Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-06-22 · Administracinė byla Nr. I1-4280-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
I1-4280-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00846-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
J. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4280-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00846-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 22 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Remigijui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. Ž. (toliau - ir pareiškėjas, ir J. Ž.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, ir atsakovės atstovė), priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo konvojavimo neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų automobiliais, atlyginti už 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 21 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 28 d. (b. l. 1-2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimui naudotuose automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai; transporto priemonėse trūkdavo vietos, todėl reikėjo sėdėti labai susispaudus. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė nemalonius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, stresą bei nesaugumo jausmą (b. l. 1-2).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Pareiškėjas pateiktame skunde (b. l. 2) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu prašė J. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas planinių konvojų maršrutais, konvojavimui naudoti specialieji automobiliai, kurie atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šie specialieji automobiliai yra įrengti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, jose yra tinkamos apšvietimo sistemos bei įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“, kurios nenumato privalomo saugos diržų įrengimo. Pabrėžė, kad specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra vykdomas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmė, konvojavimas yra konvojuojamųjų trumpalaikiai lydėjimai iš priėmimo punkto į perdavimo punktą. Vertino, kad pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo sąlygų pažeidimų, neindividualizavo padarytų teisės pažeidimų aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų (b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 21 d., 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. patirtą neturtinę žalą. Bylos duomenimis (b. l. 10-20) nustatyta, kad pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties automobiliais buvo konvojuojamas 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 21 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 28 d., maršrutais Kaunas- Panevėžys-Šiauliai- Panevėžys-Kaunas ir Vilnius-Kybartai-Vilnius.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo metu transporto priemonėse trūko vietos.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Išanalizavus administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščių ir kitų dokumentų duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, tuo metu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus (b. l. 10-20, 21, 23, 25, 27). Be to, atsakovės atstovas patvirtino, kad konvojaus automobiliuose įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės) kiekvienam konvojuojamam. Tai paneigia pareiškėjo argumentą, jog konvojaus automobilyje teko sėdėti labai susispaudus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad specialios paskirties automobiliuose nebuvo saugos diržų.

Konvojavimo taisyklės 3 punkte apibrėžia, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo ir techniniai reikalavimai nustatyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai, atskirų kamerų vidiniai užraktai ir kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės ir žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos; įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Reikalavimas prisegti konvojuojamuosius saugos diržais numatytas Konvojavimo taisyklių tik 163 punkte, tačiau šio reikalavimo privaloma laikytis tik tais atvejais, kai konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone. Bylos duomenimis ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas tik specialiosiomis transporto priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas normas ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas, naudojant specialiuosius automobilius Mercedes Benz ATEGO valst.Nr.(duomenys neskelbtini), Iveco (valst. Nr.(duomenys neskelbtini), valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuose saugos diržai gamintojo neįrengti. Minėtoms transporto priemonėms atlikta techninė apžiūra, kas patvirtina jų tinkamumą žmonių pervežimui, saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl teismas sprendžia, kad jog ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojuojant neprisegtą saugos diržais atsakovės atstovė elgėsi taip, kaip tai numato teisės aktai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų konvojavimo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų konvojavimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo konvojavimo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. Ž. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo konvojavimo netinkamomis sąlygomis 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. spalio 21 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 28 d. atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė