- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-6-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00632-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Stasys Valužis, Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-651/2015
Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00632-2013-2
2015 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą: 2014 m. sausio 16 d., apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, Taikos pr. 115, Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė 453,41 Lt vertės šiukšliadėžę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį dėl V. V. išteisinimo kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti V. V. kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., prie neatliktos 2013-01-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo paskirtos bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės ir skirti galutinę bausmę – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-16 iki 2014-01-17. Nurodo, jog akivaizdu, kad kaltinamojo V. V. padaryta veika, tai yra pagrobtas turtas – „IKI“ parduotuvei priklausanti šiukšliadėžė, buvo siekimas pasirodyti prieš draugus, tai patvirtino pats kaltinamasis V. V.. Teismas pabrėžė, kad kaltinamasis jokio savanaudiško motyvo ir tikslo pagrobti svetimą turtą neturėjo. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vagystės sudėtyje nusikalstamos veikos motyvas nėra aprašytas, ir tai reiškia, kad motyvas nėra nusikalstamų veikų nuosavybei sudėties požymis. Teismų praktikoje šie požymiai kaip tikslas ir motyvas nelaikomi būtinaisiais, o tik leidžia geriau juos suprasti bei atskirti vagystę nuo kitų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis V. V. grobdamas parduotuvei „IKI“ priklausančią šiukšliadėžę veikė tyčia, tai yra suvokė, kad grobia svetimą turtą, numatė daromą žalą turto savininkui ir to norėjo, nes jis su pagrobtu turtu iš parduotuvės išėjo ir nuo jos nuėjo tolyn į kitą pusę ir tik atsitiktinai buvo sulaikytas policijos pareigūno, tačiau ne prie pat parduotuvės, o nuo jos jau nutolęs. Be to, kaltinamasis teisme duodamas parodymus patvirtino, kad su pagrobtu turtu ėjo namo. Kodėl jis tai darė (motyvas) ir ką ketino daryti su pagrobtu turtu (tikslas) iš esmės nieko nekeičia, nes kaltininkas visvien neteisėtai kėsinosi į svetimą nuosavybę. Todėl savanaudiški motyvai ir tikslai nėra būtinieji vagystės subjektyviosios pusės požymiai. Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str., kokiu tikslu – ar siekiant pagrobtą daiktą pasisavinti, ar tik laikinai jį palaikyti (anot kaltinamojo, apnešti aplink parduotuvę), vis dėlto yra užvaldomas svetimas turtas. Kaltinamojo manymas, kad vėliau būtų pagrobtą šiukšliadėžę grąžinęs „IKI“ parduotuvei, vertintinas išimtinai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne subjektyvinės pusės elemento – tyčios – nebuvimas jo veikoje. Be to, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir aplinkybė, kad kaltinamasis V. V. pagrobtojo turto nespėjo grąžinti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūno, tai apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai sureikšmino grįsdamas savo išvadą apie tyčios pagrobti svetimą turtą nebuvimą V. V. veikoje, nes padaryto nusikaltimo maskavimas ar padarinių slėpimas nėra būtini nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėties požymiai. Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes lėmusių tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Apeliantas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. V., būdamas neblaivus (nustatytas 2,45 prom. girtumas), tai ir turėjo įtakos jo padarytai nusikalstamai veikai bei siekdamas pasipuikuoti prieš draugus, pagrobė šiukšliadėžę ir policijos pareigūno buvo sulaikytas ne einant aplink parduotuvę, o nuo jos jau nutolus.
Skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, tai yra neišsamus ir šališkas bylos išnagrinėjimas sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą ir teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teismas išteisindamas V. V. pagrinde rėmėsi pastarojo ir jo draugo liudytojo A. G. parodymais ir išteisinamajame nuosprendyje argumentuodamas tuo, kad pastarasis tik ketino paimtą šiukšliadėžę, ją kurį laiką paturėjęs, vėliau grąžinti į parduotuvę, o grąžinti nespėjęs, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūno. Tačiau tai nebuvo pagrįsta išsamiu bylos duomenų išnagrinėjimu. Teismas nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis su pagrobtu turtu buvo sulaikytas ne prie parduotuvės, o jau nuo jos į kitą pusę nutolęs apie 200 metrų. Nevertino ir tos aplinkybės, kad policijos pareigūnas, duodamas teisme parodymus, paliudijo, kad sulaikant kaltinamąjį V. V., pastarasis jam aiškinęs, jog šiukšliadėžę radęs ir jokio ketinimo pasivaikščioti su ja aplink parduotuvę neminėjęs. Iš tokių kaltinamojo V. V. veiksmų, tai yra pastarajam aiškinantis su policijos pareigūnu, matyti, jog jis jau tada suprato padaręs nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Be to, teismas, posėdžio metu paskelbęs kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pastarasis teisminiame procese patvirtino, nevertino ir šios aplinkybės, jog kaltinamasis teigė, jei draugai ir būtų liepę šiukšliadėžę grąžinti, jis jų būtų nepaklausęs. Teismas nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis V. V., pagrobęs iš parduotuvės šiukšliadėžę, ėjo namo, tai ir patvirtino teisminio proceso metu duodamas parodymus. Vis dėlto kaltinamojo V. V. teiginys, kuriuo rėmėsi ir teismas, kad šiukšliadėžę būtų kurį laiką paturėjęs, ją apnešęs aplink parduotuvę, prasilenkia su elementaria logika ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas taip pat kritiškai nevertino liudytojo A. G. parodymų, duotų teisme, ir jais rėmėsi išteisinamajame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas įvykio aplinkybių visiškai neprisiminė ir apie jas nieko paaiškinti negalėjo, nors buvo apklausiamas netrukus po įvykio, teisme liudytojas tvirtino, kad kaltinamasis V. V. tik norėjo pasipuikuoti prieš juos. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo (liudytojo A. G.) gebėjimo objektyviai atpasakoti įvykio aplinkybes. Be to, jo parodymų nepatvirtino kiti surinkti įrodymai. Taip pat teismas išteisinamajame nuosprendyje netinkamai rėmėsi UAB „Palink“ įgaliotos atstovės N. Š. duotais parodymais, kad kaltinamojo V. V. veiką vertina ne kaip vagystę, o kaip siekimą pasišaipyti iš apsaugos darbuotojo ir ji kvalifikuotina kaip chuliganizmas. Teisminio proceso metu teismas užduodamas liudytojai N. Š. atsakymą menantį klausimą apie tai, kokią veiką kaltinamasis V. V. padarė – vagystę ar chuliganizmą, bei užduodamas kitą klausimą, kad galbūt kaltinamąjį reiktų išteisinti, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad V. V. veiksmai yra viešosios tvarkos pažeidimas, ir pabrėžia, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaltinamojo V. V. padarytoje veikoje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių požymių, apibrėžiančių viešosios tvarkos pažeidimą ar visuomenės rimties trikdymą. Jo veiksmais nebuvo sutrikdyta parduotuvės veikla, nebuvo jokių aplinkinių, parduotuvėje tuo metu buvusių žmonių, reakcijos. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo gautą jokių pareiškimų ar skundų dėl sutrikdytos viešosios tvarkos ar rimties. Jau vien tai, kad pirmą kartą kaltinamajam V. V. paėmus prie kasos stovėjusią šiukšliadėžę ir ją pradėjus nešti, jį sulaikė apsaugos darbuotojas liepdamas daiktą padėti į vietą, nelaikytina kaltinamojo V. V. įžūliu elgesiu, kuriuo būtų buvę šokiruoti aplinkiniai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.
Apeliantas teigia, kad kaltinamojo V. V. padaryta veika atitinka BK 178 str. 1 d. dispozicijoje numatytus nusikalstamos veikos požymius, todėl nebuvo pagrindo jo išteisinti.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo traktuojamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju siekiant išsamiai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo byloje surinktų duomenų visumą bei atliko papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti liudytojai N. Š., Ž. L., M. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija sutinka, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog V. V. padarė nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinamas, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 str., padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, visiškai sutinka, jog šiuo atveju nenustatyta kaltinamojo tyčia pavogti svetimą turtą – šiukšlinę.
Kaip matyti iš bylos duomenų, išteisintasis nuo pat pradžių neigė norėjęs pavogti iš prekybos centro šiukšliadėžę, parodė, kad buvo labai girtas ir parduotuvėje norėjo pajuokauti. Mano, kad su šiukšliadėže norėjo apeiti aplink parduotuvę ir ją pastatyti kitoje vietoje, tačiau išėjęs iš parduotuvės buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Liudytoja N. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji pati įvykio nematė, apie įvykį jiems papasakojo policijos darbuotojai. Šiukšlinė yra grąžinta. Liudytojos manymu, tai buvo chuliganizmas, o ne vagystė, kam tos šiukšlinės gali prireikti. N. Š. apklausta apygardos teisme parodė, jog ji pirmosios instancijos teisme išsakė savo nuomonę, ir nežino, kuo skiriasi vagystė nuo chuliganizmo. Taip pat parodė, kad turtinių pretenzijų parduotuvė neturi, turtą jie susigrąžino, šiuo metu šis turtas net yra nurašytas.
Apygardos teisme apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kas jis iš savo kabineto pro langą pamatė einančius 3 vyriškius, iš kurių vienas nešėsi šiukšliadėžę. Išteisintasis negalėjo paaiškinti, iš kur paėmė šiukšliadėžę, bet pasakė, kad nešasi namo, kad čia jo yra. Minėti 3 vyrukai ėjo nuo prekybos centro, jie jau buvo nuėję apie 300 m. Nebuvo panašu, kad išteisintasis norėjo šiukšliadėžę apnešti aplink parduotuvę ir ją grąžinti, nes jie ėjo kryptimi nuo prekybos centro, o ne aplinkui. Išteisintasis ėjo pro komisariatą, lygiagrečiai Statybininkų pr. link gyvenamųjų namų. Pro jo kabineto langą matyti automobilio stovėjimo aikštelė, pro kurią ir ėjo išteisintasis. Sulaikyti jie buvo ant šaligatvio, jie ėjo link gyvenamųjų namų. Parduotuvei apie įvykį pranešė budėtojų dalies pareigūnai, iš parduotuvės pranešimas buvo gautas vėliau, jie net nepastebėjo vagystės.
Apygardos teisme apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2014-01-16 jie buvo neblaivūs ir ėjo pro „Iki“ parduotuvę. Ką jie ten darė, jis gerai nepamena, gal ėjo pro šalį. Žino, kad mąstė nusipirkti kažką išgerti, bet, kiek pamena, nieko nenusipirko. Ko ėjo į parduotuvę, nepamena, nes jis buvo girtas, o ėjo tikriausiai tik tam, kad eitų. Su V. yra pažįstami, o dėl V. prisimena šiek tiek daugiau. Jis dėliojo tą šiukšlinę, žaidė su ja. Jis buvo paėmęs vieną šiukšlinę, kurią, jam atrodo, paėmė iš pačios parduotuvė, bet tikslai neprisimena. Prie jo nebuvo priėjęs apsaugos darbuotojai ir nieko nesakė, o gal kažką sakė pardavėjos, bet viskas vyko juokų forma. Jis nepastebėjo, kad V. būtų išsinešęs šiukšlinę, nes ėjo šiek tiek priekyje V.. Jis prisimena, kad buvo sulaikyti policijos pareigūnų, jie klausė, iš kur gavo šiukšlinę, be to, viskas vyko šalio poskyrio. Jis išėję paskui klausė, kam jam ta šiukšlinė, jis (V.) kažką atsakė, kaip suprato, kad tuoj padės. Viskas vyko greitai, nes ir policija kieme stovėjo. Kiek jis pamena, juos sulaikė tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir poskyrio. Kai buvo sulaikyti, nuo parduotuvės buvo nuėję apie 100 m. Jie išėjo iš parduotuvės, prasuko pro kebabinę ir tada juos sulaikė. Jis girdėjo, kad buvo žaidžiama kortomis ir ten visokių nesąmonių kalbėjo, tai buvo kalba, kad V. paims tą šiukšliadėžę ir apnešęs aplink parduotuvę ją padės atgal. Apie žaidimus kortomis ikiteisminio tyrimo metu jis nieko neužsiminė, nes jo niekas to neklausė, o jis pats nežaidė. Jie į parduotuvę ėjo ne dėl šiukšlinės, bet ko ten ėjo, jis neprisimena. Jis nemano, kad V. V. turėjo tikslą vogti tą šiukšlinę.
Remiantis bylos duomenims nustatyta, jog įvykio dieną, t. y. 2014-01-16, išteisintasis buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,34 prom.). Jis, būdamas neblaivus, dar su dviem taip pat neblaiviais vyrais – M. V. ir A. G. – buvo nuėjęs į parduotuvę „Iki“. Iš parduotuvės vaizdo įrašų nustatyta, kad parduotuvėje už kasų vaikšto trys vaikinai. Vienas iš jų – V. V. – paima prie kasos ant žemės padėtą šiukšliadėžę ir, laikydamas ją rankoje, eina link išėjimo. Sustojęs prie išėjimo durų, apsisuka ir grįžta prie kasų. Po kiek laiko įraše pasirodo V. V., rankose laikydamas šiukšliadėžę. Jis eina link išėjimo iš parduotuvės. Jo draugai eina paskui jį. Išėjęs iš parduotuvės V. V. prie durų pastato šiukšliadėžę ant žemės ir stovi prie jos. Kitame įraše užfiksuota, kad prie kiekvienos kasos stovi metalinės šiukšliadėžės be dangčių. Įraše pasirodo išteisintasis su draugais. Jis, priėjęs prie vienos iš kasų, kasos numerio nesimato, paima šiukšliadėžę ir, laikydamas ją rankoje, išeina iš kameros filmavimo zonos. Iš kasos išeina pardavėja ir iš išteisintojo paima šiukšliadėžę, pastato į vietą. Išteisintasis paima šiukšliadėžę, stovinčią prie kitos kasos, ir išeina iš kameros filmavimo zonos. Trečiame įraše užfiksuota, kad prie tabako gaminių skyriaus, esančio netoli išėjimo durų, stovi šiukšliadėžė. Įraše pasirodo išteisintasis, rankoje laikydamas šiukšliadėžę, ir eina link išėjimo iš parduotuvės. Priešais duris sustoja, apsisuka ir grįžta atgal. Įraše matosi išteisintojo draugai ir parduotuvės darbuotoja, kuri iš išteisinamojo paima šiukšliadėžę. Išteisintasis, perdavęs parduotuvės darbuotojai šiukšliadėžę, eina link išėjimo iš parduotuvės. Priėjęs duris, prie tabako gaminių skyriaus padeda šiukšliadėžę, paima kitą šiukšliadėžę ir išeina iš parduotuvės. Paskui jį išeina jo draugai.
Kaip liudytojas apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas E. T. parodė, jog V. V. dėliojo šiukšlinę iš vienos vietos į kitą, jis norėjo sudrausminti V. V. dėl chuliganizmo, jam pasirodė, kad V. V. grąžino šiukšlinę.
Iš liudytojo M. V. parodymų nustatyta, kad parduotuvėje viskas vyko juoko forma, jis nemano, kad V. V. norėjo pavogti šiukšlinę.
Liudytoja N. Š. taip pat parodė, jog V. V. elgesys buvo tik chuliganiškas, nuostolių parduotuvei nepadaryta.
Iš aptariamų vaizdo įrašų bei paminėtų liudytojų parodymų akivaizdu, jog išteisintasis elgėsi nepagarbiai, nes trukdė normalią parduotuvės veiklą bei pykdė pardavėją savo elgesiu, tačiau nėra jokių neginčytinų duomenų, kad V. V. dėliodamas šiukšliadėžes bei vėliau vieną iš jų išnešęs iš parduotuvės turėjo tyčią ją pavogti. Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. tik dėl girtumo elgėsi neadekvačiai, norėjo padaryti įspūdį draugams ir aplinkiniams, o ne pagrobti svetimą turtą.
Pats išteisintasis taip pat parodė, kad šiukšliadėžę norėjo grąžinti, ir nors liudytojas Ž. L. parodė, jog nebuvo panašu, kad išteisintasis norėjo šiukšliadėžę apnešti aplink parduotuvę ir ją grąžinti, tačiau iš esmės, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų kitų liudytojų (E. T., M. V., N. Š.) parodymus, nėra pagrindo abejoti tokiais išteisintojo parodymais. Juo labiau, kad V. V. su draugais buvo sulaikyti iš karto tik išėjus iš parduotuvės už kelių šimtų metrų.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, jog V. V. veiksmuose nėra subjektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., pusės, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.