Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 1-2 dalys). Apie rašytinį teismo posėdį šalys informuotos tinkamai (ieškovė per Epp sistemą, atsakovas asmeniškai). Prašymų nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 441 straipsniu bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Šiose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. (duomenys neskelbtini) suteikta pakaitinio gydymo paslauga, kurios kaina – 101,71 Eur. Bylos duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini) privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas, kadangi sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per (duomenys neskelbtini) sumokėta nebuvo. Atsakovui 2020 m. sausio 13 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino žalą dėl suteiktų paslaugų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau atsakovas nesutinka, kad jis privalo ieškovei atlyginti už iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtas jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – ir PSDF biudžetas), asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokos. Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Taigi jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomosios sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ieškovės patirtos žalos (išlaidų) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas aplinkybės, kad neatlygino žalos, neginčija. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų (rašytinius įrodymus, paaiškinimus) konstatuoja, kad atsakovas, nevykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jam (duomenys neskelbtini) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 101,71 Eur. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovo priteisiama 101,71 Eur žala (CK 6.245–6.249 straipsniais, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (101,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašė priteisti jos naudai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog ji patyrė 104,91 Eur išlaidas dėl procesinių dokumentų vertimo į atsakovui suprantamą rusų kalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovei, t. y. iš atsakovo priteistina 104,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 7,37 Eur. Bendra valstybės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 22,37 Eur (15 Eur + 7,37 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 101,71 Eur (vienas šimtas vienas euras, 71 ct) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (101,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 104,91 Eur (vienas šimtas keturi eurai, 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 22,37 Eur (dvidešimt du eurai, 37 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą