- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- e2-496-984/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-000387-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- UAB „S. IMPERIJA Creditor.Lt“
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor.Lt“ ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 249,95 eurų skolą, 507,55 eurų palūkanas, 1,95 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 17 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimą grindė šalių 2013-02-01 kredito sutartimi, kuria ieškovas atsakovei suteikė 500 Lt kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti su 41 Lt paskolos kaina iki 2013-03-04 (156,68 eurus); 2013-02-27 kredito sutartimi, kuria ieškovas atsakovei suteikė 800 Lt kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2013-03-30 su 67 Lt paskolos kaina (251,10 eurų); ir 2013-04-12 kredito sutartimi, kurią ieškovas atsakovei suteikė 788,04 Lt kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti su 75 Lt paskolos kaina (249,95 eurus) iki 2013-05-12. Ieškovo teigimu, atsakovė ieškovei liko negrąžinusi 249,95 eurų paskolos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2013-02-01 kredito sutartimi suteikė 500 Lt kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti su 41 Lt paskolos kaina iki 2013-03-04 (156,68 eurus); 2013-02-27 kredito sutartimi, suteikė 800 Lt kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2013-03-30 su 67 Lt paskolos kaina (251,10 eurUS) ir 2013-04-12 kredito sutartimi, iki 2015-05-12 suteikė 788,04 Lt kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti su 75 Lt paskolos kaina (249,95 eurus). Atsakovė šiomis vartojimo kredito sutartimis įsipareigojo ieškovui laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti kredito mokestį, netesybas palūkanas ir visas patirtas kreditoriaus išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, jeigu atsiranda prievolė jas mokėti. Bylos duomenimis suėjus terminams pagal sutartį grąžinti kreditus (kredito mokėjimo terminai buvo pratęsti) ir atsakovei neatsiskaičius su ieškovu, buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos ir delspinigiai. Ieškovas teismui nurodė, jog yra įspėjęs atsakovę dėl negrąžintos skolos, tačiau atsakovė į šiuos įspėjimus nereagavo ir su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, atsakovė ieškovei liko negrąžinusi 249,95 eurų paskolos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovui 2013-06-03 sumokėjo 28,96 eurus (100 Lt) ir 2013-07-22 sumokėjo 14,48 eurus (50 Lt), tačiau ieškovas teigia, kad atsakovės skola sudaro 249,95 eurus, ir šių įmokų neskaičiuoja.
CK 6.54 straipsnio dalis numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu dėl gautų lėšų paskirstymo susitarė kitaip. Pagal minėtų sutarčių bendrosios dalies 8.4.1, 8.4.2 ir 8.4.3 punktus, šalys pirmoje eilėje susitarė, jog atsakovė sumokės netesybas, vėliau palūkanas, kreditą ir kitas išlaidas, todėl atsakovės ieškovui sumokėtų lėšų paskirstymui netaikytinos CK 6.54 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir atsakovės ieškovui sumokėti 150 Lt, paskirstytini, atsižvelgiant į minėtus Sutarties punktus ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir netesybų.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudarytos vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės.
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškinys negali būti tenkintinas visiškai, kadangi ieškovas, prašydamas priteisti skolą, neatsižvelgė į atsakovės 2013-06-03 ir 2013-07-22 atliktus mokėjimus. Be to, ir palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis – pagal paskutiniosios kredito sutarties specialiąją dalį, metinė palūkanų norma sudarė 115,79 procento (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 202,25 proc.). Kreditorius taip pat prašo priteisti iš skolininkės ir palūkanas, ir delspinigius už tą patį laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko ir palūkanas, ir delspinigius už tą patį laikotarpį, kaip šiuo atveju, laikytinas nepagrįstu.
Taigi, pagal minėtą šalių sutartį, ieškovės 2013-06-03 sumokėti 28,96 eurai (100 Lt) pirmoje eilėje turėjo padengti palūkanas už 2015-05-13 – 2013-06-03 laikotarpį (22 d.), todėl ieškovui iš atsakovės už šį laikotarpį priteistinos 2,64 eurų palūkanos (249,95 eurai x 0,05 proc. x 22 d.), o atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, likusi 26,32 eurų suma priskirtina paskolos grąžinimui ir nuo 2013-06-04 laikytina, kad atsakovė ieškovui iki 2013-07-22 skolinga 223,63 eurus, nuo kurios taip pat skaičiuotinos 0,05 proc. palūkanos, kadangi atsakovė ieškovui 2013-07-22 sumokėjo 14,48 eurus (50 Lt). Taigi ieškovui iš atsakovės už 2013-06-04 – 2013-07-22 (49 d.) laikotarpį, priteistinos palūkanos už 223,63 eurų sumą, t. y., 5,39 eurai (223,63 eur x 0,05 proc. x 49 d.), o likusi 9,09 eurų suma skirtina padengti pagrindinei skolai, ir laikytina, kad ieškovui atsakovė nuo 2013-07-23 liko skolinga 214,54 eurų. Ieškovui iš atsakovės už 214,54 eurų sumą, nuo 2013-07-23 iki 2015-04-13 (528 d.) priteistinos 0,05 proc. palūkanos – 56,63 eurai (214 eurai x 0,05 proc. x 528 d.).
Apibendrinant tai kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 214,54 eurų negrąžinta skola ir 64,66 eurų palūkanos; iš viso 279,20 eurų. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas priteisti skolą, palūkanas ir delspinigius, atmestinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, skolininkė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 279,54 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo patenkinta reikalavimų dalis sudaro – 36,76 proc. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17 eurų sumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 6,24 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
ieškovui UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ (į. k. 302458437) iš atsakovės S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 214,54 eurų skolą, 64,66 eurų palūkanas, iš viso 279,20 eurus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 279,20 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,24 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti, kad atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Širvintų rajono apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.