- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-439-166-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- S., S. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas:
- pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
- pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str.3 d. paskirtos bausmės iš dalies subendrintos, galutinė bausmė S. K. paskirta 2 (du) metai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš S. K. 1620.79 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui L. G. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad jis, 2010-09-14, apie 06:30 val., prie Fabijoniškių g. 59 namo, Vilniuje, su beisbolo lazda sudaužė L. G. priklausančio automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) 6 vnt. šoninius stiklus, automobilio galinį stiklą, priekinį stiklą, du šoninius galinio matomumo veidrodėlius ir du priekinius žibintus, pradūrė dvi galines padangas, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam L. G. 1550 Lt turtinę žalą.
Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis, 2010-09-14 apie 07:30 val., viešoje vietoje, prie Fabijoniškių g. 59 namo, Vilniuje, stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sudavė su beisbolo lazda L. G. apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas: kairį šoną, rankų ir nugaros sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės-pilvo kairės pusės sumušimo su blužnies pažeidimu L. G. sirgo ilgiau nei 10 dienų, tokiais savo veiksmais S. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo: 1) panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti jo nusikalstomą veiką iš LR BK 284 str. į ATPK pažeidimą ir bylą nagrinėti administracinio proceso tvarka; 2) pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad 2.1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.); 2.2) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.); 2.3) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai BK 59 str. 1 d. 10 p; 3) sumažinti neturtinės žalos dydį; 4) sušvelninti paskirtą bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Apelianto teigimu, teismas netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi jo veiksmai turėjo būti nagrinėjami administracine tvarka. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų LR BK 59 str. 2 d., 4 d., 10 d.
Apelianto manymu, paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad savo kaltę pripažino pilnai, dėl nusikalstamų veikų gailisi ir daugiau pasižada taip nesielgti. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje pripažino, kad yra kaltinamajam skolingas ir vengdavo grąžinti skolą. Todėl apelianto manymu, tokiais veiksmais pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Apeliantas nurodo, kad tuo metu buvo sunki materialinė padėtis, nuomodavo butą, todėl jam buvo reikalingi pinigai.
Apelianto manymu, nukentėjusiojo teiginiai, jog įvykio metu labai išsigando vaikai ir žmona, kad po įvykio pastarieji lankėsi pas psichologą, vertintini kritiškai, kadangi teismui šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Be to, apelianto teigimu, dėl to jis atsiprašė nukentėjusiojo žmonos ir vaikų. Apeliaciniame skunde apeliantas dar kartą atsiprašo pastarųjų, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. S. K. apeliacinis skundas atmestinas.
A. S. K. skunde, neginčija kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., padaryme, tačiau nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., kvalifikacija. Nors apeliantas skunde nenurodo, į kokį ATPK straipsnį perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, tačiau darytina išvada, kad prašoma perkvalifikuoti į (duomenys neskelbtini) str.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. nuteistas pagrįstai - jo nusikalstamos veikos įrodytos, tinkamai kvalifikuotos, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Kadangi apeliantas neginčija kaltės klausimo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Apelianto prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstomą veiką iš LR BK 284 str. į (duomenys neskelbtini) str. ir bylą nagrinėti administracinio proceso tvarka, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad įvykio metu viešoje vietoje, prie Fabijoniškių g. 59 namo, Vilniuje, stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sudavė su beisbolo lazda L. G. apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Sprendžiant, ar nuteistojo veiksmai sukėlė visuomenės rimties sutrikdymą ir rimtį, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. K. panaudojo fizinį smurtą. Tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Taigi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas pasireiškė tuo, kad nuteistojo agresyvūs, įžūlūs, žeminantys, smurtiniai veiksmai buvo atlikti mažamečių vaikų ir žmonos akivaizdoje. S. K. nurodytus veiksmus atliko viešoje vietoje, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nukentėjusysis ir jo šeimos nariai patyrė didelį išgąstį. Kad nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, patvirtina byloje esantys duomenys, veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje. Įžūlus nuteistojo elgesys (nukentėjusiojo užsipuolimas, smūgių sudavimas beisbolo lazda, mažamečių vaikų ir žmonos akivaizdoje) patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d. dispozicijoje, ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.
Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. atsiranda tada, kai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš minėtame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, kuriuo gali užtraukti administracinę atsakomybę, jeigu nėra baudžiamosios veikos požymių. Tuo tarpu pagal BK 284 str. 1 d. dispozicijos turinio matyti, jog vienas iš esminių joje apibrėžtų pažeidimų objektyvusis požymis yra veiksmai, kai prieš asmenį panaudojamas fizinis smurtas kitų asmenų akivaizdoje, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Šiuo atveju nuteistasis S. K. stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sudavė su beisbolo lazda L. G. apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, todėl tokie nuteistojo veiksmai neatitinta teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str., sudėties požymių. Todėl darytina išvada, kad S. K. veiksmai atitiko BK 284 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo požymius ir jis pagrįstai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą.
Apelianto skundo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra atmestinas. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pažymima, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visos sąlygos, kurios būtų pagrindas S. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Nors S. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino pilnai, neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau dėl padarytų nusikaltimų neapgailestavo. Maža to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus papildomai parodė, kad jeigu bus laisvėje vėl bandys sužaloti nukentėjusįjį ir to nori (b.l. 76-77). Dėl jo padarymo pradėjo gailėtis tik tada, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo už šį nusikaltimą pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, t.y. paduodant apeliacinį skundą. Be to, nors S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gailisi padariusi nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nesigailėjo, o per baigiamąsias kalbas iš viso atsisakė pasisakyti. Visa tai rodo, kad S. K. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. S. K. gailisi ne dėl savo padarytų nusikaltimų, o tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už padarytus nusikaltimus ir patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Dėl šių priežasčių bylos aplinkybių pripažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus, todėl nėra teisinio pagrindo S. K. nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Apelianto skundo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.), atmestinas. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas pinigų už telefoną, tuo metu pinigai jam buvo reikalingi, todėl nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties. Pagal teismų praktiką, nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą: kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme, juo labiau apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios materialinės ar beviltiškos padėties. Pastebėtina, kad nukentėjusysis neigė esą būtų kaltinamajam skolingas už telefoną ir teigė skolą grąžinęs. Esant tokiems turtiniams ginčams S. K. turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolos grąžinimo, tačiau nesiimti neteisėtų veiksmų panaudojant fizinį smurtą, už kuriuos įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo pripažinti S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.).
Apelianto skundo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.), taip pat yra atmestinas. LR BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Visų pirma pažymėtina, byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad nukentėjusysis L. G. nuteistojo atžvilgiu būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinę pastarąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Priešingai, byloje neginčytinai nustatyta, tai patvirtinta ir paties nuteistojo parodymais, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. rytą S. K. nuvažiavo prie nukentėjusiojo namų, sudaužė jo automobilio langus, kitus stiklinius prietaisus ir prie namo laiptinės laukė kol iš namų į darbą išeis L. G.. Namo kieme pasirodžius nukentėjusiajam su žmona ir vaikais, jis pradėjo mušti L. G. beisbolo lazda į įvairias kūno dalis. Vėliau jį sulaikė policija ir nuvežė į policijos komisariatą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo pripažinti S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.).
Apelianto manymu, nukentėjusiojo teiginiai, jog įvykio metu labai išsigando vaikai ir žmona, kad po įvykio pastarieji lankėsi pas psichologą, vertintini kritiškai, kadangi teismui šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Šios aplinkybės, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu labai išsigando nukentėjusiojo vaikai ir žmona, ir kad po įvykio pastarieji lankėsi pas psichologą, dar nesudaro pagrindo netikėti ir kritiškai vertinti nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymus. Šiuo atveju, dėl tokių nuteistojo agresyvių ir įžūlių smurtinių veiksmų kiekvienas asmuo, o ypač šeimos nariai, patirtų didelį išgąstį ir stresą. Liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona G. G. patvirtino,. kad pamačius, kaip S. K. su beisbolo lazda muša jos vyrą, labai išsigando. Todėl aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, jog po įvykio nukentėjusiojo vaikai ir žmona lankėsi pas psichologą, jokios reikšmės neturi.
Apeliantas skunde nurodo, kad dėl to jis atsiprašė nukentėjusiojo žmonos ir vaikų. Apeliaciniame skunde apeliantas dar kartą atsiprašo pastarųjų, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Toks nuteistojo elgesys vertintinas teigiamai, tačiau įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, t.y. ir nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad nusikaltimai padaryti nuteistojo įžūliais veiksmais, vaikų akivaizdoje, jo asmenybę, taip pat į tai, kad žalos neatlygino, todėl tai nesudaro pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apelianto prašymas sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, atmestinas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, visiškai pagrįstai esminiais neturtinės žalos kriterijais laikė tai, kad L. G. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o nuteistojo S. K. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.
Atsižvelgdama į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – krūtinės-pilvo kairės pusės sumušimas su blužnies pažeidimu, dėl fizinio smurto panaudojimo L. G. patyrė išgąstį, stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl kolegija laiko, kad mažinti L. G. šioje byloje priteistą 5000 Lt neturtinę žalą, kurios dydis yra analogiško pobūdžio bylose priteisiamų sumų ribose, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apelianto prašymas sušvelninti paskirtą bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam S. K. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 5 kartus teistas, nedirba, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatyta. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau teigiamų išvadų nepadarė.
Nors apelianto padaryti nusikaltimai pagal LR BK 11 str. priskiriami nesunkiems nusikaltimams, tačiau padaryti veikiant tiesiogine tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę. Todėl apelianto prašymas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba apsiriboti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, yra atmestinas.
Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.