Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2007-12-27 · Civilinė byla Nr. 2A-218-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-27
Bylos Nr.
2A-218-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janavičienė, Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
Atsakovas
D.S. K., I. L.
Ieškovas
UAB „Giedra”
Trečiasis asmuo
P. K., Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-218/07Procesinio sprendimo kategorija 30.10.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Sigitai Dapkutei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Eugenijui Karaliūnui,atsakovės D.S. K. atstovui adv. Gediminui Skaisčiui, atsakovei I. L. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės D. S. K. priešieškinį ieškovui UAB „Giedra” dalyje dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys - atsakovė I. L. , tretieji asmenys - P. K. ir Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė G. Š. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė D. S. K. kreipėsi į teismą priešieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Giedra“ 58 807 Lt padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas, esantis Bitininkų g. 4c-36, Vilniuje, pastatytas ir perduotas jai naudoti netinkamos kokybės, su stogo defektais ir kitais trūkumais, dėl ko ji patyrė žalą ir turi teisę nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, kol ieškovas tinkamai neįvykdys savuosius arba atitinkamai sumažins darbų ir buto pirkimo kainą.

Atsiliepimas

Atsakovė I. L. su priešieškinio reikalavimais sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad stogas yra su broku ir praleidžia vandenį. Buto kaina buvo sumažinta ne dėl stogo broko, bet dėl to, kad atsakovė ir tretysis asmuo P. K. patys sutiko atlikti kai kuriuos buto apdailos darbus. Ieškovas ne kartą buvo informuotas apie stogo trūkumus, bet jų neištaisė. Žalos dydis nustatytas 2001-02-09 ekspertizės akto bei lokalinės sąmatos dėl stogo remonto pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Giedra“ su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovei buto kaina sumažinta 2001-01-17 sutartimi, kai išaiškėjo, jog stogą būtina taisyti. Dėl stogo remonto buvo vedamos derybos ir tretysis asmuo P. K. pats sutiko dalį stogo sutvarkyti savo jėgomis, dėl to sumažinant buto kainą. Namas, kuriame yra ginčo butas, priimtas 1997-02-10 komisijos aktu, tačiau dėl stogo defekto atsakovai kreipėsi tik 1999-12-22, praleidę CK 389 str. 1 d. (1964 m. redakcija) numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovė D. S. K. pateikė teismui 2004-11-03 priešieškiniu, praleidusi įstatymo nustatytą 3-jų metų ieškinio senaties terminą (CPK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodė, kad teismui pateiktas ekspertizės aktas yra niekinis, nes jį pasirašęs asmuo neturi tinkamos kvalifikacijos. Prašė priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių ir žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-12-30 sprendimu priešieškinio reikalavimus dėl 58 807 Lt žalos ir nuostolių priteisimo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovei teisė į priešieškinį atsirado nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t.y. nuo dienos, kai ieškovas atsisakė tenkinti atsakovės reikalavimą dėl buto kainos sumažinimo pagal jos užsakytą ekspertizės aktą. Tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė D. S. K. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog vertintojo asistento parengta ekspertizės išvada yra patvirtinta vieno iš teisės aktuose nurodytų aukštesnio lygio ekspertų. Todėl teismas padarė išvadą, kad negalima vadovautis įrodymu, neatitinkančiu įstatymo numatytų reikalavimų ir atsakovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip neįrodytus.

Šalies argumentai

Atsakovė D. S. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2005-12-30 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas;

2) teismas bylos nagrinėjimo metu, nekėlė klausimo dėl netinkamo įrodymo formos prasme ir nepasiūlė pateikti įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, o ieškovas neginčijo ekspertizės aktu nustatytos žalos dydžio. Esant ieškovo pripažinimui dėl nekokybiškai atliktų darbų ir tuo pačiu dėl žalos padarymo bei nesant tinkamiems duomenims pagrindžiantiems žalos dydį, teismas turėjo skirti ekspertizę, arba nors šalims pasiūlyti ją paskirti, tačiau to nepadarė. Teismas pažeidė CPK 177 str. 1-2 d., 179 str. l d., 185 str. l d., 187 str. ir 212 str. reikalavimus;

3) teismas priimdamas tokį sprendimą, įtvirtino ieškovo teisę nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų dėl darbų kokybės ir tuo pačiu užkirto kelia atsakovei pasinaudoti teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Teismas pažeidė CK 6.663 str. 1-2 d., 6.665 str. l d. 2 p. reikalavimus.

Ieškovas UAB „Giedra“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-12-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėmė teisinga bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006-01-27 apeliacinį skundą D. S. K. vardu yra pasirašiusi ne D. S. K. , o kitas, nežinomas asmuo, kuris nėra bylos šalis. Tokias rimtas abejones sukelia parašas po D. S. K. 2006-01-27 apeliacinio skundo turiniu, nes minėtas parašas vizualiai labai ryškiai skiriasi nuo apeliantės tikrųjų parašų, kurie yra nagrinėjamos bylos dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu P. K. 1994-05-12 sudarė buto statybos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti 5 kambarių, apie 130 kv.m. butą Bitininkų gatvėje, Vilniuje, o tretysis asmuo - sumokėti ieškovui orientacinę buto statybos kainą 78000 Lt (T 2, b.l. 4-6). 1996-08-26 ieškovas ir tretysis asmuo P. K. pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo papildė ir pakeitė 1994-05-12 sutartį (T 2, b.l. 9). Pagal sutarties papildymą tretysis asmuo įsipareigojo už sutarties butą sumokėti ieškovui faktinę buto statybos kainą – 139 510 Lt. 2001-01-05 sutartimi tretysis asmuo P. K. perleido už butą sumokėta 87 004 Lt pajų savo dukrai atsakovei I. L. (T 2, b.l. 2). Po pajaus perleidimo sutarties sudarymo, ieškovas ir atsakovė I. L. 2001-01-17 pasirašė Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo 1994-05-12 buto statybos sutarties ir 2001-01-05 pajaus perleidimo sutarties pagrindu bei sąlygomis pastatyti atsakovei I. L. 5 kambarių 136,68 kv.m. ploto butą Bitininkų g. 4c-36, Vilniuje, iki apdailos darbų (sutarties 1.1 p.), o atsakovė įsipareigojo iki 2001-02-15 papildomai ieškovui sumokėti už buto statybą 29 652 Lt (sutarties 2.1 p.), kurie ieškovo papildomai investuoti į buto statybą dėl statybos kaštų išaugimo (sutarties 1.3 p.). Atsakovė I. L. 2004-05-28 sutartimi pajų perleido savo motinai atsakovei D. S. Kupčikienei (T 1, b.l. 1490. Atsakovė savo įsipareigojimo pagal 2001-02-15 sutartį nevykdė, todėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2005-03-16 sprendimu iš atsakovės buvo priteista 29 602 Lt ieškovo naudai Civilinio kodekso 376 str. (įst.red. iki 2001-07-01) pagrindu. Atsakovės priešpriešinis reikalavimas dėl 58 807 Lt nuostolių dėl netinkamų statybos darbų atlikimo Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2005-12-30 sprendimu atmestas, su šiuo sprendimu nesutiko atsakovė ir skundžia jį apeliaciniu skundu.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas priešieškinį, kaip neįrodytą, dėl to, jog atsakovė nepateikė leistinų į bylą įrodymų pagrindžiančių žalos dydį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, atmesdamas ieškinį kaip neįrodytą, taip pat netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, kurio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį, kai šalis jų dydžio tiksliai įrodyti negali, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d.). Įgyvendindamas šią pareigą, teismas turi būti aktyvus ir, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis procesinių priemonių (CPK 8 straipsnis), kad nuostolių dydis, kurį sudaro atsakovės būsimos išlaidos stogo virš jos buto ir buto remontui, būtų apskaičiuotas kiek galima tiksliau.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių santykius reguliuoja Civilinio kodekso XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio normomis, reglamentuojančiomis statybos rangos teisinius santykius. Rangos sutarties objektas yra butas daugiabučiame name.

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šalys darbų perdavimo-priėmimo akto nėra pasirašiusios, nors ieškovas butą yra pastatęs ir pridavęs valstybinei priėmimo komisijai 1997-02-10 (T 1, b.l. 14, 124-127). Toks aktas nėra pasirašomas ne tik dėl to, jog atsakovė nėra sumokėjusi sutartyje sutartos sumos, bet ir dėl to, jog minėto namo keturių butų statytojai, tarp jų ir buto Nr. 36, kurio statytoja bylos nagrinėjimo metu yra atsakovė D.S. K. , 1999-12-30 kreipėsi į ieškovą dėl netinkamai atliktų statybos darbų, o konkrečiai dėl nekokybiškai atlikto stogo darbų (T 1, b.l. 52). Dėl tų pačių nekokybiškai atliktų darbų bei dėl kitų darbų neatlikimo į ieškovą kreipėsi atsakovė I. L. ir 2001-01-29 (T 1, b.l. 33). Tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis ištaisė nekokybiškus darbus, ar kad visi darbai buvo atlikti tinkamai. Iš jo atsakymo į I. L. 2001-01-29 kreipimąsi, matyti, kad jis kviečiamas į buto apžiūrą nevyko, o pats taip PAT nesiėmė priemonių defektų pašalinimui ar darbų kokybiškumui nustatyti (T 1, b.l. 134). Toks ieškovo kaip rangovo neveikimas daro žalą atsakovės turtui, t.y. jos lėšomis statomam objektui, todėl ji turi teisę sutinkamai su Civilinio kodekso 6.245 straipsnio nuostatomis į nuostolių, kylančių dėl netinkamos sutarties vykdymo atlyginimo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodė, kad buto statybos defektams (stogo defektams) ištaisyti, bei suremontuoti butui padarytą žalą dėl vandens pratekėjimo į buto patalpas reikalinga 58 807 Lt. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad šiam žalos dydžiui pagrįsti atsakovė pateikė netinkamą įrodymą – eksperto, kuris neturi teisės atlikti ekspertizės, išvadas, tačiau kolegijai paskyrus statinio statybinę-techninę ekspertizę, ekspertas nustatė, jog įrengto stogo virš atsakovei priklausančio buto, esančio Bitininkų g. 4c-36, Vilniuje, konstrukcija neužtikrina tinkamo lietaus vandens ir tirpstančio sniego nutekėjimo į vandens surinkimo lataką, stogo defektams pašalinti išlaidos sudaro 45 165,68 Lt, buto remonto kaina – 22 361 Lt (T 3, b.l. 52-64), viso 67 526,68 Lt.

Esant nustatytoms visoms nuostolių atsiradimo sąlygoms: ieškovo kaltei – netinkamai vykdė sutartį, atlikdamas nekokybiškus stogo padengimo darbus, nesiėmus ištaisyti defektams dėl nekokybiškai atliktų darbų – pratekėjus vandeniui į butą, padaryti nuostoliai butui; nuostoliai tiesiogiai susiję su ieškovo netinkamais veiksmai ir su neveikimu; taip pat nustatytas nuostolių dydis. Dėl išdėstyto atsakovės reikalavimas tenkintinas ir priteistina jos prašoma suma – 58 807 Lt nuostoliui atlyginti. Nors byloje nustatyta, kad nuostoliai yra didesni, negu prašo atsakovė, tačiau kolegija neišeidama už ieškinio ribų tenkina būtent atsakovės reikalavimą. Nepagrįstas yra ieškovo argumentas, kad nuostoliai nustatyti kainomis galiojusiomis ekspertizės padarymo metu, todėl šiomis kainomis nuostoliai negali būti atlyginami. Kadangi stogo defektai iki šiol nėra ištaisyti, o taip pat nesuremontuos butas, tokiu būdu ir remonto darbai bus atliekami ne 1999 metų kainomis, o panašiomis į buvusias ekspertizės atlikimo metu, tuo labiau, kad tendencijų, jog statybos remonto kaštai mažėtų nenustatyta.

Taip pat kolegija atmeta ieškovo argumentą, kad šalys pasirašydamos 2001-01-17 buto kainą sumažino dėl pastebėtų stogo defektų. Šis argumentas prieštarauja pačios sutarties surašytoms sąlygoms. Pagal sutarties 2.1 p. atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui papildomai 29 652 Lt už buto statybą, kurie ieškovo papildomai investuoti į buto statybą dėl statybos kaštų išaugimo (sutarties 1.3 p.). Šios sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Nors liudytojas R. P. parodė ( T 1, b.l. 229), kad buto kainos nustatymui turėjo įtakos pastebėti stogo trūkumai, tačiau kad šių trūkumus turėjo pašalinti buto atsakovė, o ne ieškovas byloje įrodymų nėra.

Dėl išdėstyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, kuriuo atsakovė prašė panaikinus sprendimą, bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Kadangi kolegija ištaisė pirmos instancijos teismo padarytas klaidas, todėl nėra pagrindų numatytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 d.

Kolegijai priėmus naują sprendimą perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei priteistina iš ieškovo žyminio mokesčio dalis patenkintų reikalavimų dalyje – 1764,21 Lt. Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinius skundus – 200 Lt ir ieškovei 3000 Lt ekspertizės išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį dalyje dėl nuostolių priteisimo patenkinti.

Priteisti iš UAB „Giedra“ 58 807 Lt nuostolių atlyginimui, 1964,21 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt ekspertizės išlaidų D. S. K. naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanavičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisVirginija Volskienė