne nuoširdžiai nurodė besigailintys, iš esmės savo elgesio kritiškai nevertino Teisiamojo posėdžio metu tiek Ž. A., tiek A. K. akivaizdžiai stengėsi sušvelninti savo veiksmus, nebuvo linkę jų detalizuoti, kaltinamasis Ž. A. sąmoningai nurodė skirtingas aplinkybes nei apklausiamas ikiteisminiame tyrime, pripažindamas, jog tokiu būdu siekė save pateisinti, nebuvo nuoseklus dėl civilinių ieškinių atlyginimo klausimo (iš pradžių teigė civilinio ieškinio už automobilio remontą nė nemanantis atlyginti, nebent žala būtų išieškota priverstinai, vėliau jau nurodė sutinkantis padengti patirtą turtinę žalą).
Kaltinamųjų Ž. A. bei A. K. atsakomybę BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atveju sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, įvykdė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų nusikalstamų veikų jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas Ž. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad Ž. A., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė tris nesunkius nusikaltimus. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 189 straipsnio atveju, dėl kitų nusikalstamų veikų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kartu įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: Ž. A. praeityje teistas (t. 2, b. l. 36-43), nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 27-35), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 46), Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 48), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2013-08-24 iki 2013-08-30. Diagnozė: ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, su susijusiu ūminiu stresu (t. 2, b .l. 47). Teismo psichiatrijos ekspertizės aktų Nr. 75U-I-2/2015 bei Nr. 75U-I-3/2015 duomenimis, kaltinamasis Ž. A. nusikalstamų veikų padarymo metu laikino psichikos sutrikimo būsenoje nebuvo, galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti (t. 2, b. l. 86-89, 90-93). Atsižvelgus į specialistų išvadas, teismui nekyla abejonių dėl Ž. A. pakaltinamumo, pastarasis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.
Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. A. BK 182 straipsnio 1 dalies, 186 straipsnio 1 dalies bei 189 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant artimą galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Tokia bausmės rūšis parinktina, atsižvelgus į tai, kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (daugiausia dėl nusikaltimų nuosavybei), nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka, kritiškai elgesio nevertina, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai A. K. taip pat atsižvelgtina į visas įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad pastaroji įvykdė vieną tyčinį nesunkų bei vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Įvertinama kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 189 straipsnio atveju), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į byloje esančius kaltinamąją charakterizuojančius duomenis: teista (t. 3, b. l. 20-21, 22-24), administracine tvarka bausta (t. 3, b. l. 19), nesimoko, nedirba (t. 3, b. l. 17), darbo biržoje registruota, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 3, b. l. 29), VĮ Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b. l. 30), tačiau 2 kartus gydėsi VĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje. Paskutinį kartą nuo 2014-04-01 iki 2014-04-14, diagnozė: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (t. 3, b. l. 31). Specialisto išvadoje Nr. 104MS-184/2015 konstatuota nesant duomenų apie tai, jog A. K. būtų sirgusi ar sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas žymesnės įtakos sugebėjimui suvokti veiksmų esmę ir juos valdyti neturi, dėl ko skirti teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga (t. 3, b. l. 35). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. griežtesnę jai inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (teisiama ne pirmą kartą, bausta administracine tvarka, nesimoko, nedirba, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta). Bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis Vadovaudamasis BK 92 straipsnio nuostatomis, teismas bausmės vykdymą atideda (mažesniam nei vidurkis terminui), suteikdamas kaltinamajai galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tuo pačiu paskiriant kaltinamajam BK 87 straipsnyje numatytus elgesio apribojimus nepilnamečiui: 1) pradėti mokytis, arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 5 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamiesiems Ž. A. ir A. K. paskirtos bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamiesiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Ž. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-04-28, 23.50 val., iki 2014-04-30, 13.13 val., (t. 1, b. l. 155, 156, 157; t. 3, b. l. 144). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
Įvertinus tai, jog kaltinamasis kitu nuosprendžiu yra nuteistas ilgalaike terminuota laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka, netikslinga pastarajam skirti kardomąją priemonę.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 3, b. l. 7, 8, 9).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. A. apgaulės būdu padarė turtinę žalą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule įgijo svetimą parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (žiedą) bei, veikdamas kartu su A. K., užstatė lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės būdu įgytą svetimą turtą, už kurį gavo atitinkamą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų Ž. A., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamųjų nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas. Šiuo atveju minėtos įmonės atstovas civilinį ieškinį reiškė dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. prašė padengti žiedo vertę atitinkančias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad žiedas ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir paimtas, jis šiuo metu saugojamas Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasoje, nenustatyta, jog žiedas būtų sugadintas, tikslinga šį žiedą grąžinti teisėtam savininkui, o civilinį ieškinį atmesti.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam Ž. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 138,96 Eur (t. 3, b. l. 141). Ž. A. gynėjas buvo paskirtas, įvertinus tai, kad pastarajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir esant izoliuotam, yra sudėtinga realizuoti teisę į gynybą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas dėl objektyvių priežasčių pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: vienas vokas su suvenyriniu banknotu; vienas maišas, kuriame yra 69 vienetai 100 dolerių suvenyrinės kupiūrų, dvi kepurės, perukas, sulankstomas peilis, du mobiliojo ryšio telefonai, vieni akiniai; vienas vokas su žiedo kortele; vienas vokas su dviem suvenyriniais banknotais, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, bei vienas kuro bakas su dyzeliniu kuru, rastas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK garaže Nr. 1 (t. 1, b. l. 24, 46, 47, 48-52, 66, 67 180), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.
Žiedas Nr. 1 (9,40 g svorio, 585 prabos), saugomas Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas civilinio ieškovo „UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Š. R..
Žiedas Nr. 2 (11,80 g svorio), saugomas Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Asmens tapatybės kortelė Nr. 12861024, saugoma voke Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 68, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir Ž. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-28, 23.50 val., iki 2014-04-30, 13.13 val. (dvi paras).
Kardomosios priemonės neskirti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 30 d.
A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką ir bausmės dalį, atliktą pagal šį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, įpareigoti A. K.: 1) pradėti mokytis, arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Įpareigojimų terminą nustatyti 12 (dvylikai) mėnesių.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. A. 281,22 eurų turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų Ž. A. bei A. K., o pastarajai neturint lėšų, iš jos įstatyminės atstovės G. A., 141,91 eurų turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo Ž. A. atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:1) vieną voką su suvenyriniu banknotu; vieną maišą, kuriame yra 69 vienetai 100 dolerių suvenyrinių kupiūrų, dvi kepurės, perukas, sulankstomas peilis, du mobiliojo ryšio telefonai, vieni akiniai; 2) vieną voką su žiedo kortele; 3) vieną voką su dviem suvenyriniais banknotais, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, bei 4) vieną kuro baką su dyzeliniu kuru, saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK garaže, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti; 5) asmens tapatybės kortelę Nr. 12861024, saugomą voke Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 6) žiedą Nr. 2 (11,80 g svorio), saugomą Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, o 7) žiedą Nr. 1 (9,40g svorio, 585 prabos), saugomą Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus Ekonomikos ir finansų poskyrio kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti civilinio ieškovo „UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Š. R..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.