- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- II-631-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00978-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. (V. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdančio individualią prekybos veiklą, skundą dėl 2021 m. liepos 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-6715-2021 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė 2021 m. liepos 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad V. J., vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 16 d., 03.35 val., (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje (b. l. 9-10).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6715-2021 V. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1025 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 48 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (b. l. 5-6).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. rugpjūčio 10 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens V. J. skundas dėl Institucijos 2021 m. liepos 13 d. nutarimo pakeitimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku jis kartu su savo draugu sugrįžo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo nuvažiavę automobiliu „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu pagal įgaliojimą jo uošvienei R. M., kuri leisdavo pasinaudoti šiuo automobiliu. Kadangi ilgai užtruko, nenorėjo, kad uošvienė apie tai sužinotų, todėl išsigando ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš automobilio, o su automobiliu nuvažiavo. Labai gailisi taip pasielgęs. Mano, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu jis ieško darbo, o neturint vairuotojo pažymėjimo jo galimybės susirasti darbą yra labai apribotos, jam galėtų būti paskirta minimali piniginė bauda ir ženkliai sumažintas specialiosios teisės atėmimo terminas (b. l. 3-4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. teisme palaikė skundo reikalavimus. Paaiškino, kad pareigūnai prie jo priėjo, kai jis stovėjo kieme. Transporto priemonė buvo ne jo, todėl jis bijojo, kad uošvienė sužinos, nes mašina buvo mirusio žmogaus. Automobilis buvo neapdraustas, o visi kiti automobilio dokumentai buvo pas uošvienę. Jis turėjo tik raktus ir automobilį. Tą automobilį jam davė parduoti įgaliotas asmuo, t. y. uošvienė. Jis su uošviene yra susipykęs ir nenorėjo dar didesnių pykčių. Uošvienė jam skambino ir pasakė, kad tas automobilis buvo pavogtas, jis pasakė, kad nieko nežino ir pasiūlė skambinti policijai. Nežino, ar pareigūnai išsigalvojo, kad jis jiems pasakė, jog automobilį vairavo jo draugas T. K. ir jis atsisakė nuo raštiško paaiškinimo, sakydamas jog labai neturi laiko ir skuba išvykti į (duomenys neskelbtini). Jis pripažįsta, kad vairavo ir nepakluso pareigūnams. Savo poelgį vertina blogai. Suprato, kad pareigūnai jį sustabdė ir norėjo pabendrauti.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad V. J. pagrįstai paskirta bauda, lygi sankcijos vidurkiui, taip pat ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios trukmė nustatyta pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, t. y. ketveriems metams. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis.<...> Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis), kreipiantis į mokesčių administratorių - Valstybinę mokesčių inspekciją. Institucija visapusiškai įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai individualizavo nuobaudą. Naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo V. J. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b. l. 35-40).
Iš 2021 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 3.35 val., (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairavo transporto priemonę ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Minėto automobilio vairuotojas nebuvo nustatytas, kadangi iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis priklauso A. Š., kuris yra miręs. A. Š. turtu įgaliota rūpintis R. M., kuri nurodė, jog automobilį „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu galėjo vairuoti V. J.. Pareigūnai, dalyvavę įvykyje, t. y. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyr. tyrėjas V. V. ir tyrėjas M. J., patikrinę centrinėje policijos duomenų bazėje V. J. fotonuotrauką atpažino, jog minėtą automobilį vairavo būtent V. J.. Įvykis buvo filmuotas ir „Body“ kamera. V. J. buvo iškviestas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 8 d., 14:00 val. V. J. atvykęs į policijos komisariatą tikino, jog automobilį vairavo jo draugas T. K.. V. J. nuo raštiško paaiškinimo atsisakė, sakydamas jog neturi laiko ir skuba išvykti į (duomenys neskelbtini). Minėtam asmeniui išaiškinus, jog „Body“ kameros vaizdo įraše matosi už transporto priemonės vairo jo veidas, šis pasakė, jog automobilyje jis gal ir sėdėjo už vairo, tačiau kai automobilis pradėjo judėti ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti automobilį jau persėdo už vairo jo minėtas draugas T. K.. Peržiūrėjus „Body“ kameros vaizdo įrašą aiškiai matyti, jog pareigūnams reikalaujant sustabdyti transporto priemonę ir transporto priemonės vairuotojui nepaklusus sustoti, t. y. pradedant važiuoti iš vietos, už vairo sėdi tas pats asmuo, t. y. V. J., todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas V. J. (b. l. 11).
Iš 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. V. (V. V.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 3.30 val., patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su tyrėju M. J. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) važiuojat (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje prasilenkė su transporto priemone „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimą ir patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad transporto priemonė priklauso A. Š., kuris neturi teisės vairuoti. Pastebėjo, kad minėta transporto priemonė nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi apsisukus minėtos transporto priemonės nebematė, nedideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir stebėjo, ar namų kiemuose nevažiuoja automobilis BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pastebėjo minėtą transporto priemonę. Privažiavus prie automobilio ir sustojus jam už priekinės automobilio dalies, vyresnysis tyrėjas V. V. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo patikrinti minėtos transporto priemonės vairuotojo. Tuo metu tarnybinėje transporto priemonėje liko tyrėjas M. J.. Jam priėjus prie minėto automobilio vairuotojo durelių ir pabeldus į jo langą, vairuotojas, kurio požymiai: amžius nuo 35-40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų, pradėjo važiuoti atbuline eiga, lyg bandydamas minėtą transporto priemonę pastatyti prie bortelio, taip pat pastebėjo jog šalia jo keleivio priekinėje sėdynėje sėdi vyriškis, ant kurio rankos buvo tatuiruotė tarp nykščio ir rodomojo piršto. Abu automobilyje sėdintys asmenys atrodė išsigandę ar pasimetę, keleivis visada ranką laikė ant keleivio pusės durų rankenos, lyg esant progai būtų mėginęs greit išlipti iš transporto priemonės. Vyresnysis tyrėjas V. V. transporto priemonės vairuotojui dar kartą pabeldė į langą bei nurodė jog sustotų, vairuotojas jam ranka pamojo, lyg „palauk, tuoj“. Tada kolega tyrėjas M. J. įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, dar kartą paspaudė garsinį signalą, išlipo iš tarnybinės transporto priemonės ir priėjo prie minėto automobilio iš priekio prie variklio gaubto. M. J. pabeldęs per variklio dangtį aiškiai ir garsiai nurodė transporto priemonės vairuotojui sustoti. Šis susukęs vairą į priešingą pusę staiga padidino variklio apsukas ir pradėjo greitai judėti iš stovėjimo vietos į priekį bei vos nekliudė prie transporto priemonės stovėjusio kolegos M. J., taip pat vos nepervažiavo V. V. kojų, nes šis stovėjo gana arti minėtos transporto priemonės. Transporto priemonei dideliu greičiu važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pradėjo ją persekioti, informavo apie esamą situaciją Klaipėdos AVPK OVS budėtoją bei Klaipėdos mieste dirbančius kolegas. Įvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę, matė, kaip automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasuka iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., minėtos transporto priemonės nebematė. Patikrinę artimiausius kiemus, minėtos transporto priemonės nerado. Bandant susisiekti telefonu su savininku A. Š., atsiliepęs vyras, galimai neblaivus, nurodė, kad asmuo yra miręs, o automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi garaže. Asmuo adresą nurodyti atsisakė ir neprisistatė. Minėto „BMW X5“ automobilio vairuotojo veiksmuose yra ne tik administracinio nusižengimo požymiai bet ir galimai BK 22 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio nusikalstamos veikos požymiai. Dėl šio įvykio V. V. patyrė didelį išgąstį bei baimę dėl savo ir kolegos M. J. gyvybės. Prašo nustatyti asmenį, kuris vairavo minėtą transporto priemonę ir patraukti jį administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, o jį ir jo kolegą M. J. pripažinti nukentėjusiaisiais. Vairuotoją galėtų atpažinti. Įvykis nufilmuotas tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) galine kamera bei „Body“ kamera B0F1EC5F6F0A (b. l. 12-13).
Iš 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos iš esmės tapačios įvykio aplinkybės kaip vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 14).
Iš 2021 m. birželio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 5.00 val., prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. birželio 16 d., apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), nepakluso sustoti policijos pareigūnams (ANK 426 straipsnio 6 dalis). Klaipėdos AVPK ekipažas priėmė sprendimą nuvežti automobilį „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvežtas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelę. 2021 m. birželio 24 d. užregistruotas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėja R. M. praneša, kad iš (duomenys neskelbtini), po nakties iš kiemo pavogtas „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2004 metų gamybos. Dokumentai ir raktai pas pranešėją. Yra įgaliota parduoti „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykus AP (duomenys neskelbtini), pranešimą patikslino ir nurodė, kad vakare grįžusi namo, neberado automobilio, kuris buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje. Nustatyta, kad automobilis šiuo metu yra policijos automobilio saugojimo aikštelėje pagal ROIK (duomenys neskelbtini). Vagystė nepasitvirtino. Taip pat pareigūnams pasiteiravus, kas 2021 m. birželio 16 d. galėjo vairuoti minėtą transporto priemonę, R. M. atsakė, kad galimai vairuotojas buvo V. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Patikrinus per policijos sistemą Polis II V. J. duomenis vyresnysis tyrėjas V. V. atpažino, kad tai yra tas pats automobilio „BMW X5“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, vairuotojas, kuris 2021 m. birželio 16 d., apie 3.30 val. nepakluso jo bei tyrėjo M. J. išreikštiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiavo dideliu greičiu (b. l. 15).
Pateiktame vaizdo įraše matyti nusižengimo padarymo aplinkybės, tai yra kaip prie vairo sėdintis V. J., pareigūnui pabeldus į langą bei nurodžius sustoti, nepaklusdamas pradėjo greitai judėti iš stovėjimo vietos į priekį ir vos nekliudydamas prie transporto priemonės stovėjusio policijos pareigūno, nuvažiavo (b.l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo V. J. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas; 2) aiškiai išreikštas; 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.
ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdymas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas nemažiau nei iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
KET 16 punkte nurodyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.
Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo). Policijos pajėgų vienetų (toliau – PPV) gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai: vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti; reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones, taip pat vykdant migracijos kontrolę; įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą; vykdomos policinės priemonės; reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatumus ir pasikeitimus arba likviduojant stichinių nelaimių, avarijų ir kitus padarinius; iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams, policijos pareigūnui reikia pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar ja važiuojančių asmenų pagalba.
Pagal Aprašo 23 punktą PPV pareigūnai transporto priemonę stabdo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 25 punktą tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; PPV turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apšviestuose kelio ruožuose.
Pareiškėjas V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 16 d., 03.35 val. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Kaip matyti iš skundo argumentų ir pareiškėjo V. J. paaiškinimų teisme, jis neginčija faktinių aplinkybių, tai yra, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sąmoningai ir suvokdamas, kad jį stabdo policijos pareigūnai, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjas teismo prašė atsižvelgti į tai, kad jis gailisi taip pasielgęs. Kadangi ginčo dėl kaltės klausimo šioje byloje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako, konstatuodamas, kad be V. J. paaiškinimų, jo kaltę padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina, byloje esantis pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, jog automobilį vairuoja ir uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę nepaklūsta V. J. (b.l. 33), taip pat byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 11-16), administracinių nusižengimų registro duomenys (b.l. 17-18), kita rašytinė bylos medžiaga. Konstatuotina, jog V. J. veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Pareiškėjas V. J. ginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašo teismo paskirti jam minimalią piniginę baudą ir neskirti arba ženkliai sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1200 eurų, o ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trejų) iki 5 (penkerių) metų.
ANK 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina baudos dydžio nustatymo taisykles. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos iš esmės tapačios administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo – trukmės nustatymo taisyklės.
Pareiškėjui V. J. skundžiamu nutarimu už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą kartu su įstatyme numatyta administracine nuobauda – bauda, kurios dydis parinktas lygus sankcijoje nustatytos baudos vidurkiui, paskirta ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios trukmė nustatyta pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, t. y. ketveriems metams. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – nepaskirta.
Nors Institucija skundžiamame nutarime neišdėstė administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimo motyvų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo bei Institucijos atsiliepimo, baudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimą byloje lėmė tai, kad byloje nenustatyta V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Pareiškėjas V. J. skunde nurodo, kad nors jis niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, jis negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe teikti paaiškinimus, jis negalėjo pasinaudoti įstatyme numatyta lengvinančia aplinkybe – nuoširdžiai prisipažinti ir gailėtis dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas skunde teigė, jog jis kartu su draugu sugrįžo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo nuvažiavę automobiliu, priklausančiu pagal įgaliojimą jo uošvienei, leisdavusiai jam pasinaudoti šiuo automobiliu. Kadangi ilgai užtruko, nenorėjo, kad uošvienė apie tai sužinotų, todėl išsigando ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš automobilio, o su automobiliu nuvažiavo, labai gailisi taip pasielgęs.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galisi arba padėjo jį išaiškinti. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, turi būti abu elementai, t. y. tiek ir veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė.
Pažymėtina, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu, nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo V. J. duotus paaiškinimus, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog Institucija pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę individualizavo tinkamai.
Nors pareiškėjas V. J. teisme pripažino savo kaltę dėl nusižengimo padarymo, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad atvykęs į policijos komisariatą protokolo surašymo dieną, V. J. tvirtino, kad nusižengimo dieną automobilį vairavo jo draugas T. K., nuo raštiško paaiškinimo atsisakė, motyvuodamas, kad labai skuba. Asmeniui išaiškinus, kad pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įraše už transporto priemonės vairo matosi jo veidas, šis pasakė, kad policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti automobilį jau persėdo už vairo jo draugas T. K. (b.l. 11). Ant Institucijos pateikto 2021 m. liepos 13 d. nutarimo matosi rankraštinis V. J. įrašas: „Atvykus į bylos nagrinėjimą, su medžiaga nebuvau supažindintas, man buvo įteiktas nutarimas“ (b.l. 7). Aptarti duomenys patvirtina, jog Institucijai atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, V. J. ne tik nepadėjo išaiškinti nusižengimo, bet ir neprisipažino jį padaręs bei neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl nusižengimo padarymo, todėl Institucija pagrįstai byloje nenustatė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik teismui pateiktame skunde bei teismo posėdyje V. J. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusižengimą ir labai gailisi.
Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad V. J. padaręs nusižengimą prisipažino ne iš karto, o tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas, dėl byloje surinktų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog ne jo nurodytas draugas, o jis padarė protokole nurodytą nusižengimą. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą, tačiau kito elemento – nuoširdaus gailėjimosi – teismas V. J. teiginiuose nenustatė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. padarytas administracinis nusižengimas yra tyčinis šiurkštus administracinis nusižengimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Iš byloje esančio policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad prie V. J. vairuojamos transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies stovi policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir vienas iš policijos pareigūnų. Kitas policijos pareigūnas priėjęs pabeldžia į automobilio „BMW“ langą. V. J. pavažiuoja atbuline eiga, o tada nereaguodamas į policijos pareigūno reikalavimą sustoti, perjungęs pavarą staiga pajuda į priekį. Policijos pareigūnas rankomis atsistumia nuo automobilio ir šis dideliu greičiu išvažiuoja iš kiemo. Tiek policijos pareigūnų vaizdo įraše užfiksuotos, tiek tarnybiniuose pranešimuose aptartos įvykio aplinkybės patvirtina, jog V. J. įžūliais, tyčiniais ir lengvabūdiškais veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik policijos pareigūnų sveikatai ir gyvybei, bet ir eismo saugumui. Skaudžių pasekmių išvengta tik atsitiktinumo dėka.
Pareiškėjo V. J. teiginiai, kad jis nusižengimą padarė, nes išsigando uošvienės galimo pykčio, šiai sužinojus, kad jis automobiliu, kuriuo pastaroji jam leisdavo pasinaudoti, užtruko (duomenys neskelbtini), rodo, jog V. J., žinodamas ir suprasdamas daromos veikos pavojingumą, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne visuomenės saugomiems gėriams (vertybėms) – kelių eismo saugumui, visuomenės saugumą užtikrinančių pareigūnų bei kitų eismo dalyvių sveikatai. Pareiškėjo V. J. paaiškinimai teisme bei skundo teiginiai, nepatvirtina, jog jis savo elgesį vertina kritiškai. V. J. gailėjimasis vertintinas kaip formalus siekis švelninti administracinę atsakomybę.
Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas paneigia pareiškėjo skunde dėstomus teiginius, kad jis anksčiau nebuvo baustas už nusižengimus, ir liudija, jog pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už pėsčiojo sužalojimą, be to, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 30-32). Taigi, šio administracinio nusižengimo padarymas, nėra atsitiktinis reiškinys V. J. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro ir toliau elgiasi rizikingai.
Šioje byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas mažinti administracinę nuobaudą ar sutrumpinti administracinio poveikio priemonės trukmę. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su V. J. asmenybę charakterizuojančiais požymiais, darytina išvada, jog Institucija šioje byloje pažeidėjui pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį bei nustatė administracinio poveikio priemonės trukmę, lygią vidurkiui. Jokių išimtinių aplinkybių, V. J. charakterizuojančių išskirtinai teigiamai, bylos medžiagoje nėra, todėl nukrypti nuo sankcijoje įtvirtintos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės vidurkio nėra pagrindo, juo labiau nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti administracinio poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-6715-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo V. J. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. J. (V. J.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6715-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.