Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-707/2011

Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00612-2011-0

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo arba bausmę vykdančios institucijos žinios bausmės atlikimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, besirūpinančiose neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 15 d., apie 4.50 val., Mindaugo g. 13, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje išspardė prie Baltarusijos ambasados tvoros stovėjusias gedulo žvakutes, skirtas teroro aukoms atminti, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjamu atveju, dėl trijų žvakučių neatsargaus parvertimo ir sudaužymo, niekas nebuvo šokiruotas ar pažemintas, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta įmonių ar įstaigų veikla, nebuvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ar kita. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo veiksmų mąsto, t. y. buvo nuverstos tik trys žvakutės, nors prie ambasados jų stovėjo daug. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistojo veiksmai turėjo būti vertinami kaip mažareikšmiai.

Apelianto nuomone, tam, kad jo veiksmai būtų pripažinti nusikalstamais, jie turėjo būti nevienkartiniai, besitęsiantys ilgą laiko tarpą. Jis yra įsitikinęs, jog jo veiksmai negali būti vertinami nei kaip įžūlūs, nei kaip vandališki. Taip pat jis yra įsitikinęs, kad savo veiksmais neišreiškė grasinimų ar patyčių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra veiksmų padarymas tiesiogine tyčia. K. G. dar kartą pažymi, jog žvakutes nuvertė netyčia, jis neturėjo tikslo padaryti žalos, paniekinti ar išreikšti nepagarbą kitiems asmenims.

Nuteistasis tvirtina, jog aplinkybę, kad tyčinės veikos požymių jo veiksmuose nebuvo, patvirtina ir tai, kad sulaikomas jis nesipriešino, nebandė išvengti sulaikymo, nesielgė chuliganiškai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. G. parodė, jog jis ėjo iš klubo Mindaugo gatve, jam tiesiog pasimaišė žvakutės ir jis jas nuspyrė. Dėl tokių veiksmų nuteistasis labai gailėjosi. Nuteistasis teigė, jog įvykio metu buvo išgėręs, tačiau viską atsimena. Paklaustas teisėjo ar matė stovinčias žvakutes ir ar žinojo, kodėl jos ten stovėjo. K. G. paaiškino, kad suvokė, kodėl žvakutės ten stovėjo. Be to, jis nurodė, kad galutinai suvokė, jog žvakutės stovi prie Baltarusijos Respublikos ambasados, kai buvo įsodintas į policijos automobilį. Pats nuteistasis savo veiksmus vertino kaip vandališkus (b. l. 42-43).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną K. G. nurodė, jog jis suvokė, kad žvakutės buvo uždegtos teroro akto aukoms atminti. Šį faktą suvokė, kadangi domisi politika ir seka įvykius. Kodėl nuspyrė žvakutes paaiškinti negali (b. l. 23-24).

Aptarti nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis žinojo, dėl kokios priežasties degė žvakutės, jas nuspyrė be jokios priežasties. Aplinkybę, kad nuteistasis tyčia kliudė prie ambasados stovinčias žvakes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.

Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti įvykiai, vykę prie Baltarusijos Respublikos ambasados, esančios Mindaugo g. 13, Vilniuje, nuo 2011 m. balandžio 15 d., 04.50 val., iki 2011 m. balandžio 15 d., 05.10 val., matyti, jog Mindaugo gatve eina du jaunuoliai, jie eina šaligatvio viduriu, staiga vienas iš jaunuolių, kuris eina arčiau sienos, pajuda sienos link ir kažką paspiria, abu jaunuoliai nueina toliau, o paskui juos nubėga policijos pareigūnas. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog asmuo, eidamas gatve, ne netyčia už kažko užkliūna, o atlieka valinius veiksmus, t. y. pajuda prie sienos ir spiria. Pastebėtina ir tai, kad šaligatvis yra platus, asmuo einantis arčiau sienos nesusvyruoja, neužkliūna, nepraranda pusiausvyros, o žengia kelis žingsnius link sienos, spiria, grįžta prie kito asmens ir nueina toliau.

Šiame vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai atitinka nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei pirmosios instancijos teismui. Tuo pačiu šis vaizdo įrašas paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytą versiją dėl netyčinių veiksmų, atsitiktinio žvakių kliudymo. Taip pat, vertinant vaizdo įrašą, nuteistojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei pirmosios instancijos teismui duotus parodymus, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad K. G. galėjo save apkalbėti. Nuteistojo parodymai buvo nuoseklūs, gana detalūs, jis pats nurodė, jog neblaivumas netrukdė jam suvokti visos situacijos („Buvau išgėręs, bet viską atsimenu“ (b. l. 42)), be to, jo paaiškinimai atitinka įvykius, užfiksuotus vaizdo įraše.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog K. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. nuteistasis suprato, kad viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybė, kad apeliantas nesipriešino sulaikomas, nebėgo, nei patvirtina, nei paneigia tiesioginės tyčios jo veiksmuose buvimo.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog teisėjas nuteistajam iš tikrųjų uždavė ir atsakymą menančių klausimų, tačiau šie klausimai buvo užduoti tuo metu, kai nuteistasis jau buvo davęs parodymus apie visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakymus menantys klausimai buvo daugiau susiję su nuteistojo savo paties veiksmų vertinimu. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo užduotus atsakymus menančius klausimus nuteistajam, mano, kad nuteistojo pateikti atsakymai į šiuos klausimus neturėjo esminės reikšmės jo kaltės nustatymui.

Nuteistajam nebuvo inkriminuota, kad jis viešoje vietoje grasinimais ar patyčiomis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, dėl grasinimų bei patyčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad įžūliems veiksmams, paprastai, priskiriamas fizinio smurto panaudojimas, akiplėšiškas kaltininko nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis. Šiuo atveju, K. G. veiksmai, gedulo žvakučių stovėjusių prie Baltarusijos ambasados nuspyrimas, vertintini kaip įžūlūs. Iš paties nuteistojo paaiškinimo ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei pirmosios instancijos teismui matyti, jog jis žinojo, kodėl toje vietoje stovėjo gedulo žvakutės (kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis net nurodė, kad apie Baltarusijos Respublikoje vykusius įvykius žinojo, nes domisi politika ir stebi situaciją). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo amžius bei išsilavinimas leidžia daryti išvadą, jog net ir tiksliai nežinodamas dėl kokios priežasties (Baltarusijos Respublikoje žuvusių asmenų pagerbimas) ant šaligatvio buvo uždegtos gedulo žvakutės, jis visgi turėjo suvokti ir suvokė, kad jos simbolizuoja gedulą, išreiškia pagarbą, užuojautą asmenims, kurie dėl tam tikrų įvykių nukentėjo. Taigi, gedulo žvakučių nuspyrimas rodo, jog nuteistasis išreiškė nepagarbą nukentėjusiųjų asmenų atminimui, taip pat asmenims, kurie tokią pagarbą išreiškė, uždegdami gedulo žvakutes. Toks elgesys yra akivaizdžiai netoleruotinas, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms dorovės normoms, jas niekina.

Vandališkas elgesys siejamas su materialinių vertybių išniekinimu bei sveikatos sužalojimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog joks sveikatos sužalojimas nebuvo padarytas, tačiau konkretūs veiksmai gali būti vertinami kaip vandališki ir konstatavus, kad buvo išniekintos materialinės vertybės. Dėl K. G. veiksmų buvo išvartytos gedulo žvakės, kurios išreiškė pagarbą žuvusiesiems bei jų artimiesiems, tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip vandališki, kadangi jie buvo nukreipti į materialias vertybes, simbolizuojančias gedulo sumenkinimą, šių vertybių nepaisymą. Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis savo veiksmus pirmosios instancijos teisme įvardino kaip vandališkus.

Teismas konstatuoja, jog nuteistojo nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-568/2007, 2K–133/2011). Nagrinėjamu atveju, K. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. yra numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Esant tokioms aplinkybėms K. G. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes Lietuvos Respublikos BK 284 str. nustato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kita vertus, nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistojo veiksmai gali būti vertintini kaip mažareikšmiai ir atsižvelgus į nusikaltimo dalyką (gedulo žvakutės turi ne tik materialinę vertę, bet yra ir pagarbos bei užuojautos simboliai, o pagarba, užuojauta kitam žmogui yra visuotinai pripažintos vertybės ne vienoje valstybėje, tame tarpe ir Lietuvoje). Kiti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos požymiai (nei atskirai, nei jų visuma) taip pat neleidžia daryti išvados, jog nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, kad vertinant ar buvo sukelti įstatyme numatyti padariniai būtina įvertinti, kokia buvo aplinkinių reakcija, nukentėjusiųjų skaičių, neteisėtų veiksmų trukmę. Pažymėtina, jog visų pirma, į neteisėtus nuteistojo veiksmus sureagavo saugantis ambasadą pareigūnas, be to, nuteistojo veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje, buvo aprašinėjami visuomenės informavimo priemonėse, taigi neteisėtų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios. Aplinkybė, kad tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų asmenų nebuvo, nėra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nuteistojo veiksmų intensyvumas (vienas spyris į gedulo žvakutes), įvertinus šio veiksmo pasekmes, atgarsį visuomenėje, taip pat nėra pagrindas teigti, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios pripažintos įrodytomis, sutikti su apelianto teiginiu, kad jo padaryti veiksmai turėtų būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. administracinė atsakomybė už administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda tada, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nedidelis chuliganizmas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarka ir žmonių rimtį. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. G. elgėsi įžūliai ir vandališkai, kas jau yra aptarta viršuje. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuoti, kad K. G. padaryta veika neatitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.