Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-113-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
1A-14-113-2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00577-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Ieškovas
B. E., A. E.
Atsakovas
Seesam Insurance AS, J. D., Seesam Insurance AS Lietuvos filialui
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-113/2012

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00577-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; (S) 44.5.2.16; 44.8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bei ieškovo B. E. atstovės pagal įstatymą A. E. ir atsakovo Seesam Insurance AS apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto baudžiamojoje Nr. 1-705-549/2012, pagal ieškovų A. E. ir B. E. ieškinį atsakovams J. D., Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 5 d. už tai, kad pažeisdama Kelių eismo taisykles pėsčiųjų perėjoje partrenkė V. E. ir B. E., dėl to V. E. mirė. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeitė, pripažino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. E. ir B. E. teisę į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovai A. E. ir B. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir Seesam Insurance AS Lietuvos filialo A. E. naudai 12 500 Lt turtinės žalos atlyginimo bei netiesioginius nuostolius, mokamus periodinėmis išmokomis po 208,49 Lt nuo 2010-10-21 iki gyvos galvos, B. E. naudai netiesioginius nuostolius – nuo 2010-10-21 iki 2012-03-31 – 321,82 Lt, nuo 2012-03-31 iki 2015-03-14 – 656,03 Lt, nuo 2012-08-14 iki gyvos galvos, mokant periodinėmis išmokomis po 1 113,56 Lt, paskiriant A. E. priteistų lėšų tvarkytoja, bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Nurodė, kad atsakovė J. D. pripažinta kalta BK 281 str. 5 d. dėl to, kad ji vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiuosius V. E., kuris Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė, ir B. E., kuriam dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuosprendžiu iš J. D. nukentėjusiesiems priteista jų patirta turtinė ir neturtinė žala, nepilnamečiam B. E. – išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 457,53 Lt iki pilnametystės, dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – priteisimo ieškinys atmestas. 2011-10-06 Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pripažino nukentėjusiųjų A. E. ir B. E. teisę į netiesioginių nuostolių – negautų pajamų, atlyginimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovai nurodė, kad už paminklo pastatymą sumokėjo 12 500 Lt, šių nuostolių neprašė priteisti baudžiamojoje byloje, nes kapavietė dar nebuvo sutvarkyta. Mano, kad abu ieškovai turi teisę į negautų pajamų atlyginimą iki gyvos galvos, kadangi žuvusiojo sūnus B. E. yra neįgalus, jam nustatytas Dauno sindromas, todėl ir sulaukęs pilnametystės jis bus visiškai nedarbingas, o žuvusiojo sutuoktinės A. E. galimybės dirbti ir gauti pakankamai pajamų jai ir sūnui išlaikyti yra ribotos, kadangi sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra. 2009 m. žuvusiojo V. E. vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 3 340,67 Lt, o A. E. – 2 715,50 Lt. Pagrindinis šeimos išlaikytojas buvo V. E., todėl ieškovai nurodė, jog turi teisę į 1 113,56 Lt mėnesinių periodinių išmokų iki gyvos galvos priteisimą. Kadangi B. E. iki 2012-03-31 mokama 334,21 Lt našlaičių pensija, iki 2012-03-14 mokamas 457,53 Lt išlaikymas, šiomis sumomis netiesioginių nuostolių suma mažintina. Atsižvelgiant į tai, kad po sutuoktinio mirties A. E. nebereikia jo išlaikyti, todėl jam tekusia jos pajamų suma 905,07 Lt prašoma priteisti netiesioginių nuostolių suma mažintina.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei A. E. solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir J. D. 6 150 Lt tiesioginių nuostolių, po 333 Lt bylinėjimosi išlaidų; B. E. priteisė solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir J. D. negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-10-21 iki 2012-03-31 po 76,26 Lt, o nuo 2012-03-31 iki jo pilnametystės 2015-03-14 po 410,47 Lt, lėšų tvarkytoja paskiriant A. E..

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad realios V. E. metinės pajamos buvo 20 837 Lt, todėl įvertinęs byloje esančias pažymas apie A. E. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pagal kuriuos per metus A. E. gavo 34 185,24 Lt pajamų, teismas padarė išvadą, kad pagrindiniu šeimos išlaikytoju buvo būtent ieškovė A. E., todėl ieškinio dalį dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, mokant periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos ieškovei A. E., atmetė. Įvertinęs tai, kad ieškovė negautas pajamas skaičiavo remdamasi mirusiojo V. E. deklaruotomis pajamomis, neįvertinus patirtų išlaidų šioms pajamoms gauti, teismas vadovaudamasis, nustatytu realiu V. E. gauto grynojo pelno dydžiu, nusprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo B. E. iki jo pilnametystės tenkintinas iš dalies, priteisiant B. E. nuo 2010-10-21 iki 2012-03-31 – 76,26 Lt, o nuo 2012-03-31 iki jo pilnametystės 2015-03-14 – 410,47 Lt mokamų periodinėmis išmokomis solidariai iš abiejų atsakovų. Atsižvelgęs į tai, kad nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog neįgalumas B. E. bus nustatytas ir jam tapus pilnamečiu, reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo B. E. nuo jo pilnametystės iki gyvos galvos teismas netenkino.

Dėl reikalavimo priteisti 12 500 Lt turtinės žalos, susijusios su kapavietės tvarkymu, teismas pažymėjo, jog kapavietė yra skirta šeimai, o ne individualiai V. E. palaikams palaidoti. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad kapavietėje, už kurios įrengimą, paminklo pastatymą patirtas išlaidas prašo priteisti ieškovė, bus palaidotas ne tik dėl J. D. kaltės žuvęs V. E., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyra, ieškinio reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių – kapavietės įrengimo – atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei pusę reikalaujamos priteisti sumos – 6 150 Lt – solidariai iš abiejų atsakovų.

Šalies argumentai

Ieškovė bei ieškovo B. E. atstovė pagal įstatymą A. E. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas grindžiamas tik prielaidomis, teismas nesirėmė ir nevertino objektyvių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu. Apeliantė teigia, kad mirusiojo pajamos atskaičius pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokas 2009 m. sudarė 40 088 Lt ir neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jo mirusiojo V. E. pajamos sudarė 20 837 Lt. Kadangi V. E. pajamos buvo 40 088 Lt, o jos, apeliantės, 34 185,24 Lt, apeliantė teigia, kad teismo sprendimas, kuriuo atmesta ieškinio dalis dėl periodinių išmokų jai priteisimo iki gyvos galvos, yra nepagrįstas. Dėl išmokų priteisimo iki gyvos galvos B. E. apeliantė pažymi, jog byloje pateiktos pažymos patvirtina, jog sūnus ir sulaukęs pilnametystės bus neįgalus, todėl reikalavimas dėl šių išmokų yra pagrįstas ir turėjo būti tenkintas.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nurodo, jog teismas tik remdamasis kapavietės matmenimis padarė išvadą, jog kapavietė skirta keliems asmens, tačiau byloje duomenų, kad 12 500 Lt išlaidos buvo patirtos ne tik V. E. kapavietės sutvarkymui, paminklo jam pastatymui, nėra, todėl teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino pusiau.

Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimo dalį, kurioje iš jo ir atsakovės J. D. solidariai priteista negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-10-21 iki 2012-03-31 po 76,26 Lt, o nuo 2012-03-31 iki jo pilnametystės 2015-03-14 po 410,47 Lt, ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, jog ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie V. E. 2009 m. turėtas išlaidas, ieškinyje nurodyta 3 340,67 Lt suma apskaičiuota iš V. E. 2009 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaruojamų pajamų neatėmus jo patirtų išlaidų, negali būti laikoma realia ir pagrįsta V. E. nurodytu laikotarpiu per mėnesį realiai gautų pajamų suma. Teismas tik padarė prielaidą, jog realus V. E. grynasis pelnas buvo 20 837 Lt ir vien prielaidų pagrindu priteisė negautų pajamų atlyginimą.

Apeliantas nurodo, jog teismas, priteisdamas B. E. negautų pajamų atlyginimą periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-21 iki 2012-03-31, sumažino jas pensijos dydžiu, t. y. 334,21 Lt, tačiau priteisdamas B. E. negautų pajamų atlyginimą nuo 2012-03-31 iki pilnametystės periodinių išmokų našlaičių pensijos dydžiu nesumažino. Našlaičių pensija yra mokama iki jiems sukanka 18 m., todėl teismas nepagrįstai našlaičių pensijos dydžiu sumažino tik iki 2012-03-31 B. E. priteisdamas periodines išmokas, o nuo 2012-03-31 iki B. E. pilnametystės iš atsakovų nepagrįsti priteisė našlaičių pensijos dydžiu nesumažintas periodines išmokas. Taip pat apeliantas pažymi, jog pagal įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendį baudžiamojoje byloje jis, apeliantas, B. E. moka 457,53 Lt dydžio periodines 457,53 Lt dydžio negautų pajamų atlyginimo išmokas, šios sumos yra priteistos iki B. E. pilnametystės.

Atsiliepimas

Ieškovė bei ieškovo B. E. atstovė pagal įstatymą A. E. atsiliepimu į atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jos pateiktą apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Ieškovė pažymi, jog iš byloje pateiktos metinės pajamų deklaracijos, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, jog jos žuvusio vyro pajamos 2009 m. sudarė 41 675 Lt. Iš šių pajamų buvo sumokėtas 723 Lt pajamų mokestis ir 864 Lt privalomojo socialinio draudimo įmokų, todėl metinės V. E. pajamos sudarė 40 088 Lt. Šie įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad nurodant pajamas nebuvo įvertintos išlaidos. Jokių kitų išlaidų nebuvo, todėl nebuvo pagrindo pateikti kokių nors dar kitų įrodymų. Ieškovė taip pat pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovas, teismas nepagrįstai sumažino B. E. priteistiną negautų pajamų dydį.

Atsakovė J. D. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą atmesti; ieškinį tenkinant ieškinio sumas priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo. Nurodo, kad ieškovai nepateikė žuvusiojo gauto pelno įrodymų, teismas neturėjo pagrindo savarankiškai nuspręsti, kad žuvusiojo pelnas sudarė pusę jo gautų pajamų, todėl teismas turėjo atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Dėl tiesioginių nuostolių priteisimo atsakovė nurodo, kad kapavietė įrengta ne vien žuvusiojo laidojimui, todėl ne visos patirtos išlaidos turi priežastinį ryšį su padaryta neteisėta veika ir todėl teismas pagrįstai nepriteisė visų kapavietės įrengimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė nurodo, jog bylinėjimasis iš esmės vyksta tarp ieškovų ir atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, todėl tenkintus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.

Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsiliepimu į A. E. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti savo apeliacinio skundo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės bei ieškovo B. E. atstovės pagal įstatymą A. E. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. D. pripažinta kalta pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeisdama Kelių eismo taisykles pėsčiųjų perėjoje partrenkė V. E. ir B. E., dėl to V. E. mirė. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeitė, pripažino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. E. ir B. E. teisę į netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo nutartį nepakeistą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šioje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu A. E. ir B. E. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas pagal CPK taisykles. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Be to, jis negali ieškinio atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos biuletenis“ Nr. 29, 490 psl.).

Pažymėtina ir tai, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau tik tiek, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Kadangi apkaltinamasis nuosprendis J. D. yra įsiteisėjęs, ieškinio pagrįstumas nenagrinėjamas, nagrinėjamas tik civilinio ieškinio dydis.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 12 500 Lt turtinės žalos atlyginimo bei netiesioginius nuostolius, mokamus periodinėmis išmokomis.

Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.

CK 6.284 str. 1 d. nustato, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 2 d. numato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atkreiptinas dėmesys, jog negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė A. E. įrodinėdama teisę į žalos atlyginimą (negautas pajamas) teigė, jog jos žuvusiojo vyro V. E. pajamos buvo pagrindinės šeimos pajamos, jis materialiai rėmė ją bei išlaikė nepilnametį jų sūnų B. E.. Šias aplinkybes įrodinėjo pateikdama V. E. 2009 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje nurodoma, kad iš individualios veiklos V. E. 2009 m. gavo 41 675 Lt pelno (t. 4, b. l. 5). Teisėjų kolegija pažymi, kad Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 80 p. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priedo V13 laukelyje turi būti įrašoma gyventojo iš individualios veiklos, kuria jis vertėsi pagal verslo liudijimus, per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (Lt, ct), neatėmus nustatyto dydžio sumokėtų ir/ar išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant šią veiklą, patirtų išlaidų. Taigi V. E. deklaracijos V13 laukelyje nurodyta 41 675 Lt suma negali būti laikoma kaip tikrasis pelnas, iš minimos sumos turi būti išskaičiuotas pajamų mokestis, sveikatos draudimo įmokos, socialinio draudimo įmoko ir, vykdant veiklą, patirtos išlaidos. Iš deklaracijos nustatyta, kad V. E. už verslo liudijimą sumokėjo 723 Lt bei sumokėjo 864 Lt privalomojo draudimo įmokų, todėl būtų galima laikyti, kad gautas pelnas už 2009 m. sudarė 40 088 Lt. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, žuvusysis vertėsi juvelyrine veikla, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmuo, versdamasis tokia veikla, turėjo turėti ir išlaidų. Ieškovė į bylą pateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame nurodyta, kad per visus metus vykdant veiklą nebuvo patirta jokių išlaidų (t. 4, b. l. 6–9). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų nuomone, labiau tikėtina, jog tai, kad asmuo nepatyrė jokių išlaidų versdamasis tokia veika, yra nerealu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant patikimų įrodymų apie patirtas išlaidas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pusę nurodomo pelno sumos galima laikyti išlaidomis. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog nustatyta V. E. 20 837 Lt pelno suma už 2009 m. yra nepagrįsta.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 5 d. nustato, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. E. gaunamos pajamos buvo didesnės negu žuvusiojo, t. y. ji nebuvo išlaikoma žuvusiojo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės A. E. reikalavimą dėl periodinių išmokų jai priteisimo iki gyvos galvos.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo, konstatuotina, jog reikalavimas priteisti periodines išmokas B. E. yra pagrįstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiavimu dėl išmokų. Įvertinus tai, jog nustatyta, kad V. E. 2009 m. metinės pajamos buvo 20 837 Lt, mėnesinės pajamos – 1 736, 42 Lt (20 837 Lt :12 mėn.), vienam šeimos nariui tenka po 578,81 Lt (1 736,42 Lt : 3). CK 6.290 str. 1 d. nustato – socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad B. E. nuo 2010-10-21 iki 2015-03-31, t. y. iki jo pilnametystės, yra paskirta 342,47 Lt per mėnesį valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija (t. 4, b. l. 50), B. E. nuo 2010-10-21 iki 2015-03-31 priteistina kas mėnesį po 236,34 Lt (578,81 Lt – 342,47 Lt) periodinių išmokų. Dėl ieškovų reikalavimo priteisti B. E. periodines išmokas iki gyvos galvos pažymėtina, jog B. E. vidutinis neįgalumo lygis nustatytas terminuotai, t. y. iki 2015-03-13 (t. 2, b. l. 12), todėl nesant objektyvių įrodymų, kad išlaikymas B. E. bus reikalingas suėjus nustatytam terminui, periodinės išmokos pagrįstai priteistos iki B. E. pilnametystės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju neužkertama galimybė ateityje kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo ir sulaukus pilnametystės.

Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

CK 6.291 str. 1 d. numato – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti 12 500 Lt išlaidų, susijusių su kapavietės sutvarkymu. Byloje pateiktas užsakymo lapas-sutartis, iš kurio matyti, jog ieškovė A. E. su G. P. įmone „Akmens namai“ sudarė sutartį dėl kapavietės sutvarkymo. Iš sutarties nustatyta, kad bendra kapavietės kaina buvo sutarta 16 446 Lt, į šią kainą įeina paminklo gamyba, apdaila apie kapavietę bei kiti su kapavietės sutvarkymu susiję darbai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kapavietė skirta ne vienam asmeniui, padarė išvadą, jog su kapavietės sutvarkymu patirtos išlaidos turi būti dalijamos pusiau. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia išvada bei pažymi, kad iš užsakymo lapo matyti, jog paminklas buvo statytas vienas, raidės iškaltos tik žuvusiajam, apdaila apie kapą vis tiek būtų reikalinga, net jei kapas būtų skirtas ir vienam asmeniui, montavimo darbai taip pat būtų atliekami, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, net jei kapavietė skirta ne vienam, mažinti kapavietės tvarkymo išlaidas yra neproporcinga, ir daro išvadą, jog 10 000 Lt išlaidų už kapavietės sutvarkymą priteisimas atitiktų protingumo kriterijus. Todėl ši teismo sprendimo dalis keistina ir priteistas nuostolių atlyginimas didintinas iki 10 000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, to paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi tenkinta 68 proc. ieškovų ieškinio, ieškovei A. E. iš atsakovų priteistina 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. po 680 Lt, bei iš dalies (30 proc.) tenkinus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 390 Lt, t. y. po 195 Lt. Kadangi atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinis skundas atmestas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas atsižvelgiant į paminėtus motyvus (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. E. solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir J. D. 10 000 Lt tiesioginių nuostolių.

Priteisti B. E. solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir J. D. negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-10-21 iki 2015-03-31 po 236,34 Lt, lėšų tvarkytoja paskiriant A. E..

Priteisti ieškovei A. E. iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir J. D. po 680 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei A. E. iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir J. D. po 195 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Valentinas Janonisteisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas