Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, Vitoldui Guliavičiui, kaltinamajam V. V. , jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, specialistui Žydrūnui Mėgelaičiui nukentėjusiajam V. V. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2p. ir 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš specialisto Žydrūno Mėgelaičio apklausos matyti, kad V. V. padaryta muštinė žaizda kairio momens srityje labiausiai tikėtina susidarė arba sudavus smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis ramentas ar atsitrenkus į panašaus pobūdžio daiktą. Mažai tikėtina, jog ši žaizda padaryta sudavus smūgį kumštimi. /T.l, b.l. 38/.

Iš girtumo patikrinimo pažymos matyti, kad V. V. 2008-10-05 21:23 val. nustatyta alkoholio koncentracija 1,95 %. /T.l, b.l. 114/.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 42/09(02) matyti, kad V. V. konstatuota poodinė II laipsnio terminis dešinės akies vokų ir ragenos nudegimas. Sužalojimas padarytas aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2008-10-05 ir prie nurodytų aplinkybių, t.y. prispaudžiant degančią cigaretę prie dešinės akies vokų, vieno trauminio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą). /T.l, b.l. 109/.

Iš Kauno II teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-52 matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2008-10-05 V. V. nesirgo ir neserga dabar kokiu nors psichikos sutrikimu. V. V. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir dabar gali visiškai suvokti pavojingumą, nusikalstamos veikos pobūdį ar valdyti savo veiksmus. Dėl patirto skausmo, neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. V. nebuvo patologinio girtumo būsenoje. Pagal savo psichinę būklę V. V. gali teisingai prisiminti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo metu. V. V. nereikalinga taikyti priverstinį gydymą/T.2, b.l. 33-34/,

Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. 2008 m. spalio 5 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto su savo tėvu V. V. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (l,95%o), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė bejėgiškoje būklėje dėl patirto insulto esančiam ir negalinčiam priešintis tėvui V. V. mažiausiai 14 smūgių rankomis į galvą, rankas, nugarą bei mažiausiai vieną smūgį aliuminiu ramentu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės ir pakaušinės skilties žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, muštinę žaizdą kairiame momenyje, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, abiejuose skruostuose, kairiame žande, kairiame smilkinyje, kairiame momenyje, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairėje kaktos-skruosto-akies vokų srityse, kairės ausies-užausio srityje, muštinę žaizdą kairiame momenyje, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, abiejuose skruostuose, kairiame žande, kairiame smilkinyje, kairiame momenyje, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairėje kaktos-skruosto-akies vokų srityje, kairėje ausies-užausio srityje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir nugaros kairėje pusėje, kraujosruvas dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės ir pakaušinės skilties žievėje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kairio plaučio skiltiniu uždegimu, postanoksine encefalopatija, dėl ko 2008-10-19, 8.50 val. ligoninėje V. V. mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį savo tėvą, V. V. kaltė pasireiškia netiesioginės tyčios forma. Įvertinant kaltinamojo V. V. padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių, panaudotą įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad V. V. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir nors V. V. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. V. V. kaltė nužudžius V. V. , įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 2p. ir 3p.

Kolegija kritiškai vertina kaltinamojo V. V. parodymus suduodant smūgius nukentėjusiajam V. V. ramentu bei smūgių skaičių. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad savo tėvui sudavė 5-6 smūgius ranka ir su ramentu nesudavė jam. Tačiau tai nusikalstamos veikos kvalifikavimui šiuo atveju neturi reikšmės, nes labai sunkus nusikaltimas padarytas esant dviem kvalifikuojančioms aplinkybėms. Tai patvirtino ir specialistas savo išvadoje duotoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai , kad V. V. mirė nuo trauminių poveikių visumos.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog tėvą mušė labai susijaudinęs dėl jo neteisėtų veiksmų. Teisiamojo gynėja prašė savo ginamojo veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 130 str. Teismas tiki kaltinamojo versija, jog jis konflikto metu su tėvu V. V. buvo prisiartinęs prie pastarojo su degančia cigarete rankoje ir šis ją ištraukęs iš rankų dūrė jam ja į akį. Tai patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti kaltinamojo sužalojimai ( T I., b.l. 109 ). Tačiau kolegijos nuomone tai negalima kvalifikuoti kaip kaltinamojo nusikalstamą veiką padarytą labai susijaudinus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka šio straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas. Visų pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antroji sąlyga – yra didelis susijaudinimas, kurį sukėlė tokie nukentėjusiojo veiksmai. Be viso to, pagrindinė sąlyga nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į tai. Nors įstatyme nenustatytos laiko tarpas, per kurį kaltininkas turi atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Tik esant šių sąlygų visumai, veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Kaip matyti iš bylos medžiagos byloje atliktu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad dėl patirto skausmo, neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto bei patologinio girtumo būsenoje (T II., b.l. 33-34), tačiau nežiūrint to kolegija laiko, kad V. V. padarytoje veikoje yra kai kurie BK 130 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nukentėjusiojo V. V. dūris degančia cigarete į akį vertintinas kaip neteisėti veiksmai jo sūnaus atžvilgiu. Tokie veiksmai, iš principo, gali sukelti didelį susijaudinimą. V. V. veiksmai taip pat gali būti vertinami kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo padarytus neteisėtus veiksmus. Tačiau veikos teisinį vertinimą tokioje situacijoje apsprendžia kaltininko didelio susijaudinimo ar, kitais žodžiais tariant, fiziologinio afekto buvimas.

Kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo elgesys sujaudino kaltinamąjį, tačiau kolegija nelaiko, kad jis galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą, kuris įvardijamas kaip fiziologinis afektas, nes kaip minėta tą paneigia minėtas teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas.

Tačiau kolegija pripažįsta, kad kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ir ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis paskatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai pasireiškė degančios cigaretės dūrimu į veido sritį prieš kaltinamąjį ir iš esmės suformavo pastarojo vidines paskatas padaryti nusikaltimą. Todėl kolegija laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau aptariamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas jokiu būdu nereiškia, kad tuo yra pateisinamas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi kaltinamasis pripažino esmines teismo nustatytas aplinkybes, pareiškė, kad gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė bei kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamų charakterizuojančių duomenų nėra, dirba. Atsižvelgtina į tai, kad jo asmenybės bruožai bei gyvenimo būdas neliudija susiformavus antivisuomeniškos nuostatos, nepagarbos bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms. Atsižvelgiant į paminėtas ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis, negu BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 10075,60 Lt. sumai tenkintinas pilnai. Šį ieškinį kaltinamasis V. V. pripažino, jo dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Kadangi žala padaryta nusikalstamais V. V. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2p ir 3p. ir paskirti jam 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2009 m. spalio 20 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-10-06 iki 2008-10-08.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš V. V. Valstybinei ligonių kasai prie SAM 10075,60 Lt (dešimt tūkstančių septyniasdešimt penkis litus ir 60 ct. ) turtinei žalai atlyginti už V. V. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - ramentą, lovos paklodę, pagalvės užvalkalą, juodos spalvos pagalvėlę, polietileninį krepšelį, plastikinės staltiesės fragmentą, nuorūką, kiliminės dangos fragmentą, du plastikinius konteinerius su raudonos spalvos skysčiu, nukentėjusiojo V. V. drabužius: marškinius ir sportines kelnes, voką su nuteistojo V. V. seilių lyginamuoju pavyzdžiu saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK sunaikinti.

V. V. drabužius - džinsinį švarką, džinsines kelnes, porą 45 dydžio pusbačių, 1 porą kojinių saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK grąžinti V. V. .

Kompaktinį diską su V. V. įvykio vietos apžiūros protokolu su foto nuotraukomis, vaizdajuostę su V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu grąžinti Kauno apskritiesVPK Prienų r. PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.