Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudž.byla Nr. 1A-310-134/2007 m.

Procesinio sprendimo kategorija :2.4.2.

2007 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinio skundo dėl 2007-06-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2005 metų rugpjūčio 30 d. apie 18 val. Panevėžio mieste, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, melagingai pranešė nukentėjusiajai P. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr.43-18-67, kad jos sūnus Kęstutis padarė eismo įvykį ir dėl to, kad prieš jos sūnų nebūtų atliekamas ikiteisminio tyrimas, reikia sumokėti 2000 litų, o nukentėjusiajai pasakius, kad tokios sumos neturi ir nenustatytam asmeniu nurodžius, kad užteks ir 900 litų, tęsdamas nusikalstamą veiką, P. G. namuose Algirdo 23-63 Panevėžys, apgaule užvaldė jai priklausančius 900 litų.

Apeliaciniu skundu E. A. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis kaip asmuo, kalėjęs įvairiose laisvės atėmimo vietose, telefonu iš Marijampolės pataisos namų gavo nurodymą nueiti pas P. G. ir paimti pinigus. Jis nesuprato, kad tokiu būdu yra įtraukiamas į nusikalstamą veiką, nes nepriimtina klausti už ką tie pinigai ir kam jie skirti, o be to, jam apie tai nebūtų pasakyta, jei jis ir būtų paklausęs. Su nukentėjusiąja jis nekalbėjo, o kai pas ją atvyko, pinigai jau buvo paruošti. Jis, skambinusio asmens nurodymu, perdavė nukentėjusiajai mobilaus ryšio telefoną ir apie ką jiems kalbėjo, jis nežino. Nukentėjusiosios perduotus pinigus jis pervedė į skambinusio asmens nurodytą sąskaitą, todėl jo kaltė šiame epizode neįrodyta, teismas nepagrįstai priėmė nuosprendį remdamasis menamais įrodymais. Jis kaltu prisipažino tik dėl to, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui supratęs, kad buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes kilusių abejonių nepritaikė jo naudai.

Skundas atmestinas, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, kurio esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios P. G. parodymais, kuri parodė, kad jai į fiksuoto ryšio telefoną 43-18-67 paskambinęs vyriškis pranešė, kad jos sūnus Kęstutis padarė eismo įvykį ir kad prieš sūnų nebūtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, reikia sumokėti 2000 litų, o nukentėjusiajai pasakius, kad turi tik 900 litų, telefonu kalbėjęs vyriškis, nurodė, kad užteks ir 900 litų. Nustatyta, kad tuoj pat po telefoninio skambučio, nuteistasis atėjo į nukentėjusiosios butą ir ji jam perdavė 900 litų. Tokiu būdu nukentėjusioji buvo suklaidinta, pranešant jai tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu užvaldant jos 900 litų. Nukentėjusioji P. G. atpažino nuteistąjį E. A., kaip asmenį, kuris buvo jos namuose ir paėmė 900 litų.(b.l.156-157, 162-163,1 t.). Jos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiajai kaltinime nurodytu laiku buvo skambinta iš dviejų SIM kortelės numerių ir vienas iš jų ((duomenys neskelbtini), buvo nurodytas E. A. telefono „Nokia 2100“identifikacinis numeris IMEI (duomenys neskelbtini), telefono užrašų knygelėje (b.l.188,189-190,1 t.).

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino nuteistojo parodymus kaip nenuoseklius ir atmetė nuteistojo versiją apie įvykio aplinkybes ir vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. 2005-11-29 apklaustas įtariamuoju jis savo kaltę neigė(b.l.111-112,2 t.)ir tik 2006-02-02 nukentėjusiajai atpažinus E. A. kaip asmenį buvusį jos bute ir apgaule išgavusį iš jos 900 litų, 2006-02-06 apklausoje(b.l.118-120,2 t.) kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad į nukentėjusiosios butą nuėjo paimti 900 litų liepus, telefonu paskambinusiam iš Marijampolės pataisos namų nežinomam nuteistajam.

Nuteistasis už analogišką veiką, padarytą 2005-05-21, kur jis kėlė tokias pat versijas buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu, todėl atmestinas jo skundo teiginys, kad eidamas atsiimti pinigų jis nesuprato, kad daro nusikaltimą.

Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas dėl minėto įvykio aplinkybių grindė įrodymais, o ne prielaidomis. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jame yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados. Tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų tarpusavio ryšį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. G. turtą buvo siekiama įgyti apgaule ir kad šio nusikaltimo kaltininkai yra E. A. ir kiti nenustatyti asmenys. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.