Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1206-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-26
Bylos Nr.
2S-1206-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
A. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4025-432/2012 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 9000 Lt skolą, 413,55 Lt mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 2922,06 Lt kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, 708 Lt išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui E. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2005-04-05 ieškovė su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kurios sudarymą patvirtina 2005-04-05 pakvitavimas. Pagal šią paskolos sutartį ieškovė perdavė atsakovui 8000 Lt sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti 2005-12-31. 2005-08-01 ieškovė atsakovui paskolino dar 1000 Lt, tačiau dėl šios sumos buvo sudarytas žodinis susitarimas. Minėta suma turėjo būti grąžinta tuo pačiu terminu kaip ir 8000 Lt suma. Pinigų perdavimo momentu susiklosčiusios bei vėlesnės aplinkybės sąlygojo tai, kad dėl šios paskolos sumos tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta jokia paskolos sutartis ar paskolos raštelis. Atsakovas savo prievolės grąžinti paskolą nevykdė bei liko skolingas ieškovei 9000 Lt. Ieškovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra didelė, į tai, kad atsakovas vengia ne tik įvykdyti savo prievolės pagal paskolos sutartį, bet ir priimti su šiomis prievolėmis susijusius procesinius dokumentus būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str., LR CPK 144 str.-145 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-23 nutartimi nutarė ieškovės A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies: padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo E. R. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ar draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose kitas šio nekilnojamojo turto daiktines teises. Teismas nurodė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės įrodo grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio suma yra žymi, todėl būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo (jei jis bus palankus ieškovei) įvykdymui užtikrinti. Šiam tikslui pasiekti pakankama laikinoji apsaugos priemonė - įrašas nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo E. R. nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ar draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose kitas šio nekilnojamojo turto daiktines teises (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas E. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu ir laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu netaikyti. Nurodė, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas ketintų slėpti savo turtą, taip pat nepateikė įrodymų dėl atsakovo nemokumo. Atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai didesnė už ieškinio sumą. Be to nemaža ieškinio suma savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas nurodė, jog gauna 951,10 Lt nuolatines pajamas –neįgalumo pensiją, jam priklauso automobilis Mercedes Benz, 1998 m., SEB banko sąskaitoje jis turi 6904,60 Lt (LR CPK 151 str.).

Atsiliepimas

Ieškovė A. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepaneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju egzistavimo. Atsakovas yra bedarbis, vienintelės jo pajamos - invalidumo pensija, kuri sudaro 951,10 Lt per mėnesį. Įvertinus išlaidų, reikalingų būstui išlaikyti, pragyventi, dydį, šios pajamos nėra didelės. Tam, kad vertinant atsakovo turtinę padėtį, jam pareikšto turtinio ieškinio sumą būtų galima pripažinti didele, nereikia nustatyti atsakovo nemokumo fakto, tam užtenka konstatuoti, jog atsakovui pareikšto turtinio reikalavimo suma pagal jo turimo turto vertę yra didelė ir ateityje dėl to gali kilti grėsmė tokio reikalavimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ir taikė atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštą, atsižvelgdamas ir į kitą kriterijų - egzistuojančią tikimybę, jog atsakovas gali vengti teismo sprendimo įvykdymo, imdamasis veiksmų paslėpti turtą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus (LR CPK 144 str.-148 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu nusprendė ieškovės A. K. ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo E. R. 8000 Lt skolą, 2916,45 Lt palūkanų, 708 Lt nuostolių atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą skolos, palūkanų ir nuostolių atlyginimo sumą - 11624,45 Lt nuo 2012-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1596,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmesti kitus ieškovės A. K. ieškinyje pareikštus reikalavimus; priteisti valstybei iš atsakovo E. R. 271 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas įsiteisėjo.

Įstatymų leidėjas reglamentuodamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą nustatė, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus LR CPK 147 str. 6 d. numatytą atvejį (LR CPK 150 str. 3 d.).

Teismas pažymi, jog minėtam 2012-06-01 sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-09 išdavė ieškovei A. K. vykdomąjį raštą Nr. 2-4025-432/2012. Pagal LR CPK 150 str. 3 d. antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog nemaža ieškinio suma savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkino iš dalies ir pagrįstai konstatavo, jog pakankama laikinoji apsaugos priemonė - įrašas nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo E. R. nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ar draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose kitas šio nekilnojamojo turto daiktines teises.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir šiuo metu jos tapo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 149 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė