Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė remiantis teismo sprendimu turėjo mokėti jai ir sūnui tenkančias 2/3 dalis nuo sumos būtinos komunalinių mokesčių mokėjimui. Atsakovė šios pareigos nevykdė laikotarpiu nuo 2003-03-26 iki 2014—05, t. y. nemokėjo jai, kaip uzufruktorei, tenkančių už save ir sūnų 2/3 dalių mokėtinos komunalinių mokesčių sumos už ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymą.

Per laikotarpį nuo 2003-03-26 iki 2014-05 ieškovas sumokėjo: nuo 2003-03-26 iki 2004 m. – 2746,25 Lt; 2004 m. 3813,94 Lt; 2005 m. 3409,62 Lt; 2006 m. 3745,52 Lt; 2007 m. 3994,18 Lt; 2008 m. 4539,81 Lt; 2009 m. 5196,40 Lt; 2010 m. 5557,65 Lt; 2011 m. 6096,23 Lt; 2012 m. 6223,04 Lt; 2013 m. 6081,66 Lt; 2014 m. 2954,34 Lt. Viso per laikotarpį nuo 2003-04-29 iki 2014-05 mėn. ieškovas sumokėjo 54 358,64 Lt. Atsakovė grąžino ieškovui 10 011,18 Lt, todėl likusi negrąžinta suma siekia 44 347,46 Lt.

Atsakovė per laikotarpį nuo 2003-03-26 – 2012-05 nesumokėjo už jai priklausančias dalis 21 222,2 Lt sumos buto komunalinių mokesčių, kurią padengė ieškovas, šią sumą skaičiuojant iš visos mokėtos sumos, atimant atsakovės sugrąžintas lėšas ir iš gauto skirtumo atimant sumą, už laikotarpį kuomet atsakovė turėjo savarankiškai mokėti komunalinius mokesčius bei viską padauginus iš 2/3 (54 358,64 – 10 011,18) – 12 514,16) x 2/3 = 21 222,2 Lt. Ieškovas sumokėjo 21 222,2 Lt sumą už atsakovei priklausiusias mokėti 2/3 dalis bei 12 514,16 Lt sumą už atsakovei priklausiusius savarankiškai mokėti komunalinius mokesčius ieškovui 2012-05 išsikėlus iš buto. Iš viso atsakovė už komunalinius mokesčius nesumokėjo 33 736,36 Lt. Tikslinant laikotarpį, suma padidinta iki 35 558,22 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-293-15/2004 patvirtintas sutuoktinių K. P. ir J. P. gyvenimas skyrium, bei nustatyta, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2003-03-26. Šiuo teismo sprendimu šalių sūnaus T. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. P., jai suteikta teisė naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kol vaikas T. P. sulauks pilnametystės (nustatytas uzufruktas). Iš K. P. teismas priteisė išlaikymą sūnui T. P. po 500 Lt kas mėnesį nuo 2003-03-26 iki jo pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2145-614/2014 padidino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-293-15/2004 priteistą išlaikymą iš K. P. sūnui T. P. ir priteisė iš K. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui – sūnui T. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-08-01 iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė uzufruktorės pareigas vykdė netinkamai, kadangi nemokėjo už komunalinius patarnavimus, dėl ko, ieškovo paskaičiavimu liko jam skolinga 35558,22 Lt, kuriuos sudaro 19722,87 Lt, t. y. 2/3 dalys mokesčių už laikotarpį nuo 2003-03-26 iki 2012-04-01 ir 15835,35 Lt (100 proc.) už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-12-31.

Uzufruktas tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str. 1 d.). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip (CK 4.144 str. 2 d.).

Ginčo byloje nėra, kad butu ir jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2003-03-26 iki 2012 metų gegužės mėnesio naudojosi ieškovas, atsakovė (uzufruktorė) bei jų nepilnametis sūnus T. P., o vėlesniu laikotarpiu butu naudojosi atsakovė (uzufruktorė) bei nepilnametis sūnus T. P..

Byloje nustatyta, kad butas, kuriam nustatytas uzufruktas, yra 49,68 kv. m bendro, 29,68 kv. m gyvenamojo ploto, dviejų kambarių, esantis adresu Taikos g. 16-2, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-2011-3015:0002, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui K. P. (t. 1, b.l. 20). Dviejų kambarių butas, esantis Taikos g. 16-2, Vilniuje, susideda iš keturių atskirų patalpų: 17,82 kv. m ir 11,86 kv. m. kambarių, 6,76 kv. m koridoriaus, 8,24 kv. m virtuvės, 1,53 kv. m tamsiojo kambario ir 5,18 kv. m balkono (t. 2, b.l. 143). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-293-15/2004, suteikdamas atsakovei teisę naudotis ieškovui priklausančiu butu, esančiu Taikos g. 16-2, Vilniuje, kol vaikas T. P. sulauks pilnametystės, nebuvo nustatęs naudojimosi butu tvarkos, dėl šios tvarkos nustatymo į teismą šalys atskirai taip pat nesikreipė, taip pat nebuvo nustatęs ir įpareigojimo mokėti komunalinius mokesčius už uzufrukto objekto išlaikymą (CPK 185 str.). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys laisva valia pasirinko gyvenamuosius kambarius, tačiau butu naudojosi bendrai. Dėl to nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji naudojosi mažesniu buto plotu, todėl pasak jos, turėtų mokėti mažiau už komunalinius patarnavimus.

Iš ieškovo pateiktų mokesčių paskaičiavimų išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2003-03-26 iki 2014-12-31 ieškovas bendrai sumokėjo 57371,21 Lt už komunalines paslaugas, teiktas uzufrukto objektui (t. 2, b.l. 154-165, t. 2, b.l. 166-219, t. 3, b.l. 1-23, 24-168). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės skolos dydį grindžia: ieškovo sumokėtų sumų už komunalines paslaugas pagal metus išklotine laikotarpiu nuo 2003-03-26 iki 2014-12-31 (t. 2, b.l. 154-165); mokėjimo pranešimais už suteiktas paslaugas butui, esančiam Taikos g. 16-2, Vilniuje (t. 1, b.l. 24-40, 193-200, t. 2, b.l. 1-49, 55-72); AB „Swedbank“ pažyma apie pavedimus iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003-03-01 iki 2009-01-11 (t. 2, b.l. 166-176); AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 (t. 2, b.l. 177-178); AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-12-30 (t. 2, b.l. 179-219, t. 3, b.l. 1-23); AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 (t. 3, b.l. 24-161); AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (t. 3, b.l. 162-165); AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (t. 3, b.l. 166-168).

Teismas sprendžia, kad ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad jis nuo 2003-03-26 iki 2014-12-31 vykdė prievolę ne tik už save, bet ir už atsakovę mokėti komunalinius mokesčius už nurodytą butą, kuriam teismo sprendimu buvo nustatytas uzufruktas. Prievolę už skolininką įvykdžiusiam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 1, 3 d., 6.112 str. 1 p.). Kaip jau buvo minėta, ieškovas nuo 2003-03-26 iki 2014-12-31 vykdė prievolę ne tik už save, bet ir už atsakovę mokėti komunalinius mokesčius, tokiu būdu įvykdydamas atsakovės prievolę paslaugų teikėjams. Tai reiškia, kad pirminė prievolė, siejusi paslaugų tiekėjus ir atsakovę pasibaigė, o jos pagrindu atsirado nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti ieškovui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog išrašai iš AB „Swedbank“ ir AB „DNB bankas“ patvirtina, kad bendrai už suteiktas komunalinės paslaugas ieškovas paslaugų teikėjams už laikotarpį nuo 2003-03-26 iki 2014-12-31 sumokėjo 57371,21 Lt, išrašuose nurodytos datos, mokesčių mokėjimo paskirtis, ieškovo mokėtinos sumos atitinka pateiktoje informacinėje lentelėje apie sumokėtus komunalinius mokesčius nurodytas sumas, sumos yra nenuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotų sumų tikslumu.

Vienok, teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad tuo laikotarpiu, kuomet jis negyveno ginčo bute, visus mokesčius privalėjo mokėti atsakovė. Teismas konstatuoja, kad ieškovas, kaip buto savininkas turi mokėti už buto šildymui teikiamas paslaugas, nors ir negyvena bute, dėl to, kad bute liko gyventi atsakovė su sūnumi, nereiškia, kad butui tenkančių būtinų išlaidų neprivalo apmokėti jo savininkas. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis už buto šildymą 2012 gegužės – 2014 metų gruodžio mėn. laikotarpyje sumokėjo 3583,15 Lt (1037,75 Eur sumą). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ši suma minusuotina iš ieškinio sumos. Teismo vertinimu, ieškovui priteistina suma sudarytų (35 558,22 Lt – 3583,15 Lt = 31 975,07 Lt) 9268 Eur.

Teismas nevertina ir neanalizuoja atsiliepime į ieškinį pateiktų atsakovės argumentų, kuriuose nurodoma, kad ji turėjusi išlaidų, susijusių su buto remontu, kadangi tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas - atsakovė šioje byloje priešieškinio nereiškia, priešpriešinio įskaitymo nėra atlikusi, pripažinti įskaitymo neprašo, nėra pagrindo išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų ir minusuoti atsiliepime nurodytų buto remonto išlaidų.

Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kiekvieną mėnesį patirdavo nuostolius, mokėdamas didesnes nei jam priklausė buto išlaikymo išlaidas. Tokiu atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėdavo kiekvieną mėnesį atskirai.

Teismas taip pat laiko nepagrįstais atsakovės argumentais, neva ieškovas liko jai skolingas už priteistą vaiko išlaikymą, kadangi ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – antstolės V. M. 2015-02-25 pažymą, kurioje nurodoma, kad K. P. 2015-02-09 pilnai išmokėjo J. P. priteistą išlaikymą iki vaiko pilnametystės, dėl ko vykdomoji byla yra užbaigta.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovas patyrė 1365,09 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant iki apeliacijos bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų po apeliacijos, viso ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1665,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias, iš dalies privalo atlyginti atsakovė. Teismas, vadovaudamasis teisingumo , protingumo kriterijais, ir, atsižvelgdamas į šalių finansinę padėtį, nutaria priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 1.5 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį iš dalies tenkinti.

Priteisti ieškovui K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9268 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.