Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. L. atstovė advokatė L. L. pareiškimą palaikė, papildomai nurodė, jog P. M., A. M. ir jų vaikų pavardės skiriasi dėl rašymo apsirikimo.

Pareiškėjo A. L. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime ir jo atstovės išsakytais teismo posėdžio metu: pareiškėjo A. L. sesuo P. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. M.. Jiems gyvenant santuokoje gimė sūnūs G. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir E. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo sesers sutuoktinis A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties sutuoktinių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareikėjo sesuo su sūnumis. Po A. M. mirties liko turtas: žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po sutuoktinio mirties pareiškėjo sesuo iš karto pradėjo valdyti likusius žemės sklypus – juos išnuomojo ūkininkui, kad žemės sklypai būtų prižiūrėti. Pareiškėjo sesers sūnus E. M. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sesuo P. M. – (duomenys neskelbtini), jos sūnus G. M. – (duomenys neskelbtini). Po sesers P. M. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas A. L..

Pareiškėjas A. L. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus raštu (b. l. 5); P. M., A. M., G. M. ir E. M. mirties įrašais ir liudijimu (b. l. 6-9); E. M., G. M. ir P. L. gimimo įrašais (b. l. 10-11, 18); A. L. gimimo liudijimu (b. l. 16); P. M. ir A. M. santuokos sudarymo įrašu (b. l. 12); Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (b. l. 13); Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos pažyma (b. l. 14); Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. raštu dėl paveldėjimo bylos ir liudijimu (b. l. 15, 17).

Teisme gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra žinomi jokie kiti, nei nurodyti pareiškime, faktai, susiję su A. M. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. Taip pat, kad Nacionalinė žemės tarnyba po A. M. mirties dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nesikreipė (b. l. 23-27).

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė I. P. nurodė, jog A. M. yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tačiau sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, nėra atsiimti ir yra byloje. Suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. L. ir jo sesuo P. M. su šeima buvo jos kaimynai. Kaimynai A. M. su žmona P. turėjo du sūnus. A. mirė prieš daugiau nei 10 metų, paskui mirė vienas sūnus, P., vėliau ir kitas sūnus, liko tik P. brolis. Po A. mirties jų name gyveno žmona P. ir du jų sūnūs. A. pasakojo, kad iš savo tėviškės „atsikėlė“ žemes, jas dirbo, jose laikė arklį. Po jo mirties žemes tvarkė P. M., mirus P., žemes tvarko P. brolis. P. sūnūs buvo nevedę, šeimų sukūrę nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra P. M. brolis (b. l. 16-18). Pareiškėjo sesuo P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). P. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. M., santuokoje susilaukė dvejų sūnų – E. M. ir G. M. (b. l. 10-12). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 15). (duomenys neskelbtini) mirė A. M. ir P. M. sūnus E. M., (duomenys neskelbtini) mirė sūnus G. M. (b. l. 6, 8-9). Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio duomenų banko duomenimis, A. M. nuosavybės teisės įregistruotos į tris sklypus: 3,3 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,52 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25). Po P. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė brolis A. L. (b. l. 17).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo A. L. sesuo P. M. iš karto po savo sutuoktinio A. M. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad P. M. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. M. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo A. L. sesuo P. M. mirusio sutuoktinio A. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 –270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.