- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-807-120-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00005-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- L. P., M. L., G. P.
- Nukentėjusysis
- A. P., K. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Sonata Žukauskienė, Vida Kisielienė, Vytautas Gineika, Romas Aikevičius
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Proceso Nr.1-24-1-00005-2011-7
Kaunas 2012 m. gruodžio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Algerdo Urbšio, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui J. A., nuteistajam L. P., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam G. P., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusio A. P. atstovei advokatei Vidai Kisielienei, nukentėjusiam K. V., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. P. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus ir nuteistųjų M. L. bei G. P. apeliacinius skundus dėl 2012 m. liepos 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
L. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;
M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;
G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.
Nukentėjusiojo A. P., civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai priteista:
- iš L. P. 17 Lt (septyniolika litų) turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Lt (keturistūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- iš L. P., M. L. ir G. P. solidariai priteista 4383,07 Lt (keturi tūkstančiai tryss šimtai aštuoniasdešimt trys litai 7 ct) proceso išlaidų atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. P. civiliniai ieškiniai M. L. ir G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo K. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista:
- iš L. P. 30 Lt (trisdešimt litų) litų turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- iš L. P., M. L. ir G. P. solidariai 500 Lt (penki šimtai litų) proceso išlaidų atlyginimo.
Nukentėjusiojo K. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo M. L. ir G. P. atmestas.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, nustatė :
Aprašomoji dalis
L. P., M. L. ir G. P. pagal BK 294 str. 2 d. nuteisti už tai, kad 2011 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė L. P. ir jo brolio M. P. tariamą teisę – reikalavo iš nukentėjusiojo K. V. atlyginti padarytą turtinę žalą dėl (ginčijamo ar pripažįstamo) automobilio BMW 52, valst. R. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, neteisėtai atėmė laisvę ir padarė nukentėjusiajam K. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. ties garažais, esančiais Archyvo gatvėje, Kaune, M. L. ir G. P. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo K. V. atžvilgiu, t.y. M. L. sugriebus nukentėjusiajam už galvos ir ją palenkus, bei M. L. kartu su G. P. sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau septynis smūgius į viršugalvį bei galvos sritį, vieną kartą į kaklą ir du smūgius į kairę ranką, taip padarant nukentėjusiajam K. V. galvos sumušimą su išsivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. L. paėmus K. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-J150“, IMEI(duomenys neskelbtini), 50 litų vertės, kartu su jame buvusia UAB „Bitė“ SIM kortele „Labas“, kurios Nr.(duomenys neskelbtini), 6 litų vertės, po to smurto įtakoje M. L. ir G. P. įsodinus nukentėjusįjį į M. P. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 3 valandas vežiojo nukentėjusįjį Kauno miesto gatvėmis, taip neteisėtai atimdami nukentėjusiojo K. V. laisvę, bei M. L. liepus privertė nupirkti kavos ir užpilti į L. P. vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalų, viso už 30 litų;
tęsdami savo nusikalstamą veiką, L. P., M. L. ir G. P. 2011 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė L. P. ir jo brolio M. P. tariamą teisę – reikalavo iš nukentėjusiojo A. P. atlyginti padarytą turtinę žalą dėl (ginčijamo ar pripažįstamo) automobilio BMW 52, valst. R. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, neteisėtai atėmė laisvę ir padarė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. prie parduotuvės Masonas, esančios Žemaičių pl. 25, Kaune, M. L. ir G. P. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, t.y. M. L. tris kartus trenkiant ranka nukentėjusiajam į veidą, du kartus pastumiant rankomis į krūtinę, G. P. ne mažiau keturis kartus ranka suduodant smūgius į veidą, taip padarant odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą kairėje, kas nukentėjusiajam A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to G. P. paėmus A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, IMEI (duomenys neskelbtini), 150 litų vertės, su jame buvusia UAB „Omnitel“ abonento kortele, kurios Nr.(duomenys neskelbtini), 10 litų vertės, bei automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, smurto įtakoje M. L. ir G. P. įsodinus nukentėjusįjį į M. P. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo neišleido apie 3 valandas, iki kol į įvykio vietą atvyko A. P. tėvas P. P., taip neteisėtai atėmė nukentėjusiojo A. P. laisvę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo L. P. gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašo teismo nuosprendį panaikinti, ir L. P. atžvilgiu priimti naują jį išteisinantį nuosprendį, išteisinant jį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinį ieškin,į vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. priteistą iš L. P., palikti nenagrinėtą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis L. P. atžvilgiu yra nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybėms.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. P. veiksmus, nepagrįstai patikėjo tik nukentėjusiųjų A. P. ir K. V. parodymais, nepagrįstai jų parodymus įvertino kaip nuoseklius, nevertindamas to, kad jie galėjo keršyti šiam nuteistajam už jų apkaltinimą automobilio subraižymu.
L. P. nukentėjusiųjų veiksmais buvo padaryta žala, tad jis, pastebėjęs automobiilio subraižymą, nieko nelaukdamas kaltininkus pakvietė, kad šjie savo akimis pamatytų jų atliktų neteisėtų veiksmų pasekmes ir kad kartu su jais, kaip klasės draugais, nuspręstų kaip tas pasekmes pašalinti. L. P. veika kaltinamas tuo, kad savavališkai vykdant teisę prieš nukentėjusiuosius, panaudojo fizinę ir psichinę prievartą, bet kad panaudojo fizinę prievartą tiesiogiai, jis nekaltinamas. Jis kaltinimas tuo, kad nepasipriešino kitų dviejų kaltinamųjų veiksmams, kad, laikydamas nukentėjusiuosius savo automobilyje, laikinai atėmė jų laisvę. Tai buvo padaryta ne dėl to, kad nukentėjusieji neprisipažino, sužaloję L. P. brolio automobilį ir nenorėję atlyginti padarytos žalos, o dėl jų nemandagaus elgesio. Apie žalos dydį ir jos atlyginimą jokios kalbos nebuvo. K. V. ne kartą buvo išlipęs iš automobilio, ėjo skolintis pinigų ir turėjo galimybę pranešti policijai, perspėti draugą Andrių, kad šjis nevažiuotų kviečiamas, nes gresia pavojus. Taip pat jis galėjo bandyti pabėgti, bet to nedarė. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl ko prieš nukentėjusiuosius M. L. ir G. P. vartojo fizinę jėgą ir vežiojosi juos automobilyje, neįsigilino į pastarųjų padarytos veikos motyvus. Nukentėjusieji elgėsi įžūliai ir nepagarbiai tiek jų, tiek L. P. atžvilgiu, todėl nuteistųjų M. L. ir G. P. nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal padarinius – dėl A. P. sumušimo pagal BK 140 str. 1 d., o dėl K. V. sumušimo - pagal BK 138 str. 1 d. , o jis - L. P., turi būti išteisintas, nes jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Civilinį ieškinį jo atžvilgiu palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
M. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, atleidžiantį jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jį išteisinant pagal BK 38 str. ir pripažįstant nuosprendį negaliojančiu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nurodo, kad vadovaujantis BK 38 str., yra pasirašytas susitaikymas su nukentėjusiaisiais, kuriame jie pažymi, kad šalys viena kitai pretenzijų neturi ir nereikš jokių reikalavimų ateityje, kad visa žala yra pilnai atlyginta, kad visos šalys prašo nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamųjų M. L. ir G. P. atžvilgiu. L. P. nukentėjusiųjų veiksmais buvo padaryta žala ir jis, pastebėjęs automobilio subraižymą, nieko nelaukęs kvietė kaltininkus, kad jie savo akimis pamatytų savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir kartu, kaip klasės draugai, nuspręstų, kaip tas pasekmes pašalinti. Niekas iš kaltinamųjų nereikalavo įvykdyti kažkokias tai pareigas, nes dar nebuvo nustatytas žalos dydis ir jis priklausė nuo automobilio subraižymo pašalinimo būdų, t.y. ar užteks poliravimo, ar reikės perdažyti kelias detales, tai galėjo atsakyti tik specialistai, į kuriuos kitą dieną numatė kreiptis L. P.. L. P. ir jam rūpėjo ar kaltininkai, pamatę automobilio užkasimo sniegu pasekmes, sutiks atlyginti žalą, ar tai reikės daryti teisinėmis priemonėmis, ką L. P. vėliau ir padarė.Veika pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikuota tik dėl paplekšnojimo per skruostą, ar kumštelėjimą į petį. To negalima pavadinti fizine prievarta. Tai buvo daroma ne dėl to, kad nukentėjusieji nepripažino, kad jie apgadino L. P. brolio automobilį ir nenorėjo atlyginti padarytos žalos, o tiesiog dėl nukentėjusiųjų nemandagaus elgesio buvo pasirinktas toks komunikavimo būdas. Apie žalos dydį ir jos atlyginimą nebuvo jokios kalbos. Psichinės prievartos, nukentėjusius kelias valandas laikant L. P. vairuojamame automobilyje, realia prievarta nebuvo. K. V. su L. P., ne kartą buvo išlipę iš automobilio parūkyti. Degalinės aikštelėje V. buvo išlipęs apžiūrėti apgadinimų, buvo nuėjęs pasiskolinti pas pažįstamą pinigų ir t. t... Jeigu jam būtų buvusi grėsmė, tai jis galėjo negrįžti į L. P. vairuojamą automobilį. Apie jam gresiantį pavojų iš savo pažįstamosios, iš kurios skolino pinigus, galėjo pranešti ir policijai, galėjo perspėti ir savo draugą A., kad šis neatvažiuotų kviečiamas, nes gresia pavojus. Visiems penkiems sėdint L. P. vairuojamame automobilyje, nukentėjusieji sėdėjo ant galinės sėdynės vienas šalia kito prie durų ir galėjo bandyti pabėgti, bet ir tada to nedarė, bet atvirkščiai - ėjo rūkyti, šlapintis... Automobilis, kuriame sėdėjo visi penki proceso dalyviai, nestovėjo vietoje, o judėjo vien dėl to, kad buvo šalta ir nuolat reikėjo automobilį šildyti. Tai ar galima laikyti, kad jiems buvo atimta laisvė? Byloje nenustatyta, kad prieš nukentėjusiuosius buvo taikoma kokia nors kita psichinė prievarta (grasinimas panaudoti fizini smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą). Pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino, dėl ko prieš nukentėjusiuosius, kaip jie teigia, G. P. ir jis vartojo fizinę jėgą, ir vežiojosi juos automobilyje, nejsigilino teismas ir į veikos motyvus. Iš G. P. ir jo parodymų matosi, kad fizinę jėgą (jeigu tai galima pavadinti fizine jėga) prieš nukentėjusiuosius vartojo ne dėl to kad šie atlygintų L. P. padarytą žaJą, o dėl to, kad nukentėjusieji elgėsi įžūliai ir nepagarbiai.
Lietuvos A. T. 2009 m. praktikos baudžiamosiose bylose aktualijų 46 psl) apibendrinime nurodyta: „Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai-veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai-kaltė, motyvas ir tikslas).
Jie visi trys prieš nukentėjusiuosius A. P. ir K. V. smurto nevartojo. Jo veiksmai galėjo būti traktuojami, kaip smurtas tuo tikslu, kad nukentėjusieji, nors ir būdami kalti dėl automobilio subraižymo, elgėsi įžūliai ir nepagarbiai todėl ir prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal padarinius- dėl nukentėjusiojo A. P. sumušimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) pagal BK 140 str. 1 d., o dėl K. V. sumušimo, (nesunkus sveikatos sutrikdymas)- pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistuosius L. P. bei G. P. išteisinti, nes jie šių veikų neoadarė.
Šalies argumentai
G. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, atleidžiantį jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jį išteisinant, pagal BK 38 str. nes yra pasirašytas susitaikymas su nukentėjusiaisiais, kuriame pažymėta, kad šalys viena kitai neturi pretenzijų šioje byloje ir nereikš jokių reikalavimų ateityje, žala yra atlyginta.
Apeliantas nurodo, kad prie Kauno technikos kolegijos greito maisto užkandinės iš sutikto pažįstamo M. L. sužinojo, kad jo draugo Luko automobilį apgadino kartu su L. N. metus šventę Luko draugai, apibraižydami jį. Sutiko pažiūrėti ir preliminariai įvertinti padarytą žalą bei patarti, ką reikėtų daryti. Privažiavusiame BMW markės mėlynos spalvos automobilyje buvo ir nepažįstami jaunuoliai. Jie buvo įvardyti tais, kurie apgadino automobilį. Apžiūrint automobilį, M. L. ir K. V. susistumdė. Tą susistumdymą jis nutraukė, pakviesdamas M. prie L. automobilio. Su M, kartu atėjo ir K. Apžiūrėję automobilį, visi susėdo į L. automobilį. Buvo nutarta nuvažiuoti į kitą, geriau apšviestą, aikštelę, ir pasikviesti A. P., kad ir šis pamatytų, kas padaryta automobiliui. Sakė jiems abiems, jog automobilį reiks poliruoti, o galbūt net ir dažyti dvi detales. Su K. ir A. sutarė, kad šie nesityčios vieni iš kitų, kad nesipyks ir, kad jie atlygins nuostolius, kai bus tiksliai aišku, kiek tai kainuos, bei susitaikys tarsi šito įvykio jų draugystėje nebūtų buvę. Situaciją jis vertina, kaip nemalonų nesusipratimą ir A. P. bei K. V. melą savo tėvams ir teismui, siekiant išvengti atsakomybės už poelgį. Kad A. P. ir K. V. tikrai buvo kalti dėl L. P. broliui priklausančio automobilio BMW 520 v/n (duomenys neskelbtini) subraižymo, pripažinta yra Kauno miesto apylinkės teismo 201 2 m.gegužės 7d. nuosprendžiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmetami.
BK 294 str. 2 d. atsakomybę numato tam, kas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.
Šio nusikaltimo tiesioginiu objektu yra valstybės įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomu objektu – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji, teigdami, jog P. vairuotą automobilį BMV 52, v.n. (duomenys neskelbtini) užkasimo sniegu bei atkasimo nuo sniego metu abibraižė K. V. ir A. P., išsikvietę juos, reikalavo, padarytą žalą atlyginti. K. V. suduotais smūgiais sumušę galvą ir sukrėtę smeginis, o A. P. sumušę veidą ir krūtinę, įsisodinę juos į automobilį ir prievarta vežiodamiesi juos, priversdami K. V. nupirkti jiems kavos, užpilti į L. P. vairuotą automobilš degalų, paimdami iš K. V. bei A. P. jų mobilaus ryšio telefonus, o iš A. P. dar ir automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, reikalavo atlyginti jų nurodomu automobilio subraižymu, L. P. padarytus nuostolius.
Kaltinamųjų parodymai bei faktiniai duomenys apie tai, kad, abu nukentėjusieji buvo išsisikviesti, K. V. buvo nuvežtas prie garažų ir sumuštas, K. V. telefonas atsirado L. P. automobilyje, A. P. iš automobilio buvo išmestas, jo automobilio rakteliai paimti, o jis pats priverstas sėsti į kaltinamųjų automobilį, sveikatos sutrikdymų abiem nukentėjusiems padarymas ir t.t., rodo, kad prievartą prieš abu nukentėjusius apeliantai naudojo.
Apeliantų nurodoma primygtinė abiejų nukentėjusių išsikvietimo priežastis (jų žodžiais tariant nukentėję buvo apibraižę L. P. vairuotą automobilį) bei išsikvietus, reikalavimai atlyginti automobilio subraižymu padarytą žalą, vertimas pirkti jiems kavą, užpilti benziną į L. P. vairuoto automobilio baką, smurto prieš nukentėjusius naudojimas bei prievartinis jų vežiojimasis kartu, patvirtina, kad naudodami smurtą ir reikalaudami atlyginti L. P. jo nurodomą žalą, kaltinamieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos žalos atlyginimo reikalavimo tvarkos, tvarkos, bendrai atliekamais veiksmais savavaldžiavo naudodami smurtą, tad, skundžiamu teismo nuosprendžiu, visi trys kaltinamieji kaltais pagal BK 294 str. 2 d. pripažinti yra pagrįstai.
Byloje duomenų, rodančių, kad nukentėjusiųjų elgesys nuteistųjų atžvilgiu būtų buvęs agresyvus ar nuteistuosius įžeidžiantis, nėra. Savo teiginių, nukentėjusius buvus ir elgusis nuteistųjų atžvilgiu agresyviai bei įžeidžiančiai, patys nuteistieji motyvuotai faktiniais duomenimis taip pat nepagrindžia. Nuteistieji M. L. ir G. P., siekdami, kad L. P. iš nukentėjusių gautų reikalaujamą žalos atlyginimą, neneigia prieš nukentėjusius K. V. bei A. P. naudoję smurtinius veiksmus. Visi nuteistieji pripažįsta ir tai, kad nukentėjęs K. V. kelias valandas buvo vežiojamas, iš jo paimtas buvo telefonas, A. P. M. L. ištraukus iš šio automobilio, jis, kelias valandas, laikomas buvo jų automobilyje ir t.t.. Konstatuotos įvykio aplinkybės ir tokie nuteistųjų atlikti veiksmai, pagrindo jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. bei 138 str. 1 d., taip pat neduoda.
Pagrindo nuteistųjų M. L. bei G. P. prašymu taikyti jiems BK 38 str. nuostatas ir nuosprendį jų atžvilgiu „pripažinti negaliojančiu“, o juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, taip pat nėra.
BK 38 str., numatantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikomas gali būti tik esant visoms šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t.y., tik tuomet, kai kaltininkas kaltu prisipažino, savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl jos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad kaltininkas naujų nusikalstamų veikų nedarys. Visų šių sąlygų buvimas nuteistųjų M. L. bei G. P. veiksmuose, nekonstatuotas. M. L. ir G. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Susitaikymo su nukentėjusiais fakto buvimo teismo posėdyje nukentėjusieji nepatvirtino, tad nuteistųjų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, negalimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo L. P. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus ir nuteistųjų M. L. bei G. P. apekliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.