Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-458-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-10
Bylos Nr.
1A-110-458-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Stasys Valužis, Eduardas Maškevičius
Nukentėjusysis
L. M.
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Pranešėjas A. Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-458/2010Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.6.3.; 1.1.7.2.7.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Stasio Valužio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiajai L. M.,gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nuteistajam R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-08 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios.

Iš R. M. L. M. priteista 5000 Lt neturtinei, 117,60 Lt turtinei žalai bei 3500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 447,46 Lt turtinei žalai atlyginti nutrauktas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje – naktiniame bare „Piteris“, esančiame Taikos pr. 39, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, minėto baro šokių salėje, priėjęs prie L. M., stovinčios prie baro, kvietė ją šokti, o šiai atsisakius, įžūliai elgdamasis, ėmė vartoti necenzūrinius žodžius jos adresu, jėga griebė jai už rankų, o pastarajai jas ištraukus, du kartus kumščiu tyčia smogė jai į veido kairiąją pusę, po to, priėjus D. N. ir jį atitraukus nuo nukentėjusiosios, toliau keikėsi L. M. adresu, po to, vėl priėjęs, tyčia sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veido kairiąją pusę. Išėjęs iš baro salės ir sulaikomas baro apsaugos darbuotojų laiptų aikštelėje, po apsižodžiavimo su L. M., tyčia sudavė jai smūgį kumščiu į veidą, tokiu būdu savo veiksmų eigoje vartodamas fizinį smurtą prieš L. M., padarė poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje ir kojoje, galvos sumušimą, kaklo raiščių patempimą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, elgdamasis įžūliai, sutrikdė visuomenės tvarką ir nežymiai sužalojo L. M.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį, kurios vykdymą prašo atidėti, iki trijų tūkstančių litų sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą bei sumažinti advokato atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai. Vieną ieškinį pareiškė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, kurį jis atlygino bylos nagrinėjimo metu, o kitą nukentėjusioji, tačiau jos atlyginti neturėjęs galimybių, nes nukentėjusioji patikslintą ieškinį pateikė tik 2009-11-18. Todėl mano, kad teismas turėjo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti savanorišką žalos atlyginimą.

Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas už padarytą nusikaltimą parinko netinkamą bausmės rūšį. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta keletas bausmės rūšių, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Nuteistasis yra pirmosios grupės invalidas, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino, nesiaiškino, ar jis pagal savo sveikatos būklę galėtų realiai ją atlinkti, paskyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

Priteisdamas iš jo 5000 litų nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, teismas neįvertino nuteistojo turtinės padėties, nes R. M. vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 700 litų invalidumo pensija. Mano, kad atsižvelgiant į tai, neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Nurodo, kad nukentėjusiosios naudai priteisti 3500 litų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti yra nepagrįstai didelė suma, todėl mažintina. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūros tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 p. nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į šiose rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą bei turto ar pinigų sumos dydį (priteistinų ar ginčijamų). Mano, kad pirmosios instancijos teismas Rekomendacijų nuostatomis nesivadovavo ir priteisė atlyginti per dideles atstovavimo išlaidas.

Gynėja ir nuteistasis prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji prašo jį atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nusikaltimas, už kurį nuteistas R. M., yra įrodytas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. M., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimą nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos padaryti nusikalstamą veiką. Nors teistumas už anksčiau padarytus nusikaltimus R. M. išnyko, tačiau naujai padarytos veikos pobūdis rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų, visuotinai privalomų elgesio normų.

Byloje buvo pareikšti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios L. M. civiliniai ieškiniai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu pareikštą turtinę žalą nuteistasis atlygino visiškai, tačiau nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu pareikšta turtinė ir neturtinė žala liko neatlyginta. Nuteistas teigia, jog nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginti nespėjo, nes patikslintas civilinis ieškinys buvo pateiktas tik baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-12-03 nutarimu nukentėjusioji buvo pripažinta civiline ieškove, reiškiančia 97, 70 Lt turtinę ir 30000 Lt neturtinę žalą. Baigus ikiteisminį tyrimą, 2009-04-01 bylos medžiaga nuteistajam buvo pateikta susipažinti, tą pačią dieną R. M. paprašė padaryti bylos dokumentų kopijas, taigi apie tai, kad civilinis ieškinys byloje pareikštas, nuteistasis žinojo jau 2009-04-01. Be to, teisiamojo posėdžio, vykusio 2009-10-13, metu, nukentėjusioji ir jos atstovė paprašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes nori pateikti patikslintą ieškinį. Patenkinus šį prašymą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2009-11-18. Patikslintas civilinis ieškinys teisme buvo pateiktas 2009-11-18. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis turėjo pakankamai laiko bent jau susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo. Tačiau nuteistasis net nebandė to padaryti, todėl pirmosios instancijos teismui pagrindo pripažinti, kad R. M. savo noru atlygino žalą ir tai lengvina jo atsakomybę, nebuvo.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (LR BK 55 str.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, viešojo vietoje, prieš nukentėjusiąją net kelis kartus buvo pavartotas fizinis smurtas, necenzūriniai žodžiai, pagrįstai jam paskyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo vieneriems metams, įpareigodamas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios. Nuteistojo prašymas paskirti kitos rūšies bausmę ir jos vykdymą atidėti, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., negali būti tenkinamas. Atidedamas gali būti tik nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Jokios kitos bausmės vykdymas remiantis baudžiamuoju įstatymu negali būti atidėtas. Taigi teismas parinko tinkamą bausmę, kurios vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, yra pirmosios grupės invalidas, jam šiuo metu nustatytas tik dvidešimties procentų darbingumas, pasižada atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, pagrįstai atidėjo. Atidėjęs bausmės vykdymą, teismas parinko tik vieną ir pagal nuteistojo sveikatos būklę įvykdomą įpareigojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, pažeminimą, ilgalaikį dvasinį sukrėtimą, bet ir nuteistojo padėtį. Taigi atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: į BK 284 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, iš R. M. L. M. priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir dėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginių apie jo sveikatos būklę nemažintina.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, jo turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo atstovo suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, teisinei pagalbai teikti skirtą laiką bei kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad į minėtas aplinkybės taip pat atsižvelgiama sprendžiant civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas klausimą. Tačiau minėtas teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtas civilinėms byloms, todėl nėra privalomas nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Tačiau išanalizavus bylos duomenis nukentėjusiajai priteista suma atstovavimo išlaidoms atlyginti nelaikytina neproporcingai didele net ir pagal minėtas rekomendacijas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė R. Baranauskienė L. M. atstovavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Per tą laiką advokatė kartu su nukentėjusiąja dalyvavo asmens parodymų atpažinti iš nuotraukos, nukentėjusiosios apklausų ir akistatų metu, vykusių ikiteisminio bylos tyrimo metu. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo paskirti keturi teisiamieji posėdžiai, kuriuose nukentėjusiosios atstovė taip pat dalyvavo. Be to, advokatė paruošė ir pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tyčinį veikos pobūdį, į turtinę pačios nukentėjusiosios padėtį, t. y. kad dėl patirto streso ir sužalojimų ji negalėjusi kurį laiką dirbti, o po to išvis išėjusi iš darbo, į nuteistojo turtinę padėtį, darytina išvada, kad iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista 3500 Lt suma advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti nėra per didelė ir neturi būti mažinama.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmestiKolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis