- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-1066-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 95-152 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Halden apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 162 str. 1 d., 3 d. 1 p. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-12 nutartimi Norvegijos Karalystės Halden apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d. ir palikta ta pati bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2011-07-25, bausmės pabaiga – 2020-09-12. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 metai 5 mėnesiai 16 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-03-26).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. kovo 31 d. priimtu nutarimu Nr. 95-152 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 5 metų 5 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nutarime įvertinta tai, kad nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; per visą laisvės atėmimo bausmės laiką drausmine tvarka baustas nebuvo; vieną kartą skatintas; atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo; nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei signalizacijos inžinieriaus specialybę; teismo priteisto civilinio ieškinio neturi; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo planuoja įsidarbinti UAB „Nemida“ vadybininku; po paleidimo planuoja gyventi pas žmoną; nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (20 balų pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas; nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 95-152 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo (didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda) padarymą, teisme kaltės nepripažino, nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja, dar yra pakankamai didelė. Teismas priimdamas sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė; nuteistasis kaltės, kad vykdė narkotinių medžiagų kontrabandą, nepripažįsta, kaltas jaučiasi dėl to, kad neadekvačiai įvertino susidariusią situaciją. Teismas nusprendė, kad šiuo metu nuteistąjį R. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, nutartį grindė tik prielaidomis, o ne įrodymais. Nurodo, kad įstatyme nėra numatyta, jog spresdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų principų. Teigia, kad jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, kurį vertino teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, neturi nieko bendra su lygtinio paleidimo institutu. Pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės, kadangi tuo atveju yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami įpareigojimai ir apribojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, o teismas atsisakė tvirtini Komisijos nutarimą vien deklaratyviais teiginiais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą – padarytas sunkus nusikaltimas (labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda), teisminio proceso metu R. K. savo kaltės nepripažino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu nustatyti ne tik formalųjį neatliktos bausmės pobūdį, tačiau ir jos sąsają su materialiaisiais pagrindais. Tai, kad nuteistasis atliko būtinąją bausmės dalį, kurią būtina atlikti siekiant pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, savaime nepaneigia teismo teisės vertinti atliktos bausmės dalį materialiųjų sąlygų kontekste. Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nustatyta R. K. kriminogeninių veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (20 balų pagal OASys) yra žema, tačiau jo atžvilgiu nesudaro besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Manytina, kad nuteistojo R. K. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios neabejotinos išvados taip pat nesuponuoja.
Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus (t. y. priimti tik tokį sprendimą, kokį priėmė komisija), nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra labai didelė – daugiau nei penkeri metai. Paleidus nuteistąjį R. K. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali R. K. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo R. K. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo R. K. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.