Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam F. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skirta galutinė bausmė 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam F. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis F. S. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad F. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesines kvalifikacijas, dengia savanoriškai civilinius ieškinius. Artimai bendrauja su keletu giminaičių (motina, broliu, teta), minėjo vieną gerą draugę, su jais bendrauja telefonu ir trumpalaikių išvykų metu. Nuteistasis supranta savo poelgių trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes tiek sau pačiam, tiek kitiems, sąmoningai prisiima atsakomybę nekaltindamas aplinkybių. Tvirtai žino, ko nori artimoje ir tolimesnėje ateityje (užsitarnauti lengvesnes daugiau galimybių atveriančias sąlygas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, gyventi šeimoje, dirbti, grįžti ir išlikti laisvėje), tikslingai veikia siekdamas šių planų įgyvendinimo. Net jei vis dar kyla keblumų dėl reaktyvaus būdo, nuteistasis socialines situacijas dažniausiai vertina teisingai. Susidūręs su kitokiu, erzinančiu, nepriimtinu požiūriu, stengiasi jo neatmesti, priimti ar net ilgainiui integruoti praplečiant savo paties pasaulėžiūrą. Reiškia susidomėjimą aplinkinių aktualijomis, jausmais. Mąstymo pobūdis konkretokas, tačiau nėra rigidiškas - asmuo geba apsvarstyti asmenines ir santykių su aplinka situacijas, noriai įsiklauso ir pamažu persiima nauja informacija. Nuo pakartotinio nusikaltimo rizikos tvirtai apsaugo aiškus savo veiksmų pasekmių suvokimas, gebėjimas formuluoti ir kryptingai siekti ateities tikslų, kitokio nei savo paties požiūrio supratimas ir stengimasis jį priimti, mokymasis per naujas įžvalgas. Pakartotinio vertinimo metu kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nuteistasis neišreiškia. Neteisina nei savo nusikaltimo, nei nusikalstamumo apskritai. Supranta įstatymų, visuotinai priimtinos tvarkos bei teisėsaugos institucijų svarbą, nemenkina jų. Pripažįsta, kad ne visi žmonės patys savimi ir savo poelgiais jam patinka, tuo pačiu pripažindamas kiekvieną asmenį gerbtinu nepaisant egzistuojančių skirtingumų. Nuteistasis vykdo Individualų resocializacijos planą, jame numatytas individualizuotas intervencines ir prevencines priemones, siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius. Per visą bausmės atlikimo laiką skatintas penkis kartus. Vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau ši teigiama aplinkybė nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką F. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginis kriminogeninis veiksnys (ryšiai su broliu ir jo šeima), tačiau, kaip jau minėta, šis apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi socialinius ryšius nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamą veiką, o tai kelia pagrįstų abejonių F. S. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek F. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi sunkumų dėl gyvenamosios vietos, ten, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą, namas yra senas ir negyvenamas, nuteistasis pateikė buto numos sutartį Kaune, šiame bute planuoja gyventi galimo lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, šiuo metu ganėtinai motyvuotas realizuoti save darbinėje veikloje, tačiau paskutinio vertinimo metu asmuo minėjo, jog vėl galvoja apie darbo keitimą. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis neneigia, kad laisvėje jis turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumų. Ankstesnio vertinimo metu nuteistasis išsakęs norą apsigyveni Kauno mieste. Nuteistojo teigimu: „Vilniuje daug negerų žmonių gali suptis aplink jį“. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakankamai geba išvengti rizikingų situacijų, bei save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis. Laisvės atėmimo vietose baustas 10 kartų drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 6 kartus nevykdė reikalavimų, už atsisakymą atlikti nemokamus darbus pagal iš anksto sudarytą tvarkymosi grafiką, pas nuteistąjį radus tabako, elgėsi įžūliai, reiškė pretenzijas. Taip pat baustas du kartus už fizinio smurto sukėlimą ir apsistumdymą su kitu nuteistuoju, taip pat grįžęs po išvykos į namus nustatytas 0,63 neblaivumas. 2024 m. vasario 26 d. trumpalaikės išvykos patikrinimo metu, pareigūnams bandant patekti iki nuteistojo nurodyto buto, to padaryti nebuvo galimybės, kadangi įėjimas į minėto buto laiptinę buvo užrakintas, o nuteistojo mobiliojo ryšio telefonas išjungtas. Nuteistasis žino savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nuteistasis turi sunkumų su alkoholio vartojimo, jis vartodavo alkoholį pakankamai dažnai. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, kurį jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau požiūris į alkoholio problemą ambivalentiškas - ankstesnių vertinimų metu nėra linkęs pripažinti priklausomybės alkoholiui, minimizavo vartojimo įpročių problemą). Vėliau tapo orientuotas į elgesio programas, stebima pakankama motyvacija. Programoje „Tik tu ir aš“, labiausiai nusikaltimo modelyje išryškėjo nuteistojo impulsyvumas, savitvardos praradimas ir atsainumas pasekmių atžvilgiu, esant alkoholio poveikiui, kaip elgesio kontrolės slopinimui. Lankėsi laisvės atėmimo vietų įstaigoje atvykstančių anoniminių alkoholikų (AA) susibūrimuose. Dalyvavo pusiau struktūruotos penkių motyvuojančių pokalbių elgesio pataisos programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuteistasis rodė motyvaciją dalyvauti programoje, domėjosi jos turiniu, atsakingai atliko užduotis. Rodė stiprią vidinę motyvaciją nebedaryti teisės pažeidimų, nevartoti alkoholio, tačiau nebuvo užtikrintas dėl savo gebėjimų ir galimybių visiškai atsisakyti svaigalų. Dalyvavo individualioje konsultacijoje su priklausomybių konsultante, kuri konsultuoja žalingo (priklausomo) alkoholio vartojimo temomis. Nors demonstruoja stiprią vidinę motyvaciją nevartoti alkoholio, 2023 m. birželio 13 d. nuteistajam buvo skirta nuobauda, nes patikrinus grįžusio iš išvykos į namus į Kauno kalėjimą nuteistojo blaivumą alkoholio matuokliu, nustatytas neblaivumas 0,63 promilės. Po šio įvykio vėl savanoriškai kreipėsi dėl dalyvavimo motyvacinėje programoje skirtoje asmenims kenčiantiems nuo priklausomybių. Išsakė motyvaciją visiškai atsisakyti alkoholio, kadangi praradimai padarius pažeidimą būtų pernelyg dideli.

Pabrėžtina, kad F. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkų nusikaltimo (nužudymo), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, F. S. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad F. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam F. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. LK-N-133.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. LK-N-133 taikyti nuteistajam F. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.