Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020-07-12 Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vedėjo pavaduotoja administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant surašė E. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad 2020-07-02 13.30 val. nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pardavėja A. G., įdarbinta E. J. (individuali veikla), prekiavo žaislais, skėčiais, kepurėmis ir kitomis smulkmenomis, turėdama E. J. vardu išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešojoje vietoje Nr.(17.33.)-PR2-42. Leidime nurodytas prekių asortimentas „Ne maisto prekės (prekyba suvenyrais)“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiami leidime nurodyti apribojimai. Prekiaujama ne tomis prekėmis, kurios nurodytos leidime. Tokia savo veika E. J. pažeidė Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-348, 11 ir 11.1. punktus, kuriuose numatyta, kad „pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo laikytis leidime nurodytų apribojimų“. Minėtais veiksmais E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, jog E. J. per Administracinių nusižengimų registro sistemą (toliau – ANR) buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Jam neatvykus nurodytu laiku pareigūnė susisiekė su pažeidėju tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio su E. J. metu išsiaiškinta, kad jis neatvyks, nes šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, Londone, o visus su leidimu susijusius reikalus yra pavedęs (parašęs įgaliojimą) A. G..

Be to, Institucijos vedėjo pavaduotoja surašė administracinį nurodymą, kuriuo E. J. buvo siūloma iki 2020-08-11 sumokėti 8 Eur baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Nurodyta, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020-08-14, 10.30 val., Vytauto g. 112, Palanga, 120 kab. E. J. administracinio nurodymo neįvykdė.

2. Palangos savivaldybės administracijos vedėjo pavaduotojos 2020-08-13 nutarimu Nr. SAVAD-25-ANR-N284-2020 nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 20 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta, kad 2020-08-11 Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekė su E. J. dėl administracinio nurodymo nevykdymo. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas J. Špelveris apskundė.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, remdamasis tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde apylinkės teismui, neigia, jog E. J. padarė jam inkriminuotą ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena E. J. nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismo vertinimu apeliaciniame skunde akcentuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. J. ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytų teisių pažeidimas dėl Institucijos nutarimo surašymo ne 2020-08-14, kaip buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, o 2020-08-13, priešingai nei nurodo apeliantas, nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu ir buvo tinkamai ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neabejotinai žinojo apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes 2020-07-12 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo įteiktas E. J. įgaliotam asmeniui A. G., kuri nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo ir jį perduos (b. l. 23). Administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodyta, jog 2020-07-07 E. J. per ANR buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Jam neatvykus nurodytu laiku, pareigūnė susisiekė su pažeidėju tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio su E. J. metu išsiaiškinta, kad jis neatvyks, nes šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, Londone, o visus su leidimu susijusius reikalus yra pavedęs (parašęs įgaliojimą) A. G. (b. l. 21). ANK 616 straipsnio 1 dalis leidžia administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog E. J. ir (ar) jo įgaliotas asmuo nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka surašant administracinio nusižengimo protokolą ar po jo surašymo, o pats E. J. tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Nors Institucijos nutarimas iš tiesų turėjo būti priimtas 2020-08-14, o ne 2020-08-13, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog tai buvo Institucijos nutarimą priėmusios pareigūnės apsirikimas, o ne tyčiniai veiksmai siekiant pakenkti E. J.. Kaip jau minėta, 2020-08-13 Institucijos nutarime nurodyta, jog 2020-08-11 Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekė su E. J. dėl administracinio nurodymo nevykdymo (b. l. 24). Institucijos atsiliepime į E. J. atstovo advokato skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 39) ir 2020-09-28 Tarnybiniame pranešime Nr. VŠTS5-275 nurodyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. M. Viešosios tvarkos skyriaus vedėją informuoja, jog 2020-08-13 patikrinusi administracinių nusižengimų registrą, nustatė, jog E. J. administracinio nurodymo neįvykdė. Susisiekus su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. informavo, kad jis yra užsienyje, nežada mokėti baudos ir nesidomi administracinio nusižengimo byla. Pabaigusi pokalbį D. M. priėmė nutarimą. Nutarimas priimtas 2020-08-13, o ne 2020-08-14 per klaidą, dėl žmogiškojo faktoriaus, neturint tikslo pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 42). Iš bylos medžiagos matyti, jog šis pažeidimas nesutrukdė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui laiku apskųsti Institucijos 2020-08-13 nutarimo, skundas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teismo posėdyje atstovavo advokatas, todėl E. J. galėjo efektyviai pasinaudoti procesinėmis teisėmis ginti savo interesus ir šiomis teisėmis pasinaudojo. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Institucijos padaryta procesinė klaida buvo ištaisyta nagrinėjant skundą dėl Institucijos nutarimo žodinio proceso tvarka, o padarytas pažeidimas nebuvo esminis ir nesutrukdė priimti pagrįsto nutarimo. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog formalūs procesiniai pažeidimai, kurie neturi įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdė teismui priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą tinkamo teisinio proceso metu, negali būti pagrindu naikinti ar keisti teisingą teismo sprendimą.

10. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas E. J. buvo surašyti netinkamai (nenurodant administracinio nusižengimo padarymo laiko, konkrečių pažeisto teisės akto normų, teisei priešingų veiksmų) ir turi esminių trūkumų, o tai trukdė bylą tinkamai nagrinėti teisme. Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog jis surašytas laikantis ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų protokolo turiniui, o iš Institucijos nutarimo turinio matyti, jog jis atitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Priešingai nei teigia apeliantas, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime yra nurodyti nusižengimo padarymo laikas ir data (2020-07-02 13.30 val.), išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (veiksmai, kuriais buvo padarytas nusižengimas – buvo prekiaujama ne tomis prekėmis, kurios nurodytos E. J. išduotame leidime), ANK kodekso straipsnis, straipsnio dalis (ANK 154 straipsnio 1 dalis), kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, taip pat nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas (šiuo atveju – Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-348, 11 ir 11.1. punktai), kurio reikalavimus asmuo pažeidė, be to, pateikta ir visa kita ANK reikalaujama informacija.

11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog E. J. padarė ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl E. J. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, o teismas padarė E. J. nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad priimant nutartį buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. J. kaltė, padarius ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

12. ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kurių reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju E. J. nubaustas už tai, kad pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 11 ir 11.1 punktus, kuriuose išdėstyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo laikytis (atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį) leidime nurodytų apribojimų.

13. Nors apeliaciniame skunde neigiama E. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. J. nuo 2018-05-07 vykdo individualią veiklą – kitų prekių mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse (b. l. 8). Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020-06-05 E. J. išduotame leidime Nr. (17.33.)-PR2-42 „Prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose“ nurodyta, kad leidimo turėtojas E. J. gali prekiauti, teikti paslaugas, jam leidžiama nuo laikino prekybos įrenginio, kurio užimamas plotas 4 kv. m., arba vienas vienetas, prekybos vieta (duomenys neskelbtini), Palangoje, prekių asortimentas ar paslaugos rūšis nurodyta – „Ne maisto prekės (prekyba suvenyrais)“, leidimo galiojimo laikas nuo 2020-06-05 iki 2020-10-15 (b. l. 9). 2020-06-02 ir 2019-05-31 darbo sutartyse nurodyta, kad E. J. yra įdarbinęs D. Š. ir A. G. pardavėjomis (b. l. 14–16). Iš 2020-06-20 sąskaitos-faktūros, 2020-06-20 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito ir 2020-06-05 važtaraščio matyti, kokių prekių asortimentą E. J. yra įsigijęs (b. l. 17–19). 2020-07-02 tarnybiniame pranešime Nr. VŠTS5-127 užfiksuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojos D. M. ir D. L. 2020-07-02 15.05 val. nuotraukomis ir kita bylos medžiaga užfiksavo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuo laikino prekybinio įrenginio prekystalio vykdomą prekybą vaikiškais žaislais ir kepurėmis. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekybą organizavo E. J., o prekiavo A. G., pagal darbo sutartį dirbanti pardavėja pas E. J., kuris užsiima individualia veikla (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). A. G. paaiškino, kad leidimas prekiauti toje vietoje išduotas E. J., o ji prekiauja jai priklausančiomis prekėmis (žaislais ir vasarinėmis kepurėmis bei kitomis smulkmenomis). Ji taip pat paaiškino, kad ji prekiauja prekėmis, kurios, jos manymu, yra suvenyrai ir jokio pažeidimo ji savo veikloje nemato. Pareikalavus nutraukti prekybą žaislais A. G. nesutiko ir prekiavo toliau (b. l. 26). Prie 2020-07-02 tarnybinio pranešimo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad ant prekybinio įrenginio yra sudėtos ir sukabintos įvairios prekės: žaislai, vasarinės kepurės, skrybėlės, skėčiai, plastikiniai apsiaustai bei kitos smulkmenos, taip pat yra ir suvenyrų (magnetukų) (b. l. 27–28). 2020-07-09 paaiškinime A. G. nurodė, kad ji 2020-07-02 E. J. individualios veiklos prekybos vietoje prekiavo žaislais, taip pat lauktuvių atributais, suvenyrais ir nežinojo, kad prekės neatitinka leidime nurodytų reikalavimų. Tokiomis prekėmis prekiauja jau 15 metų ir niekad priekaištų nebuvo gavusi (b. l. 29–30). E. J. 2020-07-10 prašyme Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose prašoma papildyti leidimą prekiauti nuo laikino prekybos įrenginio ne maisto prekėmis – žaislais. Pastabose nurodyta, kad yra išduotas leidimas prekiauti suvenyrais. Šį prašymą pasirašė E. J.. 2020-07-20 rašte Dėl leidimo papildymo prekiauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, Palangos miesto savivaldybės administracija motyvuotai atsisakė papildyti leidimą (b. l. 43).

14. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2020-06-05 E. J. išdavė leidimą tam tikroje vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, prekiauti ne maisto prekėmis, leidime aiškiai ir nedviprasmiškai sukonkretinant, kad leidžiama tik prekyba suvenyrais, o aplinkybę, kad E. J. suprato šio leidimo esmę, patvirtina tai, kad jis 2020-07-10 prašė jam išduotą leidimą papildyti leidžiant prekiauti ne maisto prekėmis (žaislais). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovė I. Šileikienė nurodė, jog tokio pobūdžio savivaldybės administracijos išduodamuose leidimuose skliausteliuose visada nurodoma (patikslinama) konkreti ne maisto prekių rūšis (šiuo atveju ­– suvenyrai) ir ši praktika jau ilgą laiką nesikeičia (b. l. 46), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog anksčiau analogiški leidimai buvo išduodami tik su leidimu prekiauti ne maisto prekėmis, skliausteliuose nenurodant konkrečios prekės. Apygardos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad E. J. individualios veiklos prekybos vietoje be suvenyrų (jam išduotame leidime leidžiama prekiauti tik jais) buvo prekiaujama ir įvairiais žaislais, vasarinėmis kepurėmis, skrybėlėmis, skėčiais, plastikiniais apsiaustais ir t.t., o šios prekės sudarė didžiausią prekių asortimento dalį. Visa tai reiškia, jog tokiais veiksmais buvo pažeista Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių, patvirtintų 2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-348, 11 ir 11.1. punktus, kuriuose numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo laikytis leidime nurodytų apribojimų. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nepagrįstai nebuvo aiškintasi, ar šios ne maisto prekės tikrai nebuvo suvenyrai, nes tam tikri asmenys gali skirtingai suprasti žodžio „suvenyrai“ reikšmę, laikytini subjektyvia apelianto nuomone.

15. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog E. J. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, individualios įmonės vadovas, be kita ko, vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Taigi, būtent individualios įmonės vadovui, vienvaldiškai veikiančiam individualios įmonės vardu, tenka pareiga kontroliuoti savo individualios įmonės veiklą, užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasis įstatymų, teisės aktais nustatytų reikalavimu. Tai reiškia, jog būtent vadovas yra atsakingas už tai, kad jo įmonės veikla atitiktų veiklos pobūdį, o kai vykdomai veiklai reikalingas leidimas – būtų laikomasi leidime nustatytų sąlygų ir taikomų ribojimų, o veikla vykdoma tik leidžiamose ribose. Todėl individualią veiklą (kitų prekių mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse) vykdantis E. J. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.

16. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

17. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal EŽTT praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.

19. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – apeliantas šia teise nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą ir pripažino, jog Institucijos nutarimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl atsisakė jį panaikinti. Taip pat apeliantas teigia, kad nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog ši byla teisme išnagrinėta dalyvaujant ir E. J. įgaliotai atstovei A. G., tačiau ji teismo posėdyje nedalyvavo ir jokių paaiškinimų dėl bylos aplinkybių neteikė. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas ir apsiriko skundžiamoje nutartyje nurodydamas teismo posėdyje dalyvavusius asmenis (iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 45) ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog A. G. teismo posėdyje iš tiesų nedalyvavo), nėra pakankamos aplinkybės laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliaciniame skunde nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

20. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2020-11-09 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.