Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, vertėjaujant Mantui Karveliui, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio R. L.-I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L.-I. S., 2016-11-20 apie 09.36 val., Vilniuje, Garsioji – Džiaugsmo g., vairavo automobilį „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (konstatuotas 1.57 promilių girtumas), buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į kelio bortą, kelio apšvietimo stulpą ir medinę tvorą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu buvo pagadintas kelio bortas, kelio apšvietimo stulpas, medinę tvora ir jo vairuojamas automobilis. Tuo R. L.-I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

R. L.-I. S. teismo posėdyje iš esmės su jo atžvilgio surašytu administracinio tesiės pažeidimo protokolu sutinka, tačiau neigia, jog jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuria jis yra susijęs, taip pat nesutinka, kad šio įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas (tvora). Nurodė, kad 2016-11-20 ryte jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir dėl savo neatidumo nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į kelio stulpą. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, mano, jog tvora nebuvo apgadinta, automobilis „Ford“ stovėjo kelių metrų atstumu nuo minėtos tvoros. Po smūgio jis patyrė šoką, išlipęs nežinojo ką daryti, be to nežinojo policijos vietinio numerio, todėl pėsčiomis grįžo namo, nes jis netoli gyvena nuo įvykio vietos. Jam yra žinoma vairuotojo pareiga, jog po eismo įvykio reikia pranešti policijai bei vietoje sulaukti pareigūnų. Jis to nepadarė, jeigu būtų žinojęs policijos telefono numerį, būtų likęs įvykio vietoje. Dėl savo veiksmų gailisi.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-11-20 tarnybos metu buvo gautas pranešimas iš Vilniaus m. OVS apie eismo įvykį Garsioji-Džiaugsmo g, Vilniuje, kad automobilis įvažiavo į tvorą, o vairuotojas įtariamas neblaivus pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu M. K. pamatė automobilį su užsienio valstybiniais numeriais, pats automobilis buvo įsirėmęs į tvorą, jis nubraižė įvykio schemą. Po kurio laiko prie pareigūnų priėjo moteris, kuri pasakė, kad įvykį sukėlęs vairuotojas (užsienio pilietis) yra pas draugę, vairuotojas labai pergyvena, pripažįsta, kad jis vairavo būdamas neblaivus, iš įvykio vietos išėjo, nes nežinojo kam pranešti. Policijos pareigūnų ekipažas nuvažiavo bei netrukus į įvykio vietą atvežė vairuotoją, kaip vėliau nustatė jo tapatybę - R. L.-I. S.. Šiam vairuotojui buvo konstatuotas girtumas. Atsakant į papildomus klausimus liudytojas paaiškino, jog jam teko apžiūrėti protokole minėtą tvorą, kuri buvo akivaizdžiai apgadinta – lentos buvo aplaužytos, apgadinta apie 2 m tvoros. Buvo atėję asmenys, kurie patvirtino, kad matė, kaip automobilis „Ford“ sukėlė eismo įvykį.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad po sukelto eismo įvykio vairuotojas bando šalintis iš vietos. Nuvykus į nurodytą vietą, M. K. pamatė stovintį automobilį, vairuotojo jau nebuvo, pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Kiek vėliau kažkas priėjo ir pasakė, kad vairuotojas yra netoliese, tą vairuotoją po pusvalandžio atvežė policijos pareigūnų ekipažas, bendraujant su vairuotoju buvo apsvaigimo požymiai. Šis vairuotojas kalbėjo angliškai, dalyvavo vertėjas. Pats vairuotojas pasakė, kad jis yra kaltas, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, išsigando, nežinojo kam ir kur skambinti, todėl nuėjo namo.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad 2016-11-20 ryte ji buvo namuose adresu Garsioji g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai išgirdo didelį garsą, pribėgusi prie lango, pamatė, kad į šalia esančių kaimynų tvorą įvažiavo automobilis, taip pat, ji matė, kad aplinkui skriejo žiežirbos. Nuėjusi į įvykio vietą, pamatė, kad stovinčiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdi vyras, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Po kiek laiko iš automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, jis svirduliavo. Liudytoja patvirtino, kad šio įvykio metu buvo apgadinta kaimyno tvora bei šalia tvoros esantis stulpas. Liudytojos vyras apie įvykį paskambino pagalbos telefonu.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2016-11-20 būdamas namuose išgirdo iš gatvės pusės sklindantį garsą, pažiūrėjęs per langą pamatė, kad į šalia esančių kaimynų tvorą yra įvažiavęs automobilis. Matė, kaip iš automobilio išlipo vyras, kuris iš automobilyje esančios daiktų dėžės išėmė kažkokius daiktus, po to pasišalino iš vietos. Matė, kaip vairuotojas svirduliavo. A. S. apie, tai nedelsiant pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo apie tai ką matė bei parašė paaiškinimą. Tai jog šio įvykio metu buvo apgadinta kaimynės tvora, liudytojas buvo padaręs savo telefonu fotonuotrauką, kurioje matyti, kaip automobilis stovi įsirėmęs į tvorą. Šią nuotrauką (duomenys perkelti į CD laikmeną) liudytojo pritarimu teismas pridėjo prie tyrimo medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad R. L.-I. S. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamus pažeidimus nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojai R. S. ir A. S. nuosekliai tvirtino, kad 2016-11-20 ryte jiems būnant namuose išgirdo stiprų garsą, o pažiūrėjus per langą pamatė, kad į šalia gyvenančios kaimynės teritoriją juosinčia tvora yra įvažiavęs automobilis. Automobilį vairavo vyras, kitų asmenų nebuvo. Liudytojų teigimu, po įvykio iš savo automobilio išlipęs vairuotojas svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas įvykio vietoje nepasiliko bei pasišalino. Liudytojas A. S. teismui parodžius tyrimo medžiagoje esančio vairuotojo R. L.-I. S. vairuotojo pažymėjimo kopiją su asmens fotonuotrauką (b.l. 21), liudytojas patvirtino, jog aukščiau minėtą transporto priemonė vairavo būtent dokumente užfiksuotas asmuo. Tai, jog šuo įvykio metu buvo apgadintas stulpas bei kaimynės tvora liudytojas dėl tvoros apgadinimo buvo padaręs savo telefonu fotonuotrauką, kurioje matyti į tvorą įsirėmęs automobilis „Ford“. Liudytojai M. K. ir M. K. patvirtino, kad atvykusiems į eismo įvykio vietą policijos pareigūnams BPC telefonu pranešė asmenis papasakojo apie matyti įvykį, liudytojai patvirtino apie užfiksuotą apgadintą stulpą bei medinę tvorą, pareigūnai nubraižė įvykio schema. Pažymėtina, kad į įvykio vietą po pusvalandžio nuo įvykio momento buvo pristatytas R. L.-I. S., kuris su vertėjo pagalbą neneigė, jog jis dėl savo neatidumo nesuvaldė vairuojamo automobilio bei sukėlė įvykį. Pasak liudytojus, bendraujant su vairuotoju buvo matyti apsvaigimo klinikiniai požymiai, vairuotojui buvo konstatuotas 1,57 promilės girtumas. Teismas kritiškai vertina R. L.-I. S. išsakyta teiginį, jog jis iš įvykio vietos nepasišalino, nes buvo šoko būsenoje ir nežinojo kur kreiptis pagalbos, bei į tai, jog šio įvykio metu tvora nebuvo apgadinta. Kaip nurodė medžiagos tyrimo metu apklausti aukščiau minėti liudytojai eismo įvykio vietoje vairuotojas R. L.-I. S. nepasiliko, teismo vertinimu jis kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turėjo ir objektyviai galėjo matyti, jog dėl jo nesuvaldyto automobilio „Ford“ buvo sukelti padariniai - apgadintas pats automobilis „Ford“, gatvės apšvietimo stulpo atramą bei medinę tvorą. Tai patvirtina ir kiti esantys rašytiniai duomenis: automobilio „Ford Mondeo“ išoriniai apgadinimai (prekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, prekinės kairės pusės duris, prekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, prekinis kairės pusės žibintas) (b.l. 10), fotonuotraukos duomenimis, kur užfiksuotas automobilis „Ford“ įvykio vietoje (b.l. 38). R. L.-I. S. išsakytas teiginys, jog jis buvo šoko būsenoje ir nežinojo policijos ar pagalbos telefonu numerių,

nepašalina jo kaip vairuotojo pareigos, elgtis tinkamai, kaip to numato KET reikalavimai, t.y. po įvykio pasilikti vietoje. Teismo vertinimu, toks R. L.-I. S. elgesys galėjo būti įtakojamas jo neblaivumu, tačiau tai nepašalino jo atsakomybės, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). R. L.-I. S. versija, kad jis nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo netikėti R. S., A. S., M. K. ir M. K. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. L.-I. S. automobilį vairuoja virš 30 metų (b. l. 21), todėl jis yra patyręs vairuotojas ir turėjo bei galėjo pajusti, kad apgadino ne tik savo transporto priemonę bei ir svetimą turtą – tvorą bei gatvės apšvietimo stulpo atramą.

Pažeidėjo kaltė, įvykęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ANK 423 str. 3 d., bei LR ATPK 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-78112031-16, policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu, 16-11-20 eismo įvykio schemos duomenimis, liudytojų R. S., A. S., M. K., M. K. bei suintersuoto asmens A. E. paaiškinimai, fotonuotraukų duomenimis, kita medžiaga.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK), skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi nuo 2017-01-01 asmenims, kurie vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės (po paklaidos 1.55 promilės) alkoholio, yra nustatyta nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad R. L.-I. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1.57 promilės girtumas, taip pat į tai, kad šią veiką jis padarė iki 2017-01-01, jam taikytina administracinė atsakomybė, tai yra jam skirtina ATPK nustatyta nuobauda ATPK nustatyta tvarka.

R. L.-I. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą, kai vairuotojas buvo neblaivus, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 1159 iki 1449 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. L.-I. S. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ir teisena vykdytina pagal ANK.

R. L.-I. S. veika atitinka ATPK 130 str. 1 d., bei ANK 423 str. 3 d., sudėti, pažeidėjas baustinas.

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. ir ANK 423 str. 3 d. padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsniu, teismas,-

nutarė:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1200 (vieno tūkstančio dvejų šimtų) eurų baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti R. L.-I. S. galutinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dvejų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063392357 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.