Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvitos transportas“ atstovei, advokato padėjėjai Gintarei Bernotaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvitos transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovyra“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, teismas vertina, kad atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atsakovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, pateikiant teismui dokumentus, patvirtinančius negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Sudaryta sutartimi (užsakymu) šalys susitarė, jog šalių tarpusavio santykiams taikoma tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – CMR konvencija). Tiek remiantis CMR konvencijos, tiek LR Civilinio kodekso nuostatomis (CK 6.200, 6.808, 6.828 straipsniai), pagal krovinio vežimo organizavimo sutartį ekspeditorius įsipareigoja organizuoti siuntėjo krovinio nugabendinimą į paskirties punktą, vežimą vykdydamas tiesiogiai arba pasitelkdamas trečiąjį asmenį ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimo organizavimo paslaugas sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CMR konvencija, ji taikoma tiek atvejams, kai vežėjas pats suteikia pervežimo paslaugas, tiek vežimams, kuriuos vykdo ekspeditorius, pasitelkęs vežėjus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, kuria 2022 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė įsipareigojo pasikrauti krovinį iš ZPUM Polskie Rury Preizolowane Sp. z o.o, adresu ul. Zakaszewskiego 4, 66-300 Międzyrzecz, Lenkijoje ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. nugabenti krovinį į atsakovės nurodytą vietą pavadinimu object, adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 straipsnis). Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Nustatyta, kad jog tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarytos Sutarties STR Nr. 40081 pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas transporto paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Už krovinio pervežimą buvo susitartas 1600 Eur + PVM mokestis, apmokant per 30 kalendorinių dienų. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0023436, 1 936 Eur sumai. Į bylą pateiktas tarptautinis krovinių pervežimo važtaraštis patvirtina krovinio nugabenimą.

Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl pervežto krovinio. Atsakovei nepareiškus pretenzijų dėl pervežto krovinio pagal aukščiau paminėtą sutartį, spręstina, jog ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai.

Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei skolą byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovė savo atsiliepime patvirtino, nurodydama, kad skolos faktą pripažįsta ir su ieškiniu toje dalyje sutinka.

Iš atsakovės pateikto atsiliepimo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, jog iš esmės atsakovė neginčija skolos susidarymo fakto, jos dydžio ir siekė giną išspręsti taikiai, tačiau šalims susitarti taikiai nepavyko. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patvirtino teismui, jog ieškovės pusė bandė susisiekti su atsakove ir pasiūlyti galimas taikos sutarties sąlygas, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės taip ir nesulaukė.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, savo taikos sutarties sąlygų teismui neteikė. Byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. sausio 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės atstovę dėl taikos sutarties sąlygų derinimo, tačiau jokio konkretaus pasiūlymo per savaitės laikotarpį ieškovė negavo. Ieškovė kreipėsi dėl skolos padengimo į atsakovę ne vieną kartą el. paštu, tačiau jokio atsakymo dėl skolos padengimo nesulaukė. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą buvo suinteresuota išspręsti ginčą taikiai ir dėjo pastangas, tačiau atsakovė ir toliau vilkina skolos padengimą bei nebendradarbiauja su ieškove.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys ir į tai, kad taikos sutartis – bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovo ir atsakovo interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Sudaryti taikos sutartį CPK leidžia bet kurioje proceso stadijoje. Taikos sutarties sudarymo vykdymo proceso metu tvarką nustato civilinio proceso kodeksas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, be to, CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatomis, įpareigojančiomis šalis vykdyti sutartis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškinyje įvardytą sutartį ir ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vežimo užmokestį – 1 936 Eur, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 309,76 Eur delspinigių. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės priskaičiuotus 309,76 Eur delspinigius už mokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė savo įsipareigojimų prisiimtų pagal sutartį neįvykdė ir savo pareigos atsiskaityti su ieškovu galutinai neįvykdė. Šiuo atveju taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi šalys yra verslo subjektai, atsakovas paslaugas pirko ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet ūkinei veiklai vykdyti, dėl ko tarp šalių susiklostė komerciniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę CK 6.210 straipsnio atžvilgiu, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130), todėl priteistinų procesinių palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi ir yra lygus 8,5 proc. (Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0,50 proc. 2022 m. liepos 27 d. plius 8 proc.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8,5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 19 d). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės priteisiamas ieškovei 50,00 Eur žyminis mokestis ir 12,00 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 9 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“ 1 936 Eur skolą, 309,76 Eur delspinigių, 8,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2245,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvitos transportas“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.