Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutarimo

A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio specialistas 2005 m. birželio 14 d. surašė A. G. administracinį teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2005 m. birželio 6 d., apie 17 val. 15 min., Tauragės mieste A. G. atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, būtent, vykti į Tauragės rajono policijos komisariatą po to, kai buvo sustabdytas, vairuojantis automobilį neturėdamas reikiamų dokumentų kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių (KET) 61.2., 61.3 punktai. A. G. nuvažiavo prie J. Tumo -Vaižganto g. 116 namo, bandė paslėpti automobilį, sąmoningai tyčia atsisakė pateikti automobilio raktą, kuris buvo paimtas kaip daiktinis įrodymas. A. G. , atsisakydamas vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, elgėsi įžūliai reikšdamas nepasitenkinimą, trukdė rinkti įrodymus.

A. G. kaltas įvykdęs inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą neprisipažino ir teismui paaiškino, kad jis 2005 m. birželio 6 d. vairavo žmonai L. G. priklausantį automobilį. Jis važiavo Vytauto g. Pamatęs laisvą vietą stovėjimo aikštelėje sustojo ir išlipo iš automobilio. Kai išlipo iš automobilio, prie jo priėjo policijos pareigūnas A. Skučas ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, o automobilio techninio paso su savimi neturėjo. Tuomet policijos pareigūnas jam liepė važiuoti į policijos komisariatą. Jis atvažiavo prie policijos komisariato ir pamatęs, kad yra ženklas, draudžiantis įvažiuoti, ir bijodamas, kad jo nenubaustų, mašiną pastatė kitoje kelio pusėje prie policijos komisariato. Tuomet jis išsikvietė savo brolį G. G. , kuris atnešė automašinos techninį pasą ir techninės apžiūros taloną. Tuos dokumentus jis padavė policijos pareigūnui, kuris liepė eiti prie mašinos ir išimti per valandą automobilio stiklus. Jis nesutiko tai padaryti, nes nemoka tai daryti ir nėra specialistas. Tuomet pareigūnas liepė prievarta automobilį paimti ir jo akivaizdoje surašė automobilio paėmimo aktą.

Pareigūnas A. Skučas ir policijos atstovė R. Kiūdytė teismui parodė, kad buvo pastebėtas automobilis, kurį vairavo A. G. , su tamsintais šoniniais priekiniais langais, todėl jis Vytauto g. buvo sustabdytas. Vairuotojas neturėjo transporto priemonės registravimo liudijimo, techninės apžiūros bei privalomojo draudimo dokumento, todėl jis buvo paprašytas vykti į policijos komisariatą. Tačiau vairuotojas į policijos komisariatą neatvyko, o mašiną pasistatė prieš policijos komisariatą. Po kiek laiko vairuotojas pateikė visus reikiamus dokumentus. Tuomet jis paprašė A. G. nueiti prie automobilio apžiūrai. Jis norėjo įsitikinti, ar jo vairuojamos transporto priemonės šoniniai priekiniai langai nėra tamsinti. A. G. atsisakė duoti automobilio raktus. Pareigūnas, vizualiai apžiūrėjęs automašiną, pamatė, kad langai yra tamsinti. Jis paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 straipsniu ir ATPK 256 straipsniu šią transporto priemonę sulaiko, kaip daiktinį įrodymą, tikslu nustatyti, ar automobilio langai tamsinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo l8 straipsniu, ATPK 256 straipsniu bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi, transporto priemonė buvo paimta kaip daiktinis įrodymas administracinės teisenos užtikrinimui bei techninės būklės nustatymui. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai D. G. ir K. P. .

Liudytojas G. G. teismui parodė, kad 2005 m. birželio 6 d. jam paskambino brolis A. G. ir paprašė atnešti automobilio dokumentus ir kamerą. Jis nunešė automobilio dokumentus ir padavė policijos pareigūnams. A. Skučas liepė per valandą išimti automobilio priekinius šoninius stiklus.

II.

Manoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino fakto aplinkybės ir klaidingai taikė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Tauragės rajono apylinkės teismas, pasiruošdamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir vadovaudamasis ATPK 280 straipsniu, turėjo tinkamai įvertinti visas bylai svarbias aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad protokole išdėstyta esmė nesutampa su pateiktais prie protokolo kitais dokumentais, byla turi akivaizdžių trūkumų, grąžinti pareigūnui surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą ir medžiagą tinkamam paruošimui. Todėl manoma, jog apylinkės teismas laiku neperdavė medžiagos trūkumams pašalinti, o išnagrinėjęs administracinio bylą priėmė netinkamą nutarimą, kadangi pagal ATPK 287 straipsnį priėmęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų; skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismas šią bylą nagrinėjo beveik metus (pažeidimas padarytas 2005 m. birželio 6 d.), todėl yra būtina pratęsti terminą. Tauragės rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimą šioje byloje neišsprendė klausimo dėl termino pratęsimo, o tik sugrąžino teisės pažeidimo protokolą ir dokumentus policijai tinkamam paruošimui.

Todėl reziumuojama, jog teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, delsė nagrinėti bylą bei netinkamai aiškino įstatymus spręsdamas, ar A. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Pagal ATPK 259 straipsnio 3 dalį vienas administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorius įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tam, kad šis galėtų gintis nuo kaltinimo. Gintis įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra tik veikos kvalifikavimas pagal ATPK straipsnį bei nuoroda į Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnį, ATPK 256 straipsnį ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą, tačiau nėra policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumo pagrindimo. Apylinkės teismas pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai surašytas. Ši išvada pagrįsta, nes Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje išvardintos policijos pareigūno bendrosios teisės ir ši teisės norma turi 12 punktų, ATPK 256 straipsnyje išvardinti galimi administracinių bylų teisenos įrodymai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo panaikintas policijos nutarimas ir grąžinta byla papildomai tirti, kad būtų surinkti patikimi įrodymai, tačiau nebuvo nurodyta kaip ir kada kokius konkrečius veiksmus reikia atlikti.

Dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nėra nurodyta pažeidimo esmė, visas procesas nagrinėjamoje byloje vyktų pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl, kaip minėta, teismo išvada dėl protokolo trūkumų buvo pagrįsta. Matomai pareigūnai patruliavo vadovaudamiesi instrukcija, reguliuojančią patrulių veiklą vykdant eismo priežiūrą ir šiame dokumente numatytos pareigūnų teisės. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė. ATPK 260 straipsnis įtvirtino būtiniausius reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame turėjo būti be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. Turėjo būti nurodyti pažeisti konkretūs įstatymo straipsniai, Instrukcijos punktai. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas.

Apeliantas teisingai nurodė, kad nuobauda gali būti skiriama tik per ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą. Jis pasibaigė bylos nagrinėjimo teisme metu. Iki termino pasibaigimo galėjo būti sprendžiamas termino pratęsimo klausimas, bet tokio prašymo nebuvo, teismas to nepadarė savo iniciatyva. Todėl nebetikslinga grąžinti bylą policijos komisariatui tinkamai paruošti ir ji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Tiesa, apylinkės teismas bylos nagrinėjimo procesą buvo sustabdęs iki kitos administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo. Buvo pasitelktos civilinio proceso kodekso normos, nors teismas bylą nagrinėjo pagal ATPK normas. Apygardos administracinis teismas nutarimą priėmė 2006 m. sausio 27 d. Taigi, iki skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo terminas nubausti A. G. pasibaigė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutarimą pakeisti ir A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Artūras Drigotas