Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjai G. L. ir I. L. 2009-10-28 kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu. Sprendimas byloje buvo priimtas 2010-01-05, prašymas dėl santuokos nutraukimo pareiškėjų bendru sutikimu buvo patenkintas, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51str). Pareiškėjai bendrai įgytą turtą pasidalino sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu kreditorius M. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nustatant, kad G. L. ir I. L. privalo įvykdyti savo prievoles ieškovui M. K. solidariai, taip pat prašo priteisti solidariai iš G. L. ir I. L. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreditorius M. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti, kad pagal 2005-10-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (kreditan), kuria bendrosios jungtinės nuosavybės teise 10% akcijų UAB „Energetinės statybos projektai“ (UAB „ESPRO“) įsigijo pareiškėjai G. L. ir I. L., sutartines prievoles kreditoriui pareiškėjai privalo įvykdyti solidariai. Kreditoriaus teigimu, akcijų pirkimas (kreditan), plėtojant šeimos verslą, sukuria solidariąją prievolę (CK. 3.109 str. 2 d.). Nurodo, kad pareiškėjai G. L. ir I. L. susituokė 1998 m., atsakovas įsteigė įmonę UAB „ESPRO“ 2001 m., o akcijas, apmokėjo pasirašytų akcijų emisijos kainą, apmokėdamas jas pareiškėjų šeimos turtiniu įnašu. UAB „ESPRO“ akcijų pirkimo sandoriuose asmeniškai dalyvaudavo ir pati I. L.. Įmonė iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos – visos šeimos poreikiams tenkinti. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje, 2005-10-24 sutarties pagrindu, kreditorius M. K. įgijo teisę reikalauti 153 000 Lt skolos ir palūkanų. Pareiškėjas savo finansinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. neapmokėjo M. K. už akcijas ir liko skolingas 153 000 Lt skolos ir palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2009-08-11 sprendimu kreditoriaus M. K. naudai priteisė 153 000 Lt skolos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimu už akių iš pareiškėjo G. L. M. K. naudai buvo priteista 25 639,73 Lt palūkanų už laikotarpį 2005-12-16 iki 2009-08-11. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir kol buvo nagrinėjama byla, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nuslėpdamas informaciją apie kreditorių (CK 3.126 str.). Todėl, abiejose bylose pareiškėja I. L. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, reikalavimai jai nebuvo pareikšti ir nebuvo nagrinėjami, teismas nenustatė sutuoktinių prievolių pobūdžio (asmeninė ar bendra solidarioji). Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje M. K. prašė teismo nustatyti, kad prievolė, kilusi iš akcijų pirkimo-pardavimo (kreditan) santykių yra bendroji sutuoktinių prievolė, kurios vykdymas nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą, o jo esant nepakankamai – į pareiškėjos ir jos sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Apelianto teigimu, teismai netinkamai nustatė prievolės pobūdį, nes nesivadovavo CK 3.109 str. 1 d. 1-2 p. nuostatomis. Kreditoriaus nuomone, aplinkybė, kad 2005-10-24 sandoris buvo sudarytas vieno sutuoktinio vardu, nėra pagrindas išvadai, kad pagal prievoles iš tokio sandorio turi atsakyti tik sandorį pasirašiusi šalis, įstatymuose nėra specialių normų, reglamentuojančių sutuoktinių atsakomybę pagal mokėjimo prievoles, kylančias iš akcijų pirkimo (kreditan). Tokiu atveju taikytinos bendrosios sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles nustatančios normos (CK 3.109-3.115 straipsniai). Teismas, nagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, šių teisės normų netaikė, neanalizavo įrodymų ir nepasisakė dėl sutuoktinių solidariosios prievolės kreditoriams atsiradimo pagrindų. Nurodo, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pareiškėja I. L. prašė pripažinti, kad kreditoriui M. K. yra skolingi ne abu sutuoktiniai, o tik vienas G. L.. Tai lemia pareiškėjos pareigą įrodyti rašytiniais įrodymais, kad sandoris buvo sudarytas ne šeimos interesais. Ne kreditoriai turi įrodyti savo reikalavimų, kylančių iš akcijų pirkimo (kreditan), teisėtumą, bet pareiškėja privalėjo paneigti sutuoktinių solidariosios atsakomybės prezumpciją. I. L. nepagrindė savo teiginio, kad prievolė sumokėti akcijų pirkimo sutartyje (kreditan) nurodytą pinigų sumą yra G. L. asmeninė prievolė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „ESPRO“ nėra bendroji jungtinė nuosavybė, kad jai nieko nebuvo žinoma apie įmonę. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad įmonės verslu pradėjo verstis ir vertėsi tik vienas sutuoktinis G. L. bei, kad iš įmonės veiklos gautos lėšos nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad įmonė įsteigta pareiškėjų santuokos metu. Kreditoriaus nurodoma skola susidarė iki 2009-08-11 sutarties pagrindu, t. y. I. L. ir G. L. esant santuokoje, kuri nutraukta 2010-01-05, UAB „ESPRO“ nebuvo pareiškėjo G. L. asmeninis verslas, o buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl įmonė buvo laikoma šeimos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, preziumuojama, jog akcijos priklauso abiems pareiškėjams kaip sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, taigi sutuoktinių prievolė yra bendra ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Nurodo, kad teismas tik po M. K. 2010-09-10 skundo, įtraukė kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tačiau, vykdydamas įstatymo reikalavimus, susijusius su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, teismas nesprendė apie sutuoktinių prievolių pobūdį kreditoriui M. K., nors tai buvo būtina nagrinėjant turto padalijimo klausimą (CK 3.118 str.). Prievolės pobūdžio klausimo išsprendimas reikšmingas užtikrinant kreditorių teisėtų interesų apsaugą, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priėmė formalų ir nemotyvuotą sprendimą CK 3.53 str. 4 d., CK 3.126 str. pagrindu, taip pažeidė kreditoriaus teises, nes kiekviena proceso šalis turi teisę į objektyvų ir motyvuotą teismo sprendimą, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu bei 2012-04-19 sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje dėl prievolių valstybės biudžetui pasidalijimo, kur nurodoma, jog G. L. prievolė valstybės biudžetui yra asmeninė jo prievolė. Pažymi, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimu patvirtinta 2012-03-19 nauja sutartis dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių skiriasi nuo 2009-12-29 sutarties, kuri buvo patvirtinta šio teismo 2010-01-05 sprendimu, todėl mano, kad 2012-04-17 sutartis gali pažeisti valstybės interesus. 2012-03-19 sutartyje nurodytos naujos G. L. prievolės kreditoriams (M. K. ir AB SEB bankui). Taigi ženkliai padidėjus G. L. skoliniams įsipareigojimams tretiesiems asmenims, mano, jog pripažinus skolą valstybės biudžetui asmenine G. L. prievole, gali tapti neįmanomas skolos išieškojimas valstybės naudai. Pažymi, jog G. L. nuosavybėn priskirto turto, kurio vertė 9 140 517 Lt, nėra pakankamai kreditoriniams įsiskolinimas padengti. Iš 2011-07-12 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, jog G. L. individualios įmonės „Gilaba“ skolos kreditoriams siekia daugiau nei 10 milijonų litų. Vilniaus apskrities VMI 2009-10-26 priėmė sprendimą Nr. 14-19-24955 dėl 169 852,62 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš G. L. turto. Kadangi mokestinė nepriemoka atsirado pareiškėjų santuokos metu (santuoka įregistruota 1998-05-06, G. L. pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2006-2007 metus), todėl sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis rėžimas (CK 3.109 str. 2 d.). Pagal CK 3.113 straipsnį, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Nurodo, kad G. L. įsiskolinimą pripažinus asmenine jo prievole, būtų užkirsta galimybė nukreipti išieškojimą į I. L. asmeninę nuosavybę, o tai pažeistų valstybės kaip kreditoriaus interesus, bei CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apskrities VMI sutikimas dėl G. L. prievolės pripažinimo asmenine prievole buvo duotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui sprendžiant dėl pareiškėjų 2009-12-29 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo (ši sutartis patvirtinta teismo 2010-01-05 sprendimu). Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime patvirtinta pareiškėjų 2012-03-19 sutartis, kuri iš esmės skiriasi nuo 2009-12-29 sutarties. Dar 2012-02-21 VMI prie FM atsiliepime pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje pasisakyta, kad inspekcija nesutinka su G. L. prievolės valstybės biudžetui pripažinimu asmenine prievole, tokia pat pozicija buvo išdėstyta ir teismo posėdžiuose. Taip pat nurodo, kad santuokos metu buvo įsteigta G. L. individuali įmonė „Gilaba“. Kauno apygardos teismas 2011-04-08 nutartimi šiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2011-07-12 nutartimi VMI prie FM yra įtraukta į kreditorių sąrašą su 170 002,62 Lt kreditoriniu reikalavimu. Pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, sutuoktiniai turėtų tikslinti sutartį ir išspręsti individualios įmonės „Gilaba” priklausymą sutuoktiniams bei kreditorinio įsipareigojimo įvykdymą VMI prie FM.