Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-25 · Administracinė byla Nr. I-4740-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
I-4740-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03272-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4740-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03272-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) ir prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kamerose ir paskirstymo skyriuje. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nepakako oro, buvo drėgna, nešvaru, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, grindys buvo iš betono, nebuvo langų, todėl į patalpas nepatekdavo natūrali šviesa, be to, kartais laikino sulaikymo patalpose pareiškėjui nebūdavo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas patalpos plotas. Laikino sulaikymo patalpose nebuvo sanitarinio mazgo, o jeigu jis buvo įrengtas – tai jame nebuvo užtikrinamas asmens privatumas. Pareiškėjas gaudavo tik vieną paklodę ir rankšluostį, rankšluosčiai ir paklodės buvo nešvarūs ir nusidėvėję. Nors teisės aktuose yra nustatyta, kad laikino sulaikymo patalpose asmuo gali būti laikomas ne daugiau kaip 2 val., tačiau pareiškėjas jose buvo laikomas po 5–6 val. Laikino sulaikymo patalpose jam tekdavo valgyti maistą, kuris buvo patiekiamas įkaitusiuose induose arba priešingai, pareiškėjui būdavo patiekiamas atvėsęs maistas. Nepaisant to, kad teisės aktuose ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatyta, kad nuo 22.00 val. iki 6.00 val. yra nepertraukiamam miegui skirtas laikas, kartais pareiškėjas būdavo atvežamas į laisvės atėmimo vietą tik 22.00 val. ir dar būdavo laikomas laikino sulaikymo patalpose, paskirstymo skyriuje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 6–16) atsakovės atstovas paaiškino, kad planiniu etapu atvykę asmenys yra uždaromi į laikino laikymo patalpas, kurios yra administraciniame pastate. Šiose patalpose suimtieji laikomi tol, kol sutvarkomi dokumentai, tačiau ne ilgiau kaip 2 val. Suimtieji ir nuteistieji į šias kameras uždaromi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse išdėstytų reikalavimų. Teisės aktuose nėra nustatytas minimalus patalpos plotas, kuris turi tekti asmeniui, laikomam laikino sulaikymo patalpose. Bendro naudojimo patalpos valomos pagal poreikį, patalpas valo nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, bei Ūkio skyriaus valytojai. Atsakovės atstovas neturi duomenų, patvirtinančių, kad laikino sulaikymo patalpos būtų nešvarios, taip pat nėra sulaukęs kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų. Asmeniui, laikomam laikino sulaikymo patalpose ir norinčiam pasinaudoti tualetu, visada yra suteikiama tokia galimybė – asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino laikymo kameros ir nuvedamas į laikino laikymo patalpose esantį sanitarinį mazgą. Siekiant užtikrinti saugumą ir išlaikyti izoliaciją, asmenys į sanitarinį mazgą yra vedami po vieną, sanitarinis mazgas turi atskirą įėjimą, duris, taigi, jame yra užtikrinamas asmens privatumas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K laikino laikymo patalpose.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

8. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kamerose būdavo laikomas apie 5–6 val., nors teisės aktuose nustatyta, kad šiose patalpose asmuo gali būti laikomas ne ilgiau kaip 2 val., be to, nurodo buvęs laikomas laikino sulaikymo patalpose ir nakties miegui skirtu metu.

8.1. Vadovaujantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vidaus tvarkos taisyklių 19 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (Vidaus tvarkos taisyklių 20 punktas).

8.2. Taigi, teisės aktuose yra numatyta galimybė atvykusius į laisvės atėmimo vietą asmenis ne ilgiau negu 2 val. uždaryti į trumpalaikio laikymo kameras ir tai savaime nėra laikoma pareiškėjo teisių pažeidimu. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad planiniu etapu atvykę asmenys yra uždaromi į laikino laikymo patalpas, kurios yra administraciniame pastate. Tokiose patalpose priimti suimtieji (nuteistieji) yra laikomi tol, kol yra sutvarkomi dokumentai, bet ne ilgiau 2 val., t. y. laikinai prieš teismą, po teismo, prieš / po etapo, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan. Tuo tarpu pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo patalpose jis buvo laikomas po 5–6 val., šių aplinkybių nedetalizuoja ir nepagrindžia – pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų, kai jis trumpalaikio laikymo patalpose buvo laikomas 5–6 val., nenurodo šių įvykių datų, neišvardina asmenų, su kuriais kartu buvo laikomas, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip neįrodyti.

8.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad būdavo priverstas trumpalaikio laikymo patalpose leisti nakties miegui skirtą laiką, tačiau jokių šį teiginį detalizuojančių aplinkybių (pvz., konkrečių datų, kartu buvusių asmenų) nepateikė, apsiribodamas tik deklaratyvaus teiginio išdėstymu. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys, jo neindividualizavus ir nepagrindus konkrečiais duomenimis, yra tiek abstraktus, kad taip pat negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu pažeidė teisės aktų reikalavimus.

9. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo patalpose buvo drėgna, nešvaru, nebuvo gryno oro, dienos šviesos, nebuvo įrengta oro šalinimo sistema, o tam tikrais atvejais pareiškėjui nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktuose nustatytas patalpos plotas.

9.1. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Vis dėlto pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose, tačiau prašo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl, jo nuomone, netinkamų sąlygų, buvusių laikino sulaikymo patalpose. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 28–29) nurodyta, kad trumpalaikio laikymo patalpos nėra gyvenamosiomis patalpomis, jose suimtieji laikomi ne daugiau kaip 2 val. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą matyti, kad trumpalaikio laikymo patalpos yra įrengtos Lukiškių TI-K administraciniame pastate. Taigi, trumpalaikio laikymo patalpos nėra gyvenamosiomis patalpomis ir teisės aktai nenustato šių patalpų įrengimo reikalavimų.

9.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 28–29) nurodyta, kad Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo patalpos yra įrengtos vadovaujantis protingumo principais. Trumpalaikio laikymo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema (įrengti ventiliatoriai), patalpos yra nuolat valomos ir plaunamos. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1-177, 5 punktu, Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį, o vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 1-286, valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas bei Ūkio skyriaus valytojai. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo patalpos yra tvarkingos ir tinkamos būti suimtiesiems ir nuteistiesiems iki tol, kol jie teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirstyti į jiems skirtas kameras.

9.3. Šios teismo išvados nepaneigia skunde išdėstytos aplinkybės. Nors pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, tačiau vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 15 punktu, natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Atsižvelgiant į tai, kad laikino laikymo patalpose asmenys gali būti laikomi, kaip minėta, ne ilgiau kaip 2 val., darytina išvada, kad šiose patalpose nėra privaloma įrengti natūralų apšvietimą. Pareiškėjo argumentas dėl minimalaus gyvenamosios patalpos ploto laikino sulaikymo patalpose neužtikrinimo atmestinas, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus patalpos plotas, kuris turi tekti asmenims, laikomiems laikino sulaikymo patalpose, o teiginį, esą patalpose nepakako oro, paneigia aplinkybė, kad laikino laikymo patalpose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 28–29).

9.4. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, išvardinęs aplinkybes, jo nuomone, pagrindžiančias, kad Lukiškių TI-K laikino laikymo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų, šių aplinkybių nepagrindė – pareiškėjas nenurodė nei konkrečių patalpų, kuriose buvo konkretūs jo išvardinti trūkumai, nei laikotarpių, kai jis buvo laikomas šiose patalpose, nei asmenų, buvusių kartu su pareiškėju. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių kreipėsi su prašymais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

10. Pareiškėjo manymu, būdamas Lukiškių TI-K laikino sulaikymo patalpose, jis negalėjo pasinaudoti sanitariniais mazgais, o tose patalpose, kuriose sanitariniai mazgai buvo įrengti, jie buvo įrengti netinkamai ir pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis jais.

10.1. Pirmiau minėta, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų įrengimą, nenustato reikalavimų dėl laisvės atėmimo įstaigų laikino laikymo patalpų įrengimo tvarkos. Nepaisant to, pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys gali matyti asmenį, esantį sanitarinio mazgo patalpoje. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).

10.2. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo (b. l. 28–29) matyti, kad trumpalaikio laikymo patalpose esantiems asmenims skirtas sanitarinis mazgas yra įrengtas atskiroje patalpoje su durimis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad asmenims, esantiems trumpalaikio sulaikymo patalpose, visada yra suteikiama galimybė išeiti į sanitarinį mazgą – asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino laikymo patalpos ir nuvedamas į laikino laikymo patalpose esantį sanitarinį mazgą; suimtieji ir nuteistieji į sanitarinį mazgą yra vedami po vieną. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas neįvardino konkrečių laikino laikymo patalpų, kuriose nubuvo sudaryta galimybė pasinaudoti sanitariniais mazgais arba kuriose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pat neįvardino konkrečių atvejų, kai jam paprašius, pareiškėją prižiūrintys asmenys nesudarė jam galimybės išeiti į sanitarinį mazgą, neįvardino ir neapibūdino šių asmenų. Taigi, darytina išvada, kad trumpalaikio laikymo patalpose esantiems asmenims buvo sudarytos galimybės naudotis sanitariniais mazgais, kurie įrengti taip, kad nebūtų pažeistas juose esančių asmenų privatumas, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės naudotis sanitariniais mazgais atmetami kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo patalpose tiekiamas maistas buvo netinkamos temperatūros – jis gaudavo maistą, kuris buvo tiekiamas įkaitusiuose induose arba priešingai, buvo patiekiamas atvėsęs.

11.1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt.

11.2. Remiantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu (b. l. 28–29) nustatyta, kad Lukiškių TI-K esantiems asmenims tiekiamas maistas yra subalansuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be sveikatos priežiūros darbuotojo juslinio patikrinimo ir įkalinimo įstaigos direktoriaus budinčio padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama, taigi, visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Termiškai apdorotas maistas yra laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems jis yra išduodamas šiltas.

11.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K jam buvo tiekiamas per karštas arba atvėsęs maistas, šių aplinkybių nepagrindė. Pareiškėjas neišvardino konkrečių įvykių, kai jam buvo pateiktas netinkamos temperatūros maistas, nenurodė šių įvykių datų, maistą išdavusių asmenų ir kitų faktų, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės iš tikrųjų vyko, nors, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos tiekiamo maisto temperatūros atmetami kaip neįrodyti.

12. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne – gaudavo tik nešvarią paklodę ir rankšluostį, tačiau šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizuoja, o byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad jis dėl netinkamo aprūpinimo patalyne būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu (b. l. 28–29) nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo išduotas švarus ir tvarkingas minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė ir antklodė), švari patalynė ir švarūs rankšluosčiai. Iš šio pranešimo taip pat matyti, kad nuteistiesiems išduodami minkštasis inventorius, patalynė ir rankšluosčiai yra tinkami naudoti ir atitinka teisės aktų reikalavimus; čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, o patalynė ir rankšluosčiai skalbiami centralizuotai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo patalyne atmetami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas