- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- I-2467-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00701-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tistera“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Lina Rumševičienė
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tistera“ atstovei advokato padėjėjai Linai Rumševičienei,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tistera“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Tistera“ pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-01-18 sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-10 (b. l. 1–4).
Paaiškino, kad pareiškėja gavo VMI 2018-06-04 raštą dėl išieškojimo iš UAB „Tistera”, vykdant užsienio valstybės prašymą, kuriame nurodyta, kad VMI gautas Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš pareiškėjos 29 312,31 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei su juo susijusias sumas. Užskaičius dalį skolos iš pateiktų grąžintinų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, skolos likutis 2018-06-01 yra 28 176,32 Eur. Pareiškėjas UAB „Tistera”, nesutikdamas su Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola, ėmėsi veiksmų šią skolą užginčyti: Lenkijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pateikė skundą dėl Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos viršininko 2018-09-10 sprendimo. Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktorius 2018-12-10 sprendimu paskyrė naują šio klausimo nagrinėjimo terminą, t. y. iki 2019-04-09 dėl galimybės aktyviai dalyvauti vykdomame tyrime, išsiaiškinti visas faktines ir teisines aplinkybes. Taigi Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktoriaus 2018-12-10 sprendimas patvirtina aplinkybę, kad tarp pareiškėjos ir Lenkijos mokesčių administratoriaus vyksta mokestinis ginčas. Nepaisant to, VMI priėmė skundžiamą 2019-01-18 sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą.
Pareiškėjos teigimu, skundžiamo sprendimo priėmimą galėjo sąlygoti tai, kad VMI nesiėmė priemonių bendradarbiauti su Lenkijos mokesčių administratoriumi, kurio prašymą išieškoti mokestinę nepriemoką vykdo VMI. Atsakovei įstatyme įtvirtinta pareiga bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) keičiantis informacija apie mokesčių mokėtojus, atliekant bendrus patikrinimus bei pagal Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymus išieškant mokestines nepriemokas arba kreipiantis į minėtas institucijas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Centrinis mokesčių administratorius su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) gali keistis bet kokia informacija, kuri gali padėti tinkamai apskaičiuoti mokesčius ir tirti mokesčių įstatymų pažeidimus. VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė veiksmų bendradarbiauti su Lenkijos mokesčių administratoriumi ir prieš priimdama skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino aplinkybių dėl vykstančio mokestinio ginčo.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
Paaiškino, kad VMI gavo Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą ir (ar) imtis prevencinių priemonių ir suvienodintą dokumentą. Šiais dokumentais Lenkijos Respublikos mokesčių administratorius prašė imtis išieškojimo priemonių iš UAB „Tistera“ dėl 28 096,00 Eur skolos. Būtent šių dokumentų gavimas ir buvo pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, nes suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje.
Pažymėjo, kad 2019-04-19 VMI gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo pareiškėja prašė stabdyti 28 096,00 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą pagal Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus pateiktą prašymą, nurodant, kad UAB „Tistera“ 2018-09-21 pateikė skundą dėl Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo viršininko 2018-09-10 sprendimo. Atsižvelgusi į gautą pareiškėjo prašymą 2019-02-22 VMI sustabdė mokestinės nepriemokos išieškojimą ir 2019-02-27 užklausė Lenkijos Respublikos mokesčių administratorių dėl bylos eigos.
Atsakovės VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-01-18 sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą teisėtumo bei pagrįstumo. Iš esmės pareiškėja savo skunde kelia klausimą, ar Lietuvos mokesčių administratorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus nurodytos skolos išieškojimo, kai Lenkijos Respublikoje mokestinis ginčas dėl išieškomos skolos dar buvo nepasibaigęs.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos Nr. 2 viršininkas 2017-03-17 sprendimu nurodė UAB „Tistera“ sumokėti 142 257 PLN ir 52 261 PLN pridėtinės vertės mokestį.
Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus pateikė 2018-05-24 prašymą Lietuvos mokesčių administratoriui vykdyti reikalavimą ir (ar) imtis prevencinių priemonių dėl 28 096,00 Eur skolos iš UAB „Tistera“ išieškojimo, taip pat pateikė 2018-05-15 suvienodintą dokumentą Nr. PL_3219MAT18_20180515_UIPE_1 (b. l. 35–44).
VMI 2018-06-04 kreipėsi į pareiškėją, informuodama apie gautą prašymą iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus, nurodydama, kad prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Lenkijos Respublikos įstatymais pateikiant skundą kompetentingai Lenkijos Respublikos įstaigai (b. l. 6–7).
Pareiškėja 2018-08-07 pateikė prašymą Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos Nr. 2 viršininkui atnaujinti bylos, kuri buvo užbaigta 2017-03-17 sprendimu, nagrinėjimą (b. l. 74).
Išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos Nr. 2 viršininkas 2018-09-10 sprendimu bylos nagrinėjimą atnaujinti atsisakė.
Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktorius 2018-12-10 priėmė sprendimą paskirti naują klausimo dėl UAB „Tistera“ apskaičiuoto PVM mokesčio nagrinėjimo terminą iki 2019-04-09 (b. l. 21–22).
VMI 2019-01-18 sprendimu Nr. (23.31-08) 491-10 nusprendė išieškoti iš mokesčių mokėtojo UAB „Tistera“ 28 096 Eur sumą (b. l. 5).
Pareiškėja 2019-02-15 kreipėsi į VMI, prašydama stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, nurodydama aplinkybę, kad Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktorius 2018-12-10 sprendimu nusprendė paskirti naują klausimo nagrinėjimo terminą iki 2019-04-09 (b. l. 45–46).
VMI 2019-03-05 raštu, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalimi, sustabdė 28 096 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą (b. l. 55).
Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktoriaus 2019-04-09 sprendimu Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos viršininko 2018-09-10 sprendimą panaikino ir nutraukė pirmosios instancijos institucijos vykdytus procesinius veiksmus, nurodė, kad atliks procedūrinius veiksmus (dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir kompetentingos institucijos skyrimo nagrinėti) po to, kai šis sprendimas įsiteisės (b. l. 74–82).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-02) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestinės nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka.
Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktas įtvirtina, kad pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančios institucijos naudai gavusi prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos institucija grąžina prašančiajai institucijai prašymą vykdyti išieškojimą, jeigu reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos (jeigu vykdyti ginčytiną reikalavimą leidžiama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir jeigu prašančioji institucija pateikė prašymą dėl tokio reikalavimo ar jo dalies vykdymo).
Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prašymo vykdyti išieškojimą vykdymą, 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko MAĮ mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas įtvirtintą reglamentavimą, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturi jo kaip nors pripažinti, o gali tik spręsti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas (kai reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje), ar turi informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1097-602/2018).
Teismas pažymi, kad iš VMI pateikto Lenkijos mokesčių administratoriaus prašymo vykdyti reikalavimą ir (ar) imtis prevencinių priemonių turinio buvo galima suprasti, kad byla dėl mokestinės prievolės pareiškėjai yra baigta, nes Lenkijos mokesčių administratorius prašymo skiltyje „Informacija apie prašymą“ pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu reiškiamas reikalavimas yra neužginčytas ir reikalavimo nebegalima užginčyti administracine ir (arba) teismine tvarka (b. l. 9). Todėl šiuo aspektu teismas sutinka su atsakovo nurodoma pozicija, kad prašymas vykdyti išieškojimą ir pateiktas suvienodintas dokumentas buvo pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjos mokestinė prievolė, apskaičiuota Lenkijos Respublikos institucijų yra galutinė ir nesikeis, bei vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Juolab, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovė neturėjo teisės vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei Suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-731/2014).
Pastebėtina, kad pareiškėjos ginčijamas VMI 2019-01-18 sprendimas Nr. (23.31-08) 491-10 priimtas remiantis Lenkijos mokesčių administratoriaus prašymu ir suvienodintu dokumentu, kurie priimti Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos Nr. 2 viršininko 2018-09-10 sprendimo pagrindu. Kadangi Varšuvos Srodmiescie rajono mokesčių administravimo įstaigos Nr. 2 viršininko 2018-09-10 sprendimas panaikintas Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktoriaus 2019-04-09 sprendimu, tai reiškia, kad mokestinis ginčas dėl pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių dar nėra pasibaigęs Lenkijos Respublikoje, nes atsirado galimybė atnaujinti bylos, kurioje pareiškėjai priskaičiuoti mokesčiai, nagrinėjimą.
Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo VMI 2019-01-18 sprendimo dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad aplinkybę, kad ginčo nagrinėjimas dėl mokestinės prievolės Lenkijos Respublikoje yra nebaigtas, VMI sužinojo, kai gavo pareiškėjos 2019-02-15 prašymą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo. Matyti, kad VMI, gavusi informaciją, jog Varšuvos mokesčių administravimo įstaigos direktorius 2018-12-10 priėmė sprendimą paskirti naują klausimo dėl UAB „Tistera“ apskaičiuoto PVM mokesčio nagrinėjimo terminą iki 2019-04-09, sustabdė pareiškėjos atžvilgiu 28 096 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą (b. l. 55). Tokią teisę stabdyti vykdomą išieškojimo procedūrą mokesčių administratoriui suteikia MAĮ 110 straipsnio 3 dalis ir minėta Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, pagal kurią institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.
Apibendrinant VMI priimtą ginčijamą 2019-01-18 sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą bei vėlesnį 2019-03-05 sprendimą stabdyti išieškojimo procedūrą, matyti, kad VMI jokių neteisėtų veiksmų neatliko: pirma, gavusi užsienio valstybės (Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus) prašymą išieškoti mokestinę nepriemoką priėmė ginčijamą sprendimą, nes neturėjo teisės vertinti prašyme bei suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo, o suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, antra, pareiškėjai VMI pateikus informaciją apie pagrindą stabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, tokius veiksmus ir atliko, t. y. sustabdė išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal MAĮ ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme įtvirtintą procedūrą. Aplinkybė, kad pareiškėjos atžvilgiu priskaičiuota mokesčių suma Lenkijos Respublikoje gali pasikeisti šioje valstybėje atnaujinus bylos nagrinėjimą nesudaro pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamą VMI 2019-01-18 sprendimą išieškoti mokesčių sumas, nes, viena vertus, mokestinei sumai nepasikeitus išieškojimo Lietuvos Respublikoje procedūra gali būti atnaujinta, tuo tarpu mokestinės prievolės sumai pasikeitus išieškojimo suma gali būti keičiama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas VMI 2019-01-18 sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-10 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tistera“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.