Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-185-2011-59

Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00242-2010-9

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 235 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 15 d., Panevėžio apygardos teisme, esančiame Elektros g. 9, Panevėžyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris prasidėjo 9 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 1A-356-350/2010, prieš tai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia melagingai parodė, kad 2010-06-18 nepažįstamo ir Vytautu pasivadinusio asmens paprašytas, tą pačią dieną Panevėžyje, Ramygalos g. sekė nepažįstamą moterį ir supratęs, kad pats yra sekamas, išmetė telefono SIM kortelę, o mobiliojo ryšio telefoną NOKIA pardavė T. M..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 235 str. 1 d., neneigia, tačiau prašo švelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę iki minimalios įstatymu nustatytos ribos.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamasis įstatymas už E. L. padarytą nusikaltimą, įtvirtintą BK 235 str. 1 d. numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. L. tyčines nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikalstamas veikas padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už E. L. padarytą nusikaltimą nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.). Su šia bausmės rūšimi sutiko ir nuteistasis, tačiau, jo manymu, teismas netinkamai ją individualizavo, nustatydamas per ilgą laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės dydis individualizuotas tinkamai. E. L. padarė tyčinį nusikaltimą teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Praeityje teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus, tačiau iš ankstesnių teistumų E. L. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Ši aplinkybė baudžiamajame kodekse įtvirtinta kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau pirmos instancijos teismas šioje byloje pagrįstai jos nepripažino ir nevertino skiriant E. L. bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad duodamas parodymus teisme, nemelavo (b.l. 45-46). Prisipažino teismui davęs melagingus parodymus tik teisiamojo posėdžio metu, esant surinktiems neginčijamiems įrodymams, t.y. verčiamas objektyvių aplinkybių. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. E. L. nusikalto 2010 m. spalio 15 d., t.y. bausmės, skirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu vykdymo metu. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., daliniu bausmių sudėjimo būdu ankstesniu 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį subendrino su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atmestinas nuteistojo prašymas bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 10 d. Nuo šios datos skaičiuojama bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., buvo subendrinta su 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.