Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams J. V. ir I. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:

2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 837/1556 dalys, o atsakovams – 719/1556 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,1556 ha. Sklype yra pastatas–gyvenamasis namas, kuris lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovams. Namo dalį ieškovė įsigijo pagal 1983 m. kovo 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, o kita namo dalis iki 1998 m. rugpjūčio 20 d. priklausė I. K.. Ieškovė su I. K. pagal savo pasirinkimą naudojosi prie namo buvusia valstybine žeme. Vykdant žemės reformą, ieškovei ir I. K. buvo suteikta teisė išpirkti ginčo sklypą. Ieškovė su I. K. 1995 m. gegužės 10 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį susitarė ginčo sklypą išpirkti pagal notarų biurui pateiktą 1995 m. kovo 22 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą. Pastarajame buvo patvirtinta, kad ieškovė išpirks 837 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu „2“, o I. K. – 719 kv m ploto žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu „3“. Tokiu būdu ieškovė ir I. K. prieš valstybinės žemės sklypo dalies išpirkimą susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Naudojimosi tvarka buvo sudaryta atsižvelgiant į bendraturčių interesus (nuo senų laikų įėjimas į ieškovės žemės sklypo dalį suformuotas iš (duomenys neskelbtini), o kito bendrasavininkio – iš (duomenys neskelbtini)).

2.2. Ieškovė ir I. K. buvo įsitikinę, kad sudarė teisiškai galiojantį susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau naudojimosi tvarkos sąlygos nebuvo įtrauktos į valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tvarka neregistruota. Būdami teisiškai neišprusę ieškovė ir I. K. to nesuprato. Kita vertus, aplinkybė, kad naudojimosi sklypu tvarka nebuvo įregistruota viešame registre, negali paneigti faktiškai susiklosčiusios ir nustatytos naudojimosi tvarkos.

2.3. Apie tai, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nėra įregistruotas ir notariškai patvirtintas, ieškovė sužinojo, kai pradėjo gauti nutarimus dėl administracinio nusižengimo už sklypo dalies, kurios savininkais šiuo metu yra atsakovai, nepriežiūrą. Savo sklypo dalimi atsakovai nesinaudoja, nesirūpina, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimu nesidomi ir užima pasyvią poziciją. Tarp ieškovės ir atsakovų kilus nesutarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos, pastaroji turi būti nustatyta teismo sprendimu atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo vietoje su šeima gyvena 38 metus, taip pat į tai, kad faktinė naudojimosi tvarka sklypu yra daug metų nusistovėjusi, o atsakovai žemės sklype negyvena, juo nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Byloje nėra ginčo ir tą taip pat pagrindžia rašytiniai įrodymai, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1556 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tiksliau ieškovei priklauso 837/1556 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 719/1556. Nurodytą sklypo dalį ieškovė įsigijo remiantis 1995 m. lapkričio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P01/95-8528, o atsakovai nusipirko sklypo dalį iš ankstesnio savininko I. K. pagal jų 1998 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-5078.

7. Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso bylos šalims. Dalį namo ieškovė įsigijo pagal 1983 m. kovo 22 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-2809, o atsakovai jiems priklausančią namo dalį nusipirko iš buvusio savininko I. K. kartu su 719/1556 dalimis žemės sklypo pagal paminėtą 1998 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo sutartį.

8. Be nurodyto gyvenamojo namo žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti kiemo statiniai (tualetai, tvora), taip pat kiti statiniai, kurie kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai nėra registruoti.

9.

Aptarti duomenys, papildomai įvertinus ieškovės paaiškinimus, patvirtina, kad ieškovė ginčo žemės sklypu naudojasi nuo 1983 metų, kai įsigijo dalį gyvenamojo namo. Žemės sklypu iki 1998 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė naudojosi bendrai su buvusiu sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininku I. K.. Ieškovės ir I. K. 1995 m. gegužės 10 d. pasirašytas ir notarine tvarka įformintas susitarimas patvirtina, kad jie susitarė bendrai išpirkti anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypą. Tai yra, buvo sutarta, kad ieškovė išpirks 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „2“, o I. K. 719 kv. m ploto sklypo dalį, pažymėtą indeksu „3“. Ieškovės paaiškinimai ir susitarimo turinys patvirtina, kad susitarime ieškovės ir I. K. nutartos įsigyti sklypo dalys identifikuotos remiantis 1995 m. kovo 22 d. akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu Namų valdos žemės sklypo ribų planu (žr. plano nuotrauką).

10. Nurodytą ir pavaizduotą Namų valdos žemės sklypo ribų planą pasirašė tiek ieškovė, tiek I. K.. Tačiau susitarimas ir planas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti ir susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nebuvo išviešintas. Jau pasisakyta, kad I. K. jam priklausiusią sklypo dalį perleido atsakovams. O tai reiškia, kad nėra nustatyta galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri teisiškai varžytų šiuo metu esančius sklypo savininkus (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 127 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalis).

11. Šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs nesutarimas dėl to, kaip turėtų būti sprendžiami naudojimosi ir valdymo žemės sklypu, atskiromis jo dalimis klausimai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

12. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkų nustatymo, yra suformulavęs tokias ir šioje byloje reikšmingas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 52–54, 56 punktai):

12.1. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

12.2. Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

12.3. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

12.4. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

12.5. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 23 punktas).

14. Ieškovė teigia, kad jos pateiktas ir teismine tvarka prašomas patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas atitinka nurodytus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. Išanalizavus UAB „Greita Geodezija“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, taip pat bylos šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra pakankamai svarių priežasčių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą netenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo.

15. Visų pirma, UAB „Greita Geodezija“ parengtas žemės sklypo naudojimo tvarkos planas atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus, planas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai neneigia, kad plane tinkamai fiksuotos žemės sklypo ribos, koordinatės. Aplinkybė, kad plane nėra atvaizduotas vienas iš sklype esančių statinių, kurį atsakovai mini tripliko 31.4 punkte, taip pat kad plane atvaizduotas statinys, pažymėtas „MN“, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nepatvirtina plano ydingumo. Plane pavaizduoti tie statiniai, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre. O kitų sklype faktiškai esančių statinių pavaizdavimas ar ne pavaizdavimas yra nereikšmingas, nes nuo to nepriklauso naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymas. Aplinkybė, kad plane žodis sklypas pavartotas daugiskaita („Žemės sklypų naudojimo tvarkos planas“), kaip rašymo apsirikimas taip pat negali lemti kitokios išvados dėl plano tinkamumo, nes iš plano turinio akivaizdu, kad jame atvaizduotas būtent 0,1556 kv m ploto žemės sklypo, priklausančio bylos šalims, naudojimosi tvarkos variantas.

16.

Antra, sulyginus UAB „Greita Geodezija“ su 1995 m. kovo 22 d. akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu Namų valdos žemės sklypo ribų planu, darytina išvada, kad planai iš esmės sutampa, o esantys skirtumai yra nežymūs. Tai yra, nesutampa ribos, UAB „Greita Geodezija“ plane pažymėtos taškais 20-22 ir 25-26, – skiriasi pažymėtų atkarpų ilgiai. Šie neatitikimai yra nesvarbūs dėl kelių priežasčių: 1) atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad planas būtų parengtas pagal klaidingus matavimų duomenis; 2) atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad UAB „Greita Geodezija“ plane būtų netinkamai apskaičiuotos sklypo bendraturčiams turimos priskirti sklypo dalys, pažymėtos indeksais „A“ ir „B“; 3) UAB „Greita Geodezija“ planas, įvertinus praėjusį laikotarpį nuo pirmojo plano parengimo, neturi besąlygiškai sutapti su Namų valdos žemės sklypo ribų planu (tą galėjo lemti objektyvios priežastys, susijusios su faktiniais naudojimosi pokyčiais). Pridurtina, kad aplinkybė, jog abiejų planų baziniai duomenys iš esmės sutampa, matosi vizualiai.

17. Trečia, ieškovės siūlomos teisiškai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas atitinka racionalumo, patogumo kriterijus ir faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Pagal ieškovės pateiktą projektą savininkams būtų priskirtos naudoti atskiros sklypo dalys, bendram naudojimui nepaliekant jokios žemės. Kiekviena sklypo dalis yra suformuota taip, kad turi atskirus įėjimus nuo (duomenys neskelbtini). Priešingo fakto atsakovai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovai neišsakė jokių svarių atsikirtimų, kurie paneigtų ieškovės poziciją, kad jos siūlomas naudojimosi tvarkos variantas iš esmės atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimo tvarką. Ieškovės paaiškinimai, liudytojų I. K. (kaimynės), J. P. (ieškovės dukros) ir L. Š. (buvusios ieškovės svainės) parodymai, duoti 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, patvirtina, kad iki atsakovai iš I. K. nusipirko sklypo ir gyvenamojo namo dalį buvo susiklosčiusi tokia praktika, pagal kurią ieškovė ir I. K. naudojosi konkrečiomis ginčo žemės sklypo dalimis, orientuotomis į konkrečias puses ir gatves. Tokie paaiškinimai ir parodymai tiesiogiai dera su aplinkybe, kad ieškovė ir I. K. sudarė ir pasirašė 1995 m. Namų valdos sklypo planą, kuriame aiškiai atskirtos savininkams priskirtos naudotis sklypo dalys. Nėra pakankamai svaraus pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad Namų valdos sklypo planas buvo parengtas atsižvelgiant į tarp jos ir I. K. faktiškai susiklosčiusią ir nusistovėjusią sklypo naudojimo praktiką. Iš į bylą ieškovės pateiktų sklypo nuotraukų matyti, kad sklypą faktiškai galima atskirti į dalis, vizualiai atitinkančias Namų valdos sklypo plano duomenis, pagal sklypo išsidėstymą, jame esančius riboženklius ir naudojimo intensyvumą (nuotraukos 20200608_115132, 20201013_122306, 20201013_122318, 20210509_123936). Tai yra, akivaizdžiai matosi, kad viena sklypo dalis yra naudojama intensyviau nei kita, sklypo dalys iš dalies atskiros fizinėmis kliūtimis (pvz., metaliniais vamzdžiais). Netiesiogiai aplinkybę, kad buvo nusistovėjusi tokia faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri praktiškai atitinka esminius Namų valdos sklypo plano duomenis, patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė statybos darbus vykdė toje sklypo dalyje, kurią ir prašo paskirti jai naudotis. Priešingą faktą galinčių pagrįsti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tai, kad ieškovės siūlomas nustatyti naudojimosi sklypu tvarkos projektas nėra identiškas Namų valdos sklypo planui, kaip jau pasisakyta šio sprendimo 16 punkte, yra antraeilė aplinkybė, nes skirtumai nėra reikšmingi ir juos galėjo nulemti faktiniai bendraturčių veiksmai, nepakeitę Namų valdos sklypo plano esminių sprendinių, tačiau į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl tvarkos teisinio formalizavimo.

18. Paminėtame kontekste svarbi ir jau minėta aplinkybė, kad pagal ieškovės paaiškinimus ji žemės sklypu naudojasi nuo 1983 metų, kai įsigijo dalį jai priklausančio gyvenamojo namo, kuris yra jos gyvenamasis būstas. Atsakovai neneigia, kad faktiškai nei sklypu, nei gyvenamojo namo dalimi aktyviai nesinaudoja nuo pat jų įsigijimo momento. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės į bylą pateiktas 2020 m. liepos 13 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuris surašytas už žemės sklypo nepriežiūrą (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 ir 7.3 punktai). O tai lemia išvadą, kad atsakovų pozicija dėl to, kokia sklypo dalimi jiems būtų patogiau naudotis, kaip faktiškai sklypas yra naudojamas, stokoja pagrįstumo. Kita vertus, į bylą pateiktos žemės sklypo nuotraukos, be kita ko, suponuoja, kad bylos šalys sklypu naudojosi faktiškai taip pat, kaip tą darė ieškovė ir buvęs sklypo dalies savininkas I. K..

19. Ketvirta, patenkinus ieškinį, ginčo žemės sklypo savininkams būtų priskirta naudotis vienodo vertingumo sklypo dalimis. Pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtą planą ieškovei ir atsakovams būtų paskirtos naudotis konkrečios žemės sklypo dalys, kurios atitiktų bylos šalių idealiąsias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad bendraturčiams, patenkinus ieškinį, tektų dalys, kurios pagal savo naudingąsias savybes nėra vienodo vertingumo, atsakovai nepateikė. Vien tik atsakovų nuomonė, kad sklypo dalis, apibrėžta koordinatėmis 3-27-26-25, yra jiems nevertinga, nes jie neturi intereso ja naudotis, negali būti traktuojama kaip pakankama pripažinti, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą atsakovams būtų priskirta naudotis sklypo dalimi, kuri objektyviai būtų mažiau vertinga nei dalis, kuri turėtų būti paskirta naudotis ieškovei. Įrodymų, kad sklypo dalių naudingosios savybės būtų aiškiai nevienodos, atsakovai nepateikė. Aplinkybė, kad egzistuoja tikimybė, jog, įgyvendinant specialiojo plano sprendinius per ginčo žemės sklypą gali būti tiesiama gatvė, sprendžiant dėl to, ar gali būti nustatyta naudojimosi tvarka, o kartu ir dėl sklypo dalių vertingumo, teisinės reikšmės neturi. Jeigu faktiškai susiklostytų tokia situacija, kad per žemės sklypą būtų tiesiama gatvė, bylos šalių praradimai, kurie dėl to kiltų, turėtų būti kompensuoti įstatymuose nustatyta tvarka. Šioje vietoje pridurtina, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Greita Geodezija“ planą, būtų apribotos bendraturčių galimybės prieiti prie jiems priklausančių statinių. Vien tik atsakovų subjektyvi abejonė tuo, kad tarpas, pažymėtas koordinatėmis 25-26, galimai yra per siauras, nėra pakankama pripažinti, jog naudojimosi tvarkos plano sprendiniai yra ydingi.

20. Penkta, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas remiantis UAB „Greita Geodezija“ plano sprendiniais nepažeistų bylos šalių interesų pusiausvyros, taip pat nesukurtų prielaidų kilti konfliktams ateityje. Byloje nėra ginčo ir tą pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė yra atlikusi jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, taip pat sklypo dalyje, UAB „Greita Geodezija“ plane pažymėtoje indeksu „B“, pastačiusi kitų statinių, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra nereikšmingos. Kaip jau pasisakyta, pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą bendraturčiams būtų priskirtos naudotis sklypo dalys, atitinkančios jų idealiąsias dalis, kurios yra atskiros. Taigi aplinkybė, kad ieškovei siūlomoje priskirti žemės sklypo dalyje yra pastatyta kitų statinių, kurių statyba neįteisinta, savaime negali lemti išvados, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes pastarasis faktas neturi jokios įtakos atsakovų, kaip sklypo bendraturčių, teisinei padėčiai. Atitinkamai duomenys apie sklype faktiškai esančių statinių plotą šioje byloje nėra reikšmingi. Klausimas, ar statybos darbus ieškovė atliko laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra antraeilis, nes, viena vertus, statybos darbai atlikti toje sklypo dalyje, kuria ieškovė faktiškai naudojosi, antra vertus, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo poreikis su tuo tiesiogiai nėra susijęs. Statinių statybos teisėtumo klausimas, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.

21. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovų atsikirtimas, kad į ieškovei siūlomą priskirti naudotis sklypo dalį patenka atsakovams nuosavybės teise priklausantis statinys, kuris 1995 m. Namų valdos sklypo plane pažymėtas indeksu „MN“. Šis statinys Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas objektas nėra registruotas, jis taip pat nenurodytas atsakovų 1998 m. rugpjūčio 20 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Poziciją, kad jiems priklauso nurodytas statinys, atsakovai grindžia tik savo paaiškinimais, jog statiniu galimai naudojosi buvęs sklypo dalies savininkas I. K.. Tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja ieškovės paaiškinimams, o kartu ir aplinkybei, kad statinys yra toje dalyje, kuri pagal 1995 m. Namų valdos sklypo planą turėjo būti priskirta naudotis ieškovei. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad po to, kai įsigijo sklypo ir gyvenamojo namo dalį, būtent jie, o ne ieškovė naudojosi paminėtu statiniu. Taigi į žemės sklypo savininkams ieškovės siūlomas paskirti naudotis sklypo dalis patektų tik konkretiems savininkams priklausantys ir (ar) jų naudojami statiniai.

22. Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovės siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nėra išspręstas atsakovų priėjimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų klausimas. Ginčo nėra dėl to, kad šie tinklai eina per sklypo dalį, kuri UAB „Greita Geodezija“ plane pažymėta indeksu „B“ ir pagal ieškovės reikalavimą turėtų būti priskirta naudotis jai. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad jiems priklausančioje namo dalyje yra įrengtas veikiantis vandentiekio ir (ar) kanalizacijos įvadas, atsakovai nepateikė. Dėl to pastarasis atsakovų iškeltas atsikirtimas yra labiau susijęs su galimais jų planais, o ne realiu poreikiu prieiti prie tinklų. Kita vertus, pagal ieškovės paaiškinimus ir pateiktas 1998 m. lapkričio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas Technines sąlygas Nr. 98/680a, Sklypo planą su projektuojamais buitinių nuotekų tinklais ieškovė savo lėšomis atliko jai priklausančios namo dalies komunikacijų pajungimą prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Taigi atsakovai be pagrindo teigia, kad turi objektyvų lūkestį naudotis ieškovės įrengtais tinklais, kuris turėtų būti ginamas, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nenustatyta pakankamai svarių priežasčių, dėl kurių ieškovės siūlomas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantas turėtų būti pripažintas netinkamu. Priešingai, byloje surinktų faktinių duomenų visetas suponuoja, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektas atitinka reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir apibrėžtus kasacinio teismo praktikoje, nepažeidžia sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį. Dėl to ieškovės pareikštas reikalavimas dėl naujimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinamas ir ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatoma pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtą 2020 m. liepos 24 d. Žemės sklypų naudojimo tvarkos planą:

23.1. Atsakovams J. V. ir I. V. naudojimui paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1);

23.2. Ieškovei I. P. naudojimui paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).

24. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose, apibrėžiant ginčo žemės sklypo dalis, kurios turėtų būti paskirtos naudotis konkretiems bendraturčiams, padarytas rašymo apsirikimas, nekeičiantis ieškinio reikalavimo esmės. Tai yra, UAB „Greita Geodezija“ plane žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, ieškovės procesiniuose dokumentuose minima kaip sklypo dalis, pažymėta indeksu „3“, o sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, įvardijama kaip dalis, pažymėta indeksu „2“.

25. Kiti bylos šalių argumentai, atsikirtimai į juos atskirai neaptariami kaip nereikšmingi bylos išsprendimo procesinei baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26. Bylos baigtis yra palanki ieškovei. Teisminio proceso metu ieškovė turėjo 75 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas, 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 28,56 Eur išlaidas už duomenų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro ir 11,49 Eur išlaidas už įrodymų pateikimą teismui (USB raktų, kuriose patalpintos sklypo nuotraukos, įsigijimo kaina). Nurodytas išlaidas ir jų dydį pagrindžia pateikti dokumentai. Įvertinus ieškovei advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, turinį, pagrindo mažinti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitos išlaidos, įvertinus jų turinį, atsiradimo priežastis, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, nurodytų išlaidų (1 715,05 Eur) atlyginimas ieškovei priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur. Dėl to šių išlaidų atlyginimas iš bylos šalių nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal UAB „Greita Geodezija“ parengtą 2020 m. liepos 24 d. Žemės sklypo naudojimo tvarkos planą:

1) atsakovams J. V. ir I. V. naudojimui paskirti 719 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1);

2) ieškovei I. P. naudojimui paskirti 837 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtą indeksu „B“ ir apibrėžtą ribų posūkių taškais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).

Priteisti ieškovei I. P. lygiomis dalimis iš atsakovų I. V. ir J. V. 1 715,05 Eur (tūkstančio septynių šimtų penkiolikos eurų ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.