Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 1 882 Eur, iš viso 5 646 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 16 d. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo 9 d. Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus operatyvų patikrinimą R. J. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ūkininkė R. J. nevykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau– DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytų reikalavimų, o būtent: ūkio fermoje šėrė gyvulius J. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), apie kurių priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nors šie asmenys ūkyje atliko konkrečias darbo funkcijas, pakluso nustatytai darbo tvarka už atliktą darbą gavo atlygį. Be to R. J. 2011-11-23 įgaliojo (notarinio registro Nr. 8876) savo mamą G. J. tvarkyti ir valdyti jos vardu įregistruotą ūkininko ūkį, spręsti visus ūkinius finansinius klausimus, susijusius su šiuo ūkiu, kai sutinkamai su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. 3D-298 patvirtintomis ūkio registravimo Ūkininkų ūkių registre taisyklių nuostatomis, asmuo, kuris verčiasi ūkio veikla, kartu su kitais fiziniais asmenimis (šiuo atveju šeimos nariu) privalo sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį arba samdos sutartis DK nustatyta tvarka.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį yra: 1) darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai; 4) asmuo dirba atlygintinai. Paminėtų įstatymo nuostatų analizės pagrindu darytina išvada, kad nustatinėjant, buvo ar nebuvo nelegalaus darbo faktas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia DK 93 straipsnis, patenkantys į darbo teisės reguliavimo sritį. Kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį galima tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Byloje kaip liudytojas apklaustas P. S. nurodė, kad jos, R. J., nėra matęs ir jos visiškai nepažįsta, dėl darbo viską derino su jos mama G. J., su ja aptarė darbo pobūdį, laiką, užmokestį. Kadangi jis ūkyje pabuvo tik pusę dienos, ten jam nepatiko, todėl nei jai, R. J., nei jam neteko net susidurti, todėl jie negalėjo net susitarti dėl visų būtinų darbo sąlygų.

Kaip liudytojas apklaustas J. K. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta ir ją, R. J., ir jos mamą, tačiau apeliantė pažymi, kad šis asmuo seniau yra dirbęs ūkyje pagal darbo sutartį. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad šis liudytojas yra riboto intelekto, baigęs specialiąją mokyklą, jo liudijimas nenuoseklus, kalbėdamas išreiškia savo meilę G. J.. J. K. kartas nuo karto ateina į ūkį, prašosi priimamas pagyventi, nes yra ligotas, turi protinę negalią, neturi gyvenamosios vietos, todėl gali būti, kad jos, R. J., mama, pasigailėjusi jo, priglaudė ūkiniame pastate, leido dirbti išrašydama Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, o atvykę VMI pareigūnai jį įvertino kaip nelegalų darbuotoją.

Liudytojas J. R. paliudijo, kad viską dėl darbo derino su G. J., dirbo tris dienas. R. J. nurodo, kad ji asmeniškai jo nepažįsta ir nežino, ar šis ją pažįsta, gal matė kur nors iš tolo. Ūkininko ūkį tame pačiame kaime bei šalia esančiuose pastatuose turi ne tik ji, bet ir jos brolis K. J.. Jos mama G. J. taip pat ten augina gyvulius, todėl kartais prašo žmonių pagalbos juos prižiūrint. Pasak apeliantės R. J., 2016 m. kovo mėnesį ji jokiais darbuotojų priėmimais nesirūpino, nes laukėsi kūdikio, todėl turėjo kitokių rūpesčių.

Savo mamai G. J. ji buvo parašiusi įgaliojimą atlikti kai kuriuos veiksmus, kad pačiai nereikėtų važinėti po įstaigas, paimti degalų korteles ir kt., tačiau neįgaliojo rūpintis darbuotojų priėmimu. Tuo metu, kai buvo rašomas įgaliojimas, ji studijavo Klaipėdos universitete, todėl neturėjo galimybės įstaigų darbo metu tvarkyti dokumentų. Tačiau ji nesiekė su mama vykdyti jungtinės veiklos, todėl neprivalėjo sudaryti su ja jungtinės veiklos sutarties, kaip tai numatyta Ūkininko ūkio įstatyme.

Taigi, vertinant visų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ji nebuvo tas subjektas, kuris susitarė su liudytojais dėl darbo santykių.

LVAT praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Teismas nenustatė ir netyrė, kokiu būdu egzistavo jos ir J. K., P. S. ir J. R. susitarimas dėl darbo sąlygų, kokio pobūdžio sutarimas buvo dėl pačių darbo funkcijų vykdymo. Akivaizdu, kad šių elementų nebuvo ir negalėjo būti, todėl teismas priėmė neteisingą nutarimą.

Be to, R. J. atkreipia dėmesį į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą bei procesinius terminus nuobaudai paskirti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tinkamai. VMI pareigūnai nesilaikė Administracinio teisė pažeidimo protokolo surašymo taisyklių 12 punkto reikalavimų, taip pažeisdami jos teisę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Be to, apeliantės nuomone, administracinė nuobauda jai buvo paskirta praleidus įstatyme nustatytą nuobaudos paskyrimo terminą (ATPK 35 straipsnis), nes protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2016-03-09, o nuobauda paskirta 2016-09-20, t. y. praėjus daugiau nei šešių mėnesių laikotarpiui. Skelbiant administracinės bylos medžiagą nebuvo dokumento, pratęsiančio procesinius terminus.

Išdėstytos aplinkybės, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma, apeliantės teigimu, rodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, jog būtent ji yra atsakinga už G. J. iniciatyvą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 302¹¹ straipsnio1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. J. ūkis įregistruotas pagal 1999-05-04 Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 (su vėlesniais pakeitimais) III skirsnio nuostatas (toliau – Įstatymas Nr. VIII-1159), ji verčiasi žemės ūkio veikla.

Pagal to paties Įstatymo Nr. VIII-1159 nuostatas dėl ūkininko ūkio registravimo, turi būti registruojama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jeigu ūkininkas verčiasi žemės ūkio veikla kartu su kitais asmenimis (partneriais). Įstatymo sąvokose išaiškinta, kad ūkininko partneris yra fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Iš byloje esančio 2011-11-23 notaro patvirtinto įgaliojimo (registro Nr. 8876) matyti, kad R. J. kartu su savo mama G. J. verčiasi žemės ūkio veikla, tai patvirtina įgaliojimas G. J. tvarkyti, valdyti jos vardu įregistruotą ūkininko ūkį. Ši jungtinė veikla turėjo būti įforminta kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, to nepadarius G. J. nėra suteiktas darbdavio ar darbdavio įgalioto asmens statusas.

DK 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja CK.

Byloje yra R. J. 2011-11-23 įgaliojimas G. J. tvarkyti, valdyti jos vardu įregistruotą ūkininko ūkį. Tokiu vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnio 2, 3 dalys) ji siekė sukurti pavedimo teisinius santykius. Šios bylos atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad G. J. veikiant pagal išduotą įgaliojimą ir atliekant įgaliojime nurodytus veiksmus, susijusius su R. J. ūkio tvarkymu, ji turėjo pareigą pateikti atstovaujamajai ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajai už viską bei pareigą vykdyti tinkamai.

Nagrinėjamu atveju R. J. kaip darbdavys privalėjo užtikrinti, kad ūkinių gyvūnų auginimo ir priežiūros paslaugas, atliekamas rankomis, naudojant tam skirtas priemones, dirbantiems darbuotojams būtų užpildyti kvitai ir darbuotojams išduoti kvitų antrieji egzemplioriai dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo, kad ūkio veikla būtų organizuojama tinkamai.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Būtent pagal šį straipsnį atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Nelegalaus darbo samprata pateikta DK 98 straipsnyje, kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant atitinkamų DK nuostatų. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdaviui – R. J. – atstovaujančiam asmeniui G. J. prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDF administravimo įstaigai apie J. K., P. S. ir J. R. darbo pradžią, minėti asmenys, atlikdami pavestus darbus, atliko visus DK 93 straipsnyje numatytus veiksmus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo ar kitų DK 93 straipsnyje numatytų sąlygų, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Be to, paminėtina, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į liudytojos V. Ž. parodymus, kad ji turėjo prižiūrėti gyvulius, kiaules, turėjo privežti kraiką, dirbti kitus darbus, jai sakė, kad reikės dirbti aštuonias valandas per dieną, žadėjo mokėti penkiolika eurų už dieną, ten gyveno, davė valgyti. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, jos net vardo neklausė, neprašė asmens dokumento. Be jos ten dar dirbo penki žmonės. R. J. retai matydavo, viskam vadovavo G. J.. Tai iš esmės patvirtina, kad R. J. ūkyje nelegalus darbas buvo dirbamas nuolat.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nustatytos aplinkybės yra teisingos, procesinis sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

ATPK 35 straipsnis, reglamentuojantis administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nustato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³ straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. R. J. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nustatytas 2016-03-09. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-31 nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2017-03-09 (b. l. 58), o administracinė nuobauda už protokole nurodytą pažeidimą R. J. paskirta 2016-09-20, todėl akivaizdu, jog ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pažeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį R. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.