- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-10-05
- Bylos Nr.
- N-444-1728-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- Algirdo Gimbučio
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Algirdo Gimbučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimo Algirdo Gimbučio administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareigūnas Eugenijui Kaziliūnui 2006 m. lapkričio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Jarista“, kurios direktorius yra A. Gimbutis, darbuotojams nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. buvo išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Protokole nurodoma, kad direktorius A. Gimbutis įmonės patalpose adresu T. Ševčenkos g. 19-224 meistrui M. Tamulioniui nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d. išmokėjo 7068,16 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, o apdailininkui J. Budvikiui nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. vasario 27 d. išmokėjo 600 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Tuo A. Gimbutis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186, 201 straipsnius ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, o ši veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. nutarimu Algirdą Gimbutį pripažino kaltu, padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam 10000 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Jarista“ iki 2006 m. spalio 1 d. darbuotojams buvo išmokamas mažas, ekonomiškai nepagrįstas minimalus darbo užmokestis. Apklausus bendrovės darbuotojus M. Tamulionį, J. Budrikį, nustatyta, kad buvo mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės apskaitos dokumentus. Teismas rėmėsi M. Tamulionio paaiškinimais, kuriuos jis pilnai patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, kad jis, dirbdamas UAB „Jarista“ meistru, gaudavo darbo užmokestį 2000 Lt, atskaičius mokesčius, kurį sudarė darbo sutartyje numatyta alga už pusę etato (pusė minimalios mėnesinės algos), mokama į banko kortelę, ir likusi suma – grynais, mokama A.Gimbučio, nereikalaujant pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Po dviejų mėnesių buvo padarytas darbo sutarties pakeitimas, nustatytas darbo laikas – visa darbo diena, darbo užmokestis liko toks pat. Be to, jis gaudavo grynų pinigų statybinių medžiagų įsigijimui, tačiau už juos atsiskaitydavo įsigijimo dokumentais. Po kurio laiko, jam ėmus reikalauti, kad visa suma būtų mokama oficialiai, direktorius A.Gimbutis jam pateikė sąrašą neatliktų darbų, nors prieš tai jokių pretenzijų dėl jo darbo kokybės išsakyta nebuvo, drausminių nuobaudų jis neturėjo. Tada jis parašė pareiškimą atleisti iš darbo ir buvo atleistas, su juo laiku nebuvo atsiskaityta ir atsiskaityta tik po to, kai jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo patarė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kur jis ir parašė pareiškimą.
Nors liudytojais apklausti M. Narkienė – UAB „Jarista“ vyr. buhalterė, V. Lukoševičius – UAB „Jarista“ vadybininkas neigė neoficialaus atlyginimo mokėjimo bendrovėje faktą, jų parodymus pirmosios instancijos teismas vertintino atsižvelgdamas į tai, kad A. Gimbutis yra jų darbdavys, minėti asmenys teismo apklausti A. Gimbučio prašymu. Teismas nurodė neturįs pagrindo netikėti M. Tamulionio parodymais, kurie nuoseklūs tiek duoti VMI, tiek teismo posėdžio metu. Jo parodymus atitinka UAB „Jarista“ pateikti darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo žiniaraščiai dėl jam išmokėtų pinigų sumų. Nors A. Gimbutis pateikė M. Tamulioniui adresuotą laišką, kuriame, A. Gimbučio teigimu, yra išdėstytos pretenzijos darbuotojui, kurios prieš tai buvo tris kartus išsakytos žodžiu ir dėl ko M. Tamulionis buvo atleistas iš darbo, šio rašto teismas nelaikė įrodymu, kad darbuotojui darbo įstatymų nustatyta tvarka buvo pareikštos pretenzijos dėl darbo kokybės, o duomenų apie pritaikytą drausminę atsakomybę nepateikta. M. Tamulionio parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas J. Budrikis, kuris paaiškino, kad darbo UAB „Jarista“ laikotarpiu jis gavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. Gimbučiui surašytame protokole nurodyta, kad jis apdailininkui Jonui Budrikiui 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. vasario 27 d. išmokėjo 600 Lt neapskaityto darbo užmokesčio „vokeliuose“, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši pažeidimo dalis šalintina, kadangi nuo to laikotarpio pabaigos – 2006 m. vasario 27 d. iki VMI atlikto patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta pažeidimo sudėtis, praėjo ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėn. terminas ir jis nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pratęstas.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimą ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardinti konkretūs dokumentai, įrodantys darbo užmokesčio mokėjimą, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. Nenustatytos konkrečios sumos, taip pat nenustatyta, kada konkrečiai buvo mokami pinigai.
2. Teismas nepagrįstai, neatlikęs ekonominės analizės, konstatavo, kad UAB „Jarista“ buvo mokamas ekonomiškai nepagrįstas darbo užmokestis.
3. M. Tamulioniui buvo reiškiamos pretenzijos dėl darbo kokybės. Šio asmens parodymai nenuoseklūs, o jis pats yra priešiškai nusiteikęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu.
4. Skirtingai nei teigia Valstybinė mokesčių inspekcija, paaiškinimus davė ne atrankos būdu apklausti įmonės darbuotojai, o skundą parašęs ir jo nurodytas darbuotojas, tuo tarpu kiti darbuotojai apklausti nebuvo.
5. Liudytojai M. Narkienė ir V. Lukoševičius nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo jų parodymais.
6. Senaties terminas taikytinas ne tik J. Budrikiui, bet ir M. Tamulioniui mokėto neapskaityto darbo užmokesčio dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Jeigu teisės pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos (ATPK 35 str. 3 d.).
Pažeidimas, už kurio padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Gimbutis, padarytas M. Tamulionio darbo UAB „Jarista“ laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 2, 93). 2006 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartis su M. Tamulioniu buvo nutraukta (b. l. 48), todėl po šios datos neapskaitytas darbo užmokestis šiam darbuotojui nebegalėjo būti mokamas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. vasario 26 d. protokoline nutartimi pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą „iki vienerių metų nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ (b. l. 95). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, tačiau manytina, kad susiedamas termino administracinei nuobaudai eigos pradžią su pažeidimo paaiškėjimo diena, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kurio padarymu kaltinamas A. Gimbutis, vertino kaip trunkamąjį pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Iš ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, pasireiškiančio darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimu, sudėties požymių analizės matyti, kad tai nėra trunkamasis pažeidimas. Jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio išmokėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tokios pačios praktikos laikomasi ir kitose Vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N18-1573/2007).
Tačiau net ir trunkamojo pažeidimo atveju terminas administracinei nuobaudai skirti skaičiuojamas nuo to momento, kai yra baigtas daryti pažeidimas, o ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostata, kad esant trunkamajam teisės pažeidimui administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, taikoma tais atvejais, kai paaiškėjimo metu trunkamasis pažeidimas dar yra daromas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nagrinėtose bylose yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, o tai būtų aiškiai neteisinga (Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 62-64). Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Administracinių teismų praktika Nr. 7. P. 273).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2007 m. vasario 26 d. priimant protokolinę nutartį pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimo terminas A. Gimbučiui jau buvo akivaizdžiai pasibaigęs. Pratęsti gali būti tik nepasibaigę terminai, todėl toks Vilniaus miesto 2 apylinkės atliktas termino pratęsimas yra neteisėtas ir nesukeliantis teisinių pasekmių, o pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nurodytiems terminams administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta (ATPK 250 str. 7 p.).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimas naikintinas, o administracinė byla A. Gimbučio atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Algirdo Gimbučio apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarimą panaikinti ir Algirdo Gimbučio atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.