Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-486-1138/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-19
Bylos Nr.
e1-486-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44360-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-486-1138/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44360-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 19 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2005 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskirta (subendrinus) 3 MGL (375,00 litų) bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. 2023 m. lapkričio 18 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 6810“, Nr. ARFL-0099, patikros sertifikato Nr. 1985754, galioja iki 2024 m. balandžio 4 d., 18.10 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, o 18.27 val. nustatytas 2,30 prom. neblaivumas, vairavo A. Ž. priklausantį automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis D. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis niekada gyvenime nebuvo įgijęs teisės vairuoti, vairuotojo pažymėjimo neturi. Tačiau automobilį vairuoti moka. Maždaug prieš keturis metus bandė laikytis teises, pravažiavimą išsilaikė, teorijos neišlaikė, taip ir paliko toliau nebandęs. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame daugiabutyje gyvena ir jo pažįstami A. Ž. ir L. V.. Įtarime nurodytą dieną, jis, būdamas namie, nusprendė išgerti alkoholio. Gėrė degtinę, išgėrė vienas 0,7 litro degtinės „M.“. Nuo išgerto alkoholio apsvaigo, bet jautėsi gerai. Nusprendė eiti į parduotuvę, nusipirkti parūkyt. Prie daugiabučio laiptinės sutiko A. Ž. su L. V.. A. paklausė, ką veikia, ar nenori pasivažinėti, tai yra važiuoti iki jo tėvų į (duomenys neskelbtini) rajoną. Gyvena vienas, neturi šeimos, sutiko važiuoti su jais į (duomenys neskelbtini) rajoną. Važiuojant pas tėvus, A. Ž. pats vairavo savo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jokio kalbos apie tai, kad jis yra išgėręs, tarp jų nebuvo, jie jo neklausė, o jis nieko ir nesakė. Atvažiavus pas A. tėvus (duomenys neskelbtini) rajone, A. dar iš jų pasiėmė žiemines padangas. Po to jam užsiminė, kad norėtų išgerti alkoholio, paprašė, kad jis pavairuotų jo automobilį iki (duomenys neskelbtini). Jis jam ir toliau nesakė, kad pats yra neblaivus ir vairuoti jo automobilio negali, tačiau sutiko pavairuoti jo automobilį, tuo metu apie pasekmes negalvojo. Jis, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, sėdo į A. Ž. automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo, A. sėdėjo šalia jo, priekinėje automobilio sėdynėje, o L. – galinėje automobilio sėdynėje. Iš pradžių dar važiavo iki miestelio parduotuvės. Ten A. pirko alkoholį ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), kartu su L. jį gėrė. Jis su jais alkoholio negėrė. Įvažiavus į automagistralę, pavažiavus gal (duomenys neskelbtini) (važiavo apie 60-70 km per valandą greičiu) ir įvyko eismo įvykis. L. su A. greitai išgėrė savo nusipirktą butelį ir užmigo. Jiems miegant ir jį pradėjo imti miegas. Ir kaip tiksliai mato iš įtarimo, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), jam akimirką užsnūdus, vairuodamas automobilį trenkėsi į kelio ženklus, kurie, kaip vėliau sužinojo, krisdami atsitrenkė į iš paskos važiuojančius automobilius ir juos apgadino. Patikslina, kad tame ruože vyko kelio remonto darbai, todėl eismas vyko viena juosta ir ant kelio buvo sudėti įspėjamieji kelio ženklai su baltomis ir raudonomis juostomis, nukreipiantys eismo juostos ribas ir važiavimo kryptį. Jis po įvykio dar kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoju, jis jam parodė, kaip tas kelio ženklas jam palindo po automobilio dugnu ir prakirto radiatorių. Matė taip pat apgadintą automobilio „(duomenys neskelbtini)“ šoną, neatsimena, kurios pusės. Su šio automobilio vairuotoju jis nekalbėjo. Po eismo įvykio automobilį sustabdė kelkraštyje. Nežino, kas iškvietė policiją. Jiems atvykus, jis iš karto priėjo prie pareigūnės moters, prisipažino, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada jam sutikus, policijos pareigūnė alkotesteriu per du kartus nustatė girtumą, kuris kaip mato tiksliai nurodytas įtarime – 2,30 prom. Jis kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam davė vairuoti A. Ž., nežino, kam šis automobilis tiksliai priklauso. A. Ž. automobilyje gėrė degtinę, jis buvo neblaivus. Prieš jiems važiuojant – jis nežinojo, kad duoda savo automobilį vairuoti taip pat neblaiviam asmeniui, tai yra jam. Jis jam to nesakė. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Kaltinamojo D. J. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Liudytojas A. Ž. parodė, kad jo namų adresu yra registruota ir jo sūnaus A. Ž. gyvenamoji vieta. Tačiau jo sūnus A. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tris ar daugiau metų jo sūnus A. Ž. nusipirko automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą automobilį jam iš (duomenys neskelbtini) parvarė jo vyresnysis brolis E. Ž.. Sūnus A. parvarytą automobilį VĮ „Regitra“ priregistravo jo vardu. Dėl to, kad pats darbo reikalais A. važinėjo į užsienį, automobilio palikti (duomenys neskelbtini), kur gyveno, nenorėjo, todėl savo „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priregistravo jo vardu. Tačiau realiai, šis automobilis priklausė sūnui A. ir jis juo naudojosi. Šeštadienį, tai yra 2023 m. lapkričio 18 d., apie 14 val., sūnus A. su dviem draugais, kurių jis nepažįsta, tuo pačiu automobiliu „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas juos į namus, pasiimti žieminių padangų. Padangas susikrovė į bagažinę, dar pavalgė pas juos namuose ir išvažiavo. Jam atrodė, kad visi jie buvo blaivūs. Jis pats nematė, tačiau žmona jam pasakė, kad jo sūnaus A. automobilį išvažiuojant vairavo ne pats A., o kažkuris iš jo draugų. Jam atrodo, kad jo sūnus A. turi teisę vairuoti, jos nėra praradęs, o kaip yra iš tikro – jis nežino. Tą patį vakarą jo žmona paskambino sūnui A., jis pasakė, kad įvyko avarija, kur viskas įvyko, nesakė. Dar sakė, kad jo mašina sudaužyta. Daugiau nieko sūnus A. apie įvykį nepasakojo, jie nieko konkrečiai iki šiol ir nežino.

5. Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis neprisimena tiksliai laiko, gal pieš septynerius metus ar daugiau, buvo praradęs teisę vairuoti, nes vairavo automobilį neblaivus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atlikęs bausmę, iš naujo išsilaikė teises, įgijo vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu turi teisę vairuoti automobilius, turi vairuotojo pažymėjimą. Jis prieš tris metus nusipirko automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį jam parvarė brolis iš (duomenys neskelbtini). Dar tuo metu neturėjo atgavęs teisės vairuoti, važinėjo darbo reikalais į užsienį, (duomenys neskelbtini), todėl paprasčiau automobilį buvo užregistruoti VĮ „Regitra“ tėvo A. Ž. vardu. Tą ir padarė. Grįžęs iš užsienio, atgavo teisę vairuoti, tuo automobiliu ir pradėjo važinėti. Todėl nors automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruotas tėvo vardu, tačiau nuosavybės teise šis automobilis priklauso jam. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame daugiabutyje gyvena ir D. J. bei L. V.. Su L. sutaria geriau ir ilgiau laiko jį pažįsta. 2023 m. lapkričio 18 d., per pietus, sutiko L. V.. Jam pasakė, kad važiuos pas tėvus į (duomenys neskelbtini), paklausė, gal ir jis norėtų su juo važiuoti. Pastebėjo, kad L. jau buvo išgėręs alkoholio. Jis sutiko važiuoti su juo. Prie savo daugiabučio laiptinės dar sutiko D. J.. Šis nesakė, kad prieš tai gėrė alkoholį, tačiau įtarė, kad jis gali būti girtas. Jo veidas buvo paraudęs. Neužuodė nuo jo sklindant alkoholio kvapą, nes tuo metu jam buvo sloga. Važiavo visi trys į (duomenys neskelbtini), pas jo tėvus. Jis vairavo savo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo blaivus. Atvykus, iš tėvų dar pasiėmė žiemines padangas, visi pavalgė. Jis užsimanė išgerti alkoholio. Dar reikėjo grįžti iki (duomenys neskelbtini), todėl parvairuoti savo automobilį pasiūlė D.. Šis sutiko. Jis nežinojo, kad D. J. neturi teisės vairuoti automobilius, jis jam to nesakė. Kaip ir sakė, pradžioje įtarė, kad D. yra išgėręs, bet tikėjosi, kad per tiek laiko bus išsiblaivęs. Iš tėvų išvažiuojant – D. jau vairavo jo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsuko dar į parduotuvę. Ten nusipirko degtinės butelį, 0,5 l talpos ir prie parduotuvės bei važiuojant link (duomenys neskelbtini) tą butelį gėrė dviese su L.. Vairuotojas, D. J., su jais negėrė. L. jau ir taip buvo girtas, tai išgėręs dar alkoholio, užmigo. D. važiuojant automobilyje pajungė šilumą ir jis taip pat užmigo. Staiga pajuto kaip iššovė oro pagalvė, įvyko eismo įvykis, nes D. užvažiavo ant kelio ženklų. Tada jis greitai sustabdė automobilį. D. jam prisipažino, kad vairuodamas užsnūdo. Išlipus iš automobilio, pamatė, kad ne tik jo automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas, bet ir paskui važiavę automobiliai buvo apgadinti. Pasirodo, D. vairuodamas jo automobilį, trenkėsi į kelio ženklus, kurie krisdami atsitrenkė į iš paskos važiuojančius automobilius. Matė, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo prakirstas radiatorius, o automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas šonas. Jis dėl apgadinto savo automobilio D. J. jokių pretenzijų neturi, pats davė jam vairuoti savo automobilį. Atvykus policijos pareigūnėms, paaiškėjo, kad D. ne tik neturi įgijęs teisės vairuoti, bet jo automobilį dar vairavo ir neblaivus. Jis į alkotesterį pripūtė virš dviejų prom. Pareigūnės jam ir L. taip pat davė prasipūsti į alkotesterį. Jei neklysta, jam buvo nustatytas 1,55 prom. girtumas. Jis kaip ir sakė, turėjo įtarimą, kad D. J. yra neblaivus, tačiau tikėjosi, kad per laiką išsiblaivė. Supranta, kad pats turėjo vairuoti savo automobilį, ir turint įtarimą, neduoti neblaiviam asmeniui vairuoti savo automobilio. Tai jam bus pamoka. Niekam pretenzijų neturi.

6. Liudytojas T. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, darbo reikalais savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja po (duomenys neskelbtini). Neprisimena tikslios datos, galėjo būti 2023 m. lapkričio 18 d., vakare, apie 17 val., vienas važiavo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) miesto, kur gyvena, į (duomenys neskelbtini). Važiavo automagistrale (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), leistinu greičiu, matydamas, kad kelio ruože vyksta remonto darbai, jis intuityviai sumažino net 20 km/h važiavimo greitį. Staiga bevažiuojant pamatė savo važiuojamojoje kelio dalyje kliūtį, tai yra sulaužytą kelio ženklą „nukreipiamoji gairė“. Jis greitai į tai sureagavo, greitį buvo stipriai sumažinęs, todėl šią kliūtį sėkmingai apvažiavo. Važiuojant toliau, neprisimena, kuria juosta, maždaug už 20 metrų nuo pirmos kliūties, vėl priešais pamatė kliūtį, vėl sulaužytą kelio ženklą „nukreipiamoji gairė“. Ir vėl jis šią kliūtį sėkmingai apvažiavo. Neprisimena, kokia važiavo toliau juosta, bet maždaug už 15 metrų nuo paskutinės kliūties, jis vėl pamatė savo važiuojamojoje dalyje dar vieną, tai yra trečią kliūtį, kelio ženklą „posūkio kryptis į dešinę“. Patikslina, kad dar nebuvo tamsu, buvo prieblanda, oro sąlygos ir matomumas buvo geras – pamatyta kliūtis buvo juodame dūmų kamuolyje. Kaip dabar jau žino, prieš jį važiavę automobiliai „O. A.“, valst. Nr. nežino, vairuojamas neblaivaus asmens ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. nežino, taip pat kliudė tuos pačius kelio ženklus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Dėl staigaus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo stabdymo ir susidarė tas didelis dūmų kamuolys. Paskutinės kliūties jis nespėjo apvažiuoti. Jis ant tos kliūties, tai yra kelio ženklo „posūkio kryptis į dešinę“ užvažiavo, ženklas palindo po jo automobilio dugnu, dar pavažiavęs apie 30 metrų sustojo šalikelėje. Jis savo automobilį sustabdė prie priešais stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galo. Matė priekyje dar stipriai apgadintą automobilį „O. A.“, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo neblaivus asmuo. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, medikus. Jis šio įvykio metu nebuvo sužalotas, eismo įvykio metu buvo apgadintas tik jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio ženklas apgadino visą variklio skyrių. Įvykio vietoje užsipildė eismo įvykio deklaraciją. Draudimas išmokės padarytą turtinę žalą. Civilinio ieškinio nereiškia.

7. Liudytojas M. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Darbo reikalais, 2023 m. lapkričio 18 d., važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Važiavo jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Padirbęs, vakare važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) važiavo automagistrale (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 17 val., prisimena, dar buvo šviesu, važiuojant (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), pamatė priešais važiuojantį automobilį „O. A.“, valst. Nr. neįsidėmėjo. Jis važiavo nuo jo automobilio 40-50 metrų atstumu. Įtarė, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis pavojingai manevravo kelyje. Jis paskui šį automobilį dar pavažiavo gal 100 metrų. Tada pamatė kelio ženklus, kurie rodė, kad kelio ruože vyksta kelio remonto darbai, reikia mažinti greitį, kelias susiaurėja. Jis sumažino automobilio važiavimo greitį. Tada staiga pamatė, kaip priešais važiavęs automobilis „O. A.“ kliudė kelio ženklus padėtus ant kelio susiaurėjimo. Jo kliudyti kelio ženklai tada skriejo link jo automobilio, tuo pačiu kliudydami ir jo vairuojamą automobilį. Nežino, kiek iš viso kelio ženklų kliudė jo automobilį, gal 2-3. Tikrai prisimena, kad per du kelio ženklus „nukreipiamoji gairė“ jis pervažiavo, kiti kelio ženklai kliudė jo automobilio priekį, kairės pusės sparną, bamperį. Savo automobilį sustabdė šalikelėj. Priešais, gal kokiu 20 metrų atstumu, stovėjo automobilis „O. A.“. Iš automobilio vairuotojo sėdynės išlipęs vyriškis priėjo prie jo. Iš karto suprato, kad jis yra neblaivus. Kartu su juo važiavę draugai po to kalbėjo, kad jų vairuotojas važiuodamas užmigo. Jis iškvietė policijos pareigūnus, pranešė apie įvykį. Šio įvykio metu jis nebuvo sužalotas, buvo apgadintas tik jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į draudimą, jam turtinė žala bus atlyginta. Civilinio ieškinio nereiškia.

8. Liudytojas L. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame daugiabutyje kaip ir jis gyvena, gyvena jo draugas A. Ž. bei D. J.. Su A. Ž. yra geri draugai, ilgą laiką bendrauja. D. J. pažinojo iš matymo. 2023 m. lapkričio 18 d., jis nuo ryto gėrė alkoholį, alų. Susitikus su A. Ž., šis pasiūlė pasivažinėti, tai yra važiuoti iki jo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Prie jų daugiabučio dar sutiko D. J.. Suprato, kad ir jis yra neblaivus. Tai suprato iš jo kalbos, buvo labai linksmas, bendraujantis. A. Ž. ir D. J. pasiūlė važiuoti kartu. Šis sutiko. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), savo automobilį „O. A.“, valst. Nr. nežino, vairavo A. Ž.. Jis buvo blaivus. Atvykus pas tėvus į (duomenys neskelbtini), A. iš tėvų dar pasiėmė žiemines padangas ir pasakė, kad nori pats išgerti alkoholio. Tada A. pasiūlė savo automobilį parvairuoti D. J.. Jis nežino, ar A. suprato, kad D. yra neblaivus ir automobilio vairuoti negali, tai gali pasakyti pats A.. Jis kaip ir sakė, turėjo tokį įtarimą, tačiau į visa tai nesikišo, buvo girtas ir jam tai nerūpėjo. Grįžtant į (duomenys neskelbtini), A. Ž. automobilį jau vairavo D. J.. Dar užvažiavo į parduotuvę nusipirkti degtinės butelį, 0,5 l talpos. Tą butelį gėrė kartu su A. Ž., vairuotojas D. J. negėrė. Jis prisimena, kad jiems važiuojant, labai prisigėrė ir užmigo. Jis dėl girtumo net nepajuto, kad jiems važiuojant automagistrale, įvyko eismo įvykis. Tik prisimena, kad jį miegantį žadino kažkokie jam nepažįstami vyriškiai, kaip dabar jau supranta, turbūt automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai. Išlipus iš automobilio, pamatė apgadintą ne tik jų automobilį „O. A.“, bet ir dar du automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. D. J. prisipažino, kad vairuodamas automobilį užmigo, atsitrenkė į kelio ženklus ir sukėlė eismo įvykį. Kelio ženklai kliudė ir paskui važiuojančius automobilius ir juos apgadino. Atvykus policijos pareigūnėms, D. buvo patikrintas alkotesteriu, jo įtarimas pasitvirtino. D. jų automobilį vairavo girtas. Jam irgi davė prasipūsti, neatsimena, koks jam buvo nustatytas girtumas.

9. 2023 m. lapkričio 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodytas apžiūros objektas – įvykio vieta, automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kelyje, dešinėje kelkraščio pusėje stovi automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, visos automobilio durelės uždarytos, apgadinimai matomi priekinėje automobilio dalyje. Apžiūrint automobilio priekinę dalį matome apgadinimus: priekinis stiklas, kapoto dangtis, bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinio valstybinio numerio ženklo nėra. Galinis automobilio valstybinis numerio ženklas yra. Apžiūrint saloną, priekyje matome išsiskleidusias oro pagalves keleivio ir vairuotojo pusėje. Vairuotojo ir keleivio saugos diržai neužsikirtę, pradinėje padėtyje. Salone taip pat matome daug stiklo šukių nuo dužusio automobilio priekinio stiklo. Apžiūrint automobilį matome girtavimo pėdsakų. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, fotografuota.

10. 2023 m. lapkričio 28 d. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pareikalavus, liudytojas A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos.

11. 2023 m. lapkričio 18 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFL-0099, patikros sertifikatas Nr. 1985754, galioja iki 2024 m. balandžio 4 d., paklaida 1,7 proc., D. J. 2023 m. lapkričio 18 d., 18.10 val. nustatytas 2,40 prom. girtumas, o 18.27 val. nustatytas 2,30 prom. girtumas.

12. VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „O. A.“, 2006 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 260,00 Eur su PVM (1 785,40 Eur be PVM).

13. 2023 m. lapkričio 18 d. Transporto priemonės perdavimo priėmimo akte užfiksuota, kad automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabentas į uždarosios akcinės bendrovės „T.“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas kreipinys PDV-1233707.

14. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio eksploatacija leidžiama, automobilio draudimas galioja, techninė apžiūra neatlikta.

15. 2024 m. sausio 23 d. „E. I.“ Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad nukentėjusiai pusei „K. T.“ išmokėta žala už sugadintus kelio atitvarus 416,24 Eur sumai.

16. Iš 2024 m. vasario 13 d. duomenų bazės „VRIS“ išrašo apie D. J., gim. (duomenys neskelbtini), turimus galiojančius asmens dokumentus, nustatyta, kad jis neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo, tai yra nėra įgijęs tesės vairuoti.

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

18. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo D. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 218¹ straipsnio 1 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. J. 2023 m. lapkričio 18 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 6810“, Nr. ARFL-0099, patikros sertifikato Nr. 1985754, galioja iki 2024 m. balandžio 4 d., 18.10 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, o 18.27 val. nustatytas 2,30 prom. neblaivumas, vairavo A. Ž. priklausantį automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

20. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė D. J. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti valstybės naudai A. Ž. vardu registruotą automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

22. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme sutinka.

23. Teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis), nustatant, jog paskirtą baudą D. J. privalo sumokėti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas trijų metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 28 d.

25. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

26. Šioje byloje D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ne pačiam kaltininkui, o registruotą A. Ž. vardu, tačiau, kaip nustatyta iš liudytojų A. Ž. bei A. Ž. parodymų, nuosavybės teise priklausantį A. Ž.. Trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieną iš sąlygų. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju, automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Ž. pripažino, kad įtarė, jog D. J. galėjo būti girtas, jo veidas buvo paraudęs, bet tikėjosi, kad kaltinamasis bus išsiblaivęs, todėl pasiūlė automobilį vairuoti D. J.. Pažymėtina, kad A. Ž. priklausantis automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. Ž. vardu, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 60 MGL, tai yra 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 0 ct), dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę D. J. paskirti 40 MGL, tai yra 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 0 ct), dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą D. J. privalo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 6801 (mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. J. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti D. J. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas