Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-14 · Administracinė byla Nr. A-438-382-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
A-438-382-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Roma Sabina Alimenė, Romanas Klišauskas (pran.)
Trečiasis asmuo
O. D. L., valstybės įmonės „Registrų centras“
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Telšių apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-382/2011Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,proceso dalyviams ir jų atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens O. D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Telšių teritorinis žemėtvarkos skyrius) bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. D. L., valstybės įmonės „Registrų centras“ Mažeikių filialui dėl įsakymo ir žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. R. 2009 m. spalio 23 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, o 2009 m. gruodžio 16 d. pateikė patikslintą skundą, kuriais prašė panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. P1.Ž-598 ,,Dėl žemėnaudų performavimo parengus naujus žemės sklypų planus Mažeikių rajono savivaldybėje“ bei panaikinti O. D. L. priklausančio 0,8340 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,6856 ha ploto žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančių Žibikų kaime, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajono savivaldybėje, kadastro duomenis, įregistruotus valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filiale.

Pareiškėjas S. R. teismui pateiktame skunde nurodė, kad 2003 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės pardavimo-pirkimo sutartimi iš valstybės nusipirko 0,8 ha žemės sklypą, esantį Žibikų kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 0,8 ha ploto buvo suprojektuotas 1999 metais, rengiant Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1889. Kitu patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1268 jo sklype buvo suprojektuotas kelias pagrindiniame Šiaulių apskrities Akmenės rajono Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Minėtas kelias buvo suprojektuotas tarp O. D. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvusio savininko S. Š. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paženklintas 2002 m. rugpjūčio 20 d., žemės sklypo planas suderintas 2003 m. balandžio 4 d.. Pasak pareiškėjo, matininkas S. P. 2001 m. balandžio 21 d., ženklindamas O. L. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), minėto pravažiavimo nebuvo pažymėjęs jos sklypo ribų paženklinimo abrise ir plane, todėl O. D. L. nesutinka su suprojektuotu pravažiavimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad O. D. L. buvo bausta dėl kelio perkasimo, Administracinė komisija prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė O. D. L., paskirdama jai nuobaudą – įspėjimą, už pravažiavimo į jo sklypą perkasimą. S. R. pateiktame skunde nurodė, kad pagal jo skundą Seimo nariui S. G. 2009 m. liepos 10 d. buvo dar kartą tikrinta S. Š. įmonės atliktų O.D. L. žemės sklypo kadastrinių matavimų atitikimas pagal teisės aktus. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad O. D. L. 0,8340 ha žemės sklypo kraštinės pažymėtos plane indeksais ,,1-4“ ilgis 116,57 m, pagal riboženklius rasta 118,72 m. Tai reiškia, kad kadastrinius matavimus atlikusi įmonė parengtame žemės sklypo plane nurodė neteisingus duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad iš gautos informacijos sužinojo, kad O. D. L. suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys patvirtinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P1.Ž-598, dėl aukščiau nurodytų priežasčių S. R. posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su ginčijamu Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P1.Ž-598.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija teismui pateiktuose atsiliepimuose bei atsakovo atstovas V. B. posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais, prašo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas V. B. posėdžio metu paaiškino, kad ginčas tarp pareiškėjo S. R. ir O. D. L. prasidėjo seniai. Atstovas nurodė, kad 2007 m. buvo kreiptasi į Mažeikių rajono policijos komisariatą, kai trečiasis suinteresuotas asmuo O. D. L. iki kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo suformavimo kliudė S. R. patekti į savo žemės sklypą, t.y. buvo perkastas kelias, kuriuo S. R. galėdavo patekti į savo žemės sklypą. Dėl šios priežasties Administracinė komisija prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo O. D. L. skyrė nuobaudą – įspėjimą. Atstovas pabrėžė, jog pareiškėjui skundžiamas aktas buvo įteiktas 2009 m. spalio 21 d.. Atsakovo atstovo nuomone, S. Š. įmonė, atlikdama kadastrinius matavimus, pakeitė sklypo ribas, nustatytas minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekte, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punkto ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 65.3 punkto reikalavimų.

Atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos atstovas S. L. posėdžio metu paaiškino, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribos nėra keičiamos, tik vietoje laikinų riboženklių yra pastatomi nuolatiniai, o jei nėra išlikę laikini riboženkliai, jie yra atstatomi pagal teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus duomenis. Atstovas pabrėžė, jog S. R. žemės sklypas ribojasi su O. D. L. žemės sklypu. Pagal 2002 metais patvirtintą žemės sklypo planą pietinės žemės sklypo ribos buvo pamatuotos į vieną liniją ir S. R. žemės sklypo riboženklis buvo bendras su O. D. L. žemės sklypo riboženkliu. Prasidėjus ginčui tarp O. D. L. ir S. R., O. D. L. užsakymu kitas matininkas padarė naują žemės sklypo planą, kur nebeliko įvažiavimo. Taip įvyko dėl to, kad atlikdamas kadastrinius matavimus, matininkas nesilaikė Žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo ribų ir pamatavo žemės sklypą ties ta vieta, kur O. D. L. buvo sustačiusi riboženklius. Matininkas, darydamas žemės sklypo planą, savavališkai nurodė privažiavimą prie S. R. žemės sklypo, t.y. nurodė kelią kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Būtent dėl šios priežasties ir kilo ginčas, dėl kurio S. R. turėjo kreiptis į įvairias instancijas, kompetentingas išspręsti kilusį ginčą. Atlikdamas žemės sklypo matavimus, matininkas turėjo vadovautis projektu, žemės sklypo dokumentais. Atstovas nurodė, jog palaiko pareiškėjo skundo reikalavimus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Papildomai atstovas pasisakė dėl kadastrinių matavimų ploto trūkumo. Nurodė, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 385 reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymą kaimo vietovėse. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo pamatuota anksčiau, nustatomas žemės sklypo ploto trūkumas, šis trūkumas yra kompensuojamas iš laisvos valstybinės žemės fondo, rengiant Žemės reformos žemėtvarkos projektą. Apie šį pasiūlymą yra informuota O. D. L..

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo pripažino, kad 2007 m. buvo perkasusi keliuką, kad S. R. nevažinėtų per jos žemės sklypą, bei buvo nubausta administracine tvarka. Minėto nutarimo neskundė. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad komisija pamatavusi atstumą nuo kelio iki namo sklypo nustatė neatitikimą, buvo nustatyta, kad yra 66 metrai. O. D. L. nurodė, kad šis keliukas yra tarp jos žemės sklypo ir S. Š. priklausančio žemės sklypo. Patvirtino, kad žemė jai buvo grąžinta 2001 metais.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens O. D. L. atstovas advokatas V. M. teismui pateiktame atsiliepime bei posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

Atstovo manymu, yra suėjęs senaties terminas, todėl, pasak jo, tenkinti skundo nėra pagrindo. Posėdžio metu taip pat nurodė, kad atlikus matavimus, gali būti, kad sklypo ribos šiek tiek pasikeitė, tačiau pakeitimai, pasak advokato, nebuvo esminiai. Atstovo teigimu, kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir O. D. L. turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas, tai yra nustatyti servitutą įvažiuoti į sklypą. Pasak atstovo, pagal tos vietovės žemės planą yra galimybė patekti į pareiškėjo S. R. sklypą per šalia esančio O. D. L. sklypo apsauginę zoną.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. pareiškėjo S. R. skundą bei patikslintą skundą tenkino ir panaikino Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. P1.Ž-598 ,,Dėl žemėnaudų performavimo parengus naujus žemės sklypų planus Mažeikių rajono savivaldybėje“ bei O. D. L. priklausančių 0,8340 ha ploto žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) ir 0,6856 ha ploto žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančių Žibikų kaime, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajono savivaldybėje, kadastro duomenis, įregistruotus valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filiale.

Teismas konstatavo, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 0,80 ha ploto žemės sklypas buvo suprojektuotas 1999 m., rengiant Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1889. Kelias į pareiškėjo žemės sklypą buvo suprojektuotas pagrindiniame Šiaulių apskrities Akmenės rajono Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1268. Minėtame projekte pareiškėjo žemės sklype buvo suprojektuotas kelias tarp O. D. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvusio savininko S. Š., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2002 m. birželio 19 d. komisija patikrino O. D. L. priklausančio žemės sklypo Nr. 30, esančio Žibikų kaime, žemės ribas ir pakartotinai pamatavo. Buvo nustatyta, kad O. D. L. priklausančiame sklype iš buvusių keturių riboženklių išlikęs tik vienas, du riboženkliai perkelti į naują vietą, o vieno visai nerasta. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūno įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad O. D. L. yra neteisėtai perkasusi kelią, vedantį prie S. R. žemės sklypo. Komisija įpareigojo O. D. L. užlyginti iškastą griovį per važiuojamąją kelio dalį. Analogiškai buvo nustatyta ir 2007 m. liepos 23 d., kuomet Telšių apskrities viršininko administracija įpareigojo O. D. L. užlyginti iškastą griovį per važiuojamąją kelio dalį į S. R. žemės sklypą. Dėl kelio perkasimo Administracinė komisija prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaujantis ATPK 188 straipsniu, skyrė O. D. L. administracinę nuobaudą – įspėjimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, minėto nutarimo O. D. L. neskundė, tai patvirtino teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad O. D. L. įpareigojimų neįvykdė ir perkasto kelio nesutvarkė, nes 2009 m. liepos 10 d. komisija vėl surašė aktą, kuriame užfiksavo ir nustatė – O. D. L. 0,8340 ha žemės sklypo kraštinės, pažymėtos plane indeksais ,,1-4“, ilgis yra 116,57 m, pagal riboženklius rasta 118,72 m. Toliau akte nurodyta, kad O. D. L. 0,8340 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1889 patvirtinto Svirkančių kadastro vietovės II dalies žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas O. D. L. žemės sklypas. S. Š., atlikęs O. D. L. žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškino, kad jis matavimus atliko pagal žemės savininko sklypo paženklinimą (pastatytus riboženklius). Apie tai, kad geodeziškai matuojamas sklypas neatitinka žemėtvarkos projekto, geodezininkas nežinojęs. Sklypo ribas ženklino pagal O. D. L. parodytas ribas.

Teismo nuomone, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad O. D. L. neteisėtai perkasė kelią, kuris yra reikalingas įvažiuoti į S. R. žemės sklypą Nr. 226-3, esantį Mažeikių rajono savivaldybėje, Viekšnių seniūnijoje, Žibikų kaime. Kaip matyti iš esančių dokumentų, ginčijamas Telšių apskrities viršininko įsakymas priimtas 2009 m. balandžio 29 d., po priimto ginčijamo įsakymo vėl buvo atliktas tikrinimas dėl privažiavimo į S. R. žemės sklypą, kurio metu buvo konstatuoti pažeidimai. Kaip konstatavo teismas, yra akivaizdu, jog dėl neteisėtai perkasto kelio bei dėl klaidingai atliktų kadastrinių matavimų Telšių apskrities viršininko administracija neteisėtai priėmė 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. P1.Ž-598, kuriuo performavo pagal O. D. L. prašymą žemės sklypo Nr. 30 žemėnaudas dėl įsiterpusių kelių.

Teismas taip pat akcentavo, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nurodo, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punktas nurodo, kad atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemėtvarkos skyrius patikrina, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Teismas sutiko su pareiškėjo bei atsakovo atstovo nuomone, jog ginčijamas įsakymas pažeidžia Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punktą, nes atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos neatitiko dokumentuose suformuotų žemės sklypo ribų, minėti duomenys buvo iškreipti S. Š. įmonei atlikus O. D. L. žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens atstovo argumentą, jog pareiškėjas pateikė teismui skundą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Šiuo klausimu teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma – jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo teigimu, pareiškėjas žinojo apie įsakymo priėmimą iš 2009 m. liepos 10 d. akto Nr. PM-95. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui skundžiamas aktas buvo įteiktas 2009 m. spalio 21 d., o į teismą pareiškėjas su skundu kreipėsi 2009 m. spalio 23 d. Teismo nuomone, kadangi byloje kitokių įrodymų nėra dėl ginčijamo akto įteikimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo teigimu, todėl, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto termino. Įvertinęs nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog 2009 m. balandžio 29 d. įsakymas ,,Dėl žemėnaudų performavimo parengus naujus žemės sklypų planus Mažeikių rajono savivaldybėje“ yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintinas.

III.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo O. D. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė įstatymą - netaikė senaties, nors pareiškėjas S. R. yra praleidęs terminą apskųsti Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą bei praleidęs terminą apskųsti įregistruotus kadastro duomenis Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filiale, nors apie tai buvo informuotas - kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį ir Seimo kontrolierių, tuoj po 2009 m. balandžio 29 d. įsakymo patvirtinimo. Be to, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismo išnagrinėta byla buvo žinybinga bendrosios kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir jos konstitucinę teisę - teisę į nuosavybę, nuosavybės neliečiamybę, teismo nutartyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, ji žemės sklypus, dėl kurių vyksta ginčas, buvo paveldėjusi ir tai rodo, kad sklypų ribos jau buvo nustatytos dar iki Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 0,80 ha ploto žemės sklypas buvo suprojektuotas 1999 metais, rengiant Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas tariamai Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1889. Taip pat, anot apeliantės, byloje nėra įrodymų, kad kelias į pareiškėjo žemės sklypą buvo suprojektuotas ir duomenys įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas įsakymas pažeidžia Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.3 punktą yra klaidinga.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepimuose pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P1.Ž-598 ,,Dėl žemėnaudų performavimo parengus naujus žemės sklypų planus Mažeikių rajono savivaldybėje“ pagrįstumo bei teisėtumo.

Ginčijamu įsakymu Telšių apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įsakymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įsakymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, jo pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, jo pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo”, atsižvelgdamas į S. Š. įmonės parengtus kadastrinių matavimų planus ir tenkindamas pilietės O, D. L. prašymą, performavo įregistruoto nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo, projektinis Nr. 30, esančio Mažeikių rajono savivaldybės Viekšnių seniūnijos Svirkančių kadastro vietovės Žibikų kaime, nuosavybės teise priklausančio O. D. L., žemėnaudas dėl įsiterpusių kelių bei patvirtino naujai suformuotų žemės sklypų nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodydamas suprojektuoti O. D. L. Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte trūkstamą 0,2304 ha ploto žemės sklypą (b. l. 11).

Pažymėtina, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496 redakcija), kuri nurodo, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pagrindiniame Šiaulių apskrities Akmenės rajono Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1268, pareiškėjui S. R. priklausančiame 0,8 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas kelias tarp O. D. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvusio savininko S. Š., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35 – 38). Šių žemės sklypų ribos, įvertinant suprojektuotą kelią, buvo paženklintos vietovėje riboženkliais (2002 m. birželio 19 d. aktas, b. l. 23). Tuo tarpu 2009 m. liepos 10 d. pakartotinai atlikus O. D. L. žemės sklypo ribų patikrinimą (2009 m. liepos 10 d. aktas Nr. PM-95 „Dėl privažiavimo į S. R. žemės sklypą“, b. l. 17 – 18) nustatyta, jog O. D. L. 0,8340 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1889 patvirtinto Svirkančių kadastro vietovės II dalies žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas O. D. L.. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog S. Š. įmonės parengtuose kadastrinių matavimų planuose (kuriais remiantis buvo priimtas Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. P1.Ž-598 ,,Dėl žemėnaudų performavimo parengus naujus žemės sklypų planus Mažeikių rajono savivaldybėje“) sklypo ribos buvo paženklintos pagal pačios O. D. L. parodytas ribas (pastatytus riboženklius) ir neatsižvelgiant į Šiaulių apskrities Akmenės rajono Svirkančių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1268 suprojektuotą kelią į S. R. sklypą; apie tai, kad geodeziškai matuojamas O. D. L. sklypas neatitinka žemėtvarkos projekto, kadastrinių matavimų planus rengiusiam geodezininkui S. Š. nebuvo žinoma (b. l. 48 - 47). Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. P1.Ž-598 ,,Dėl žemėnaudų performavimo parengus naujus žemės sklypų planus Mažeikių rajono savivaldybėje“, kuriuo performuotos O. D. L. žemės sklypo ribos, buvo priimtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pažeidžiant šiame įstatymo straipsnyje suformuluotą imperatyvų draudimą kadastrinių matavimų metu keisti vietovėje paženklintas privačios žemės sklypų ribas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šis įsakymas buvo panaikintas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės O. D. L. teiginius, jog administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, taip pat, jog pareiškėjas S. R. yra praleidęs terminą apskųsti Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčas privalėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi nagrinėjamu atveju jis kilo būtent dėl viešojo administravimo subjekto - Telšių apskrities viršininko administracijos – įgyvendinant jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas žemėtvarkos bei žemės reformos srityje priimto administracinio akto (2009 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P1.Ž-598) teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas motyvuotai įvertino klausimą dėl galimo skundo padavimo termino praleidimo ir tinkamai pripažino, jog apie ginčijamą įsakymą pareiškėjas sužinojo iš 2009 m. liepos 10 d. akto Nr. PM-95, kuris jam buvo įteiktas tik 2009 m. spalio 21 d. (b. l. 159), tuo tarpu pats skundas teismui paduotas nedelsiant ir nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų terminų, t. y. 2009 m. spalio 23 d. - po dviejų dienų nuo sužinojimo apie ginčijamą įsakymą.

Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuotojo asmens O. D. L. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos O. D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimenėLaimutis AlechnavičiusRomanas Klišauskas