Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Valdo Zubino atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4631-254/2009 pagal pareiškėjo antstolio Valdo Zubino pareiškimą išieškotojai UAB „Kauno autobusai“, skolininkei R.J. dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12d. nutartis naikintina, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias į teismą besikreipiančio asmens pareigą procesiniame dokumente nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, dėl to naikintiną nutartį (CPK 329str. 1d.).

CPK 5 str. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą ginant pažeistas arba ginčijamas savo teises ar teisėtus interesus, įgyvendinama laikantis specialios CPK konkrečiai apibrėžtos tvarkos. Ši tvarka apima ir CPK 111 str. išvardintus reikalavimus teismui pateikiamo procesinio dokumento turiniui, kurių vienas - dalyvaujančių byloje fizinių asmenų gyvenamosios vietos nurodymas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Tokio reikalavimo nustatymo tikslas sietinas su ginčo teritorinio teismingumo nustatymu bei civilinio proceso teisėje įtvirtinto tiesioginio dalyvavimo principo įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teismingas antstolio buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 593-594 str.), be to, vadovaujantis CPK 593 str. 3 d., toks pareiškimas paprastai nagrinėjamas šalims nepranešus, reikalavimas nurodyti tinkamą skolininkės gyvenamosios vietos adresą nagrinėjamoje byloje gali būti siejamas tik su skolininkės teisės į apeliaciją užtikrinimu, t.y. teismo pareiga CPK nustatyta tvarka įteikti skolininkei išnagrinėjus prašymą priimto teismo procesinio sprendimo nuorašą. CPK 122 str. 1 d. nurodyta, jog procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui įteikiami jo gyvenamojoje arba darbo vietoje. Asmens gyvenamoji vieta, t.y. vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.), nustatoma, be kita ko, atsižvelgiant į asmens pareiškimus apie jo gyvenamąją vietą bei pareigą informuoti apie nurodytos gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 2.17 str.). Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir proceso teisėje (CPK 121 str., 644 str. 2 p.). Procesinių pareigų nevykdančio asmens atžvilgiu taikytinos procesinės priemonės, tarp kurių ir galimybė teismui atsisakyti ginti su tinkamu procesinių pareigų nevykdymu susijusias asmens teises, nagrinėjamu atveju - teisę susipažinti su procesiniais dokumentais ir išdėstyti savo poziciją jų atžvilgiu (CPK 42 str. 5 d., 121 str. 2 d., 604 str., 644 str. 2 p.). Aplinkybė, jog dalyvaujančiam byloje asmeniui nurodžius savo gyvenamąją vietą, o vėliau nepranešus apie jos pasikeitimą, procesiniai dokumentai šiai šaliai siunčiami jos nurodytu adresu ir laikomi tinkamai įteiktais nepriklausomai nuo to, jog minėtas asmuo nurodytoje vietoje nebegyvena, pagrįsta ir materialinėje teisėje įtvirtintu reglamentavimu, pagal kurį tuo atveju, kai asmens gyvenamoji vieta nežinoma, jo gyvenamąja vieta laikytina paskutinė žinoma gyvenamoji vieta. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog visus dokumentus vykdymo proceso metu pareiškėjas skolininkei siuntė administracinio teisės pažeidimo protokole, kurio turinio teisingumą parašu patvirtino pati skolininkė, nurodytu adresu. Šis adresas nurodytas ir teismui pateiktame pareiškime. Be to, iš prie bylos pridėtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų skolininkės gyvenamajai vietai nustatyti, tikrino duomenis apie skolininkės gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, tačiau jokia kita skolininkės gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Dėl nurodytų priežasčių teismo atsisakymas priimti sąžiningai besielgiančio pareiškėjo procesinį dokumentą vertintinas tiek kaip neteisėtas asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos suvaržymas, tiek kaip nepagrįstas procesinių pareigų nevykdančio asmens teisių suabsoliutinimas. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl teismui pateikto pareiškimo trūkumų nelaikytini pakankamu pagrindu šį procesinį dokumentą atsisakyti priimti.

Atsižvelgiant į tai, jog procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus ginčijamą nutartį byla grąžintina Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti, pareiškimo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.