Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria tenkintas R. P. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-434-517/2016 dėl R. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 85 str. 6 d. ir administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-481-161/2016 dėl P. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 6 d. sujungtos į vieną bylą, šioms byloms suteikiant galutinį Nr. A2.3.-434-517/2016, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.3.-434-517/2016 nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. atstovas advokatas Marius Barisevičius pateikė Ukmergės rajono apylinkės teismui raštišką prašymą dėl šio teismo žinioje esančių dviejų administracinio teisės pažeidimo bylų sujungimo į vieną.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nenustatė akivaizdžių 2016 m. kovo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM-VILP-49010835-16 trūkumų, dėl ko nepagrįstai negrąžino bylos protokolo trūkumams ištaisyti. Suformuluotas kaltinimas, apelianto nuomone, yra neaiškus, nesuprantamas, nekonkretus, todėl suvaržantis jo galimybes gintis. Kaltinimo pradžioje yra pateikiamas sąrašas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismų priimtų sprendimų, nuoroda į visą prie bylos pridedamą medžiagą, o tai nėra teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrą sritį ar formuojantys fiziniams asmenims elgesio normas, todėl nesuprantama, kodėl tai yra nurodoma kaltinime ir kokią kaltinimo sudėties aplinkybę pagrindžia.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltinimo formuluotė: „<...> nustatyta, kad medžiotojas R. P., veikdamas bendrai su medžiotoju P. S., 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 19.30 val. <...> neteisėtai sumedžiojo suaugusį elnio patiną“, pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybes gintis, nes yra nelogiška ir kaltinimą daro nesuprantamu. Neaišku, kokiu konkrečiu būdu, kokiomis priemonėmis (įrankiu) buvo sumedžiotas žvėris, nesuprantama, kaip tokie veiksmai galėjo būti atlikti veikiant bendrai keliems asmenims - formuluojant kaltinimą nebuvo išskirti ir konkretizuoti bendrai veikusių asmenų veiksmai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tolesnė kaltinimo formuluotė: ,,2014 m. rugsėjo 25 d., apie 13.30 va., R. P., veikdamas bendrai su P. S., gabeno neteisėtai sumedžioto licencijuojamo žvėries - suaugusio elnio patino nupjautą galvą su ragais. Vengdamas atsakomybės ir paaiškinimų iš įvykio vietos pasišalino“ taip pat yra formuluojama abstrakčiai ir nesuprantamai, vėl nurodant, kad tam tikri veiksmai buvo atlikti bendrai kelių asmenų, nenurodant konkretaus gabenimo būdo. Iš kaltinimo nesuprantama, kada, kokio ir kieno neteisėtai sumedžioto elnio patino galvos gabenimu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimą nesuprantamu daro ir nurodyti pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių punktai. Jei protokole nurodomas ir šių taisyklių reikalavimas, kuriuo draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, nesuprantama, kodėl kaltinimas formuluojamas tokiu būdu, kad žvėris buvo neteisėtai sumedžiotas ar buvo gabenama neteisėtai sumedžioto žvėries dalis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad protokolo trūkumai yra esminiai, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl, pirmiausia, byla turėjo būti grąžinta institucijai protokolo trūkumams ištaisyti, o tik vėliau turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 249 str. numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 254 str. 1 d. numatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 str. 4 d. numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Pagal BPK 234 str. 4 d. bylos sujungiamos į vieną ar atskiriamos tokiais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti bylas. Pirmosios instancijos teismas administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.3.-434-517/2016 ir Nr. A2.3.-481-161/2016 sujungė į vieną, motyvuodamas tuo, kad abiejose bylose esantys administracinio teisės pažeidimo protokolai yra surašyti dėl tų pačių veiksmų, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys kaltinami bendrininkavimu, todėl laikyta, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios ir, tikslu visapusiškai išaiškinti galimai neteisėtų veiksmų aplinkybes, o tuo pačiu ir užtikrinti greitą bylų išnagrinėjimą teisme, bylos turi būti sujungtos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, ir laiko tokį sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl bylų sujungimo nėra ginčijami ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad toks teismo sprendimas priimtas tenkinant būtent apelianto atstovo prašymą dėl bylų sujungimo. 2016 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu R. P. atstovas advokatas Marius Barisevičius, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti, vis tiek pateikė prašymą sujungti administracinių teisės pažeidimų bylas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors R. P. apeliacinis skundas yra paduotas dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria yra išspręstas tik administracinių teisės pažeidimų bylų sujungimo klausimas, skunde iš esmės pasisakoma dėl 2016 m. kovo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM-VILP-49010835-16 ydingumo. Pagal 302¹¹ str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl klausimų, kurie skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo nagrinėti. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, R. P. atstovo advokato Mariaus Barisevičiaus prašymas dėl bylos grąžinimo institucijai buvo išnagrinėtas teismo posėdyje ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. protokoline nutartimi, kuri yra neskundžiama, netenkintas. Prieštaravimai dėl šio prašymo išnagrinėjimo galės būti pareikšti apeliaciniame skunde dėl galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali tikrinti pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina galioti, o R. P. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.