Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 45 parų areštu;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9) 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimu;

10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 20 parų areštu;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 34 parų areštu (bausmę atlikęs);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi subendrinus bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, skirta bausmė 44 parų areštas;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2022 m. birželio 16 d., apie 13.55 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pasiėmęs 13 vnt. vytintos jautienos kumpinės dešros, kurios vieneto vertė 9,99 Eur, bendrai 129,87 Eur sumai, 6 vnt. vytintos „Gintarinės“ dešros, vieneto vertė 8,99 Eur, bendrai 53,94 Eur sumai, 8 vnt. vytintos „Baltijos“ dešros, vieneto vertė 7,99 Eur, bendrai 63,92 Eur sumai, 1 vnt. sūrio „Brie ILE DE FRANCE“, vieneto vertė 3,14 Eur, 2 vnt. saldžios grietinėlės „Dvaro“ sviesto, vieneto vertė 2,99 Eur, bendrai 5,98 Eur sumai, 3 vnt. šaltai rūkytos „Naminės“ dešros, vieneto vertė 2,79 Eur, bendrai 8,37 Eur sumai, ir šias prekes susidėjęs į su savimi atsineštą tamsios spalvos medžiaginį maišelį ir nepateikdamas jų kasoje apmokėjimui, pagrobė UAB „Maxima Lt“ priklausantį 265,22 Eur vertės turtą.

D. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vartoja narkotines medžiagas ir dėl to vagiliauja parduotuvėse. Norėdamas gauti pinigų jis eidavo į parduotuvę, vogdavo ir prekes parduodavo. Dabar nustojo taip elgtis. Tą kartą turėjo su savimi maišiuką. Vogė dešras, kurių jam šiek tiek per daug prirašė. Vogė tik dešras, sūrių jokių nebuvo. Jam atrodo, kad nebuvo ir saldžios grietinėlės sviesto. Dešras ėmė, o sūrio ir kitų prekių neėmė. Dešras pardavė turguje, pinigus išleido narkotikų įsigijimui. Vagystės metu apsvaigęs nebuvo. Sutinka su parduotuvės pretenzijomis dėl žalos. Dabar jis nustojo vartoti narkotikus. Tikisi dirbti ir atlyginti žalą iš uždirbtų pinigų.

Teisme apklausta liudytoja V. D. parodė, kad vagystės faktas buvo nustatytas apsaugos darbuotojams skaičiuoja tam tikras prekių grupes. Ta dieną skaičiavo dešrų prekių grupę ir pastebėjo labai didelį trūkumą. Darbuotojai peržiūrėjo kamerų užfiksuotą medžiagą ir pamatė prekes besisavinantį žmogų. Ji pati prekių neskaičiuoja. Jai pranešamas faktas, kad yra prekių trūkumas, surašomas tarnybinis pranešimas, kurį ji pasirašo. Prekių kiekis nustatomas skaičiuojant faktinį ir buhalterinį likutį. Ji pati vaizdo įrašo nematė. Jai pateikė jau surašytą pranešimą, kurį surašo apsauga. Prekių yra daug, konkrečiai ji negali pasakyti, ką šis žmogus yra pavogęs. Pamena, kad buvo dešros ir sūriai, sumą virš 200 eurų.

Teisme apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad pastebėjo didelį prekių trūkumą. Tuomet peržiūrėjo kamerų užfiksuotą medžiagą, kai šis žmogus užėjo į parduotuvę. Buvo pastebėta, kad tik užėjęs į parduotuvę asmuo nueina prie sūrio ir sviesto skyriaus, paima porą sūrio ir sviesto, įsideda į krepšelį. Tuomet su sūriu ir sviestu prieina prie dešrų skyriaus, nuo kablių nuiminėja dešras ir jas krauna į savo maišiuką krepšelyje, kur gulėjo tas sūris ir sviestas. Iš parduotuvės asmuo išėjo su maišu, o krepšiukas buvo paliktas tuščias prie kasos. Vagystę jie nustatė pagal vaizdo įrašą. Tarp pieno produktų ir dešrų šaldytuvų yra atstumas, tai nėra tas pats šaldytuvas. Kameros užfiksavo sūrių ir sviesto vagystę. Įrašus jie pateikė įgaliotam asmeniui – R. K.. Įrašų buvo gal keturi. Juose matėsi, kaip asmuo paima sūrį su sviestu, kaip nuima dešras nuo kablių, kaip viską deda į savo maišiuką.

Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus liudytojas S. M. nurodė, kad vaizdo įraše dešrų skyriuje šiek tiek matosi asmens krepšelyje įdėtas sviestas ir sūris.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. birželio 16d., apie 13.55 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo prekybos salėje pasiėmė prekių ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes. UAB „Maxima Lt“ parduotuvei padaryta 265,22 eurų žala (b. l. 1).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su D. J., gim. (duomenys neskelbtini), CDB nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė D. J. (b. l. 6).

Iš UAB „Maxima Lt“ pareiškimo matyti, kad 2022 m. birželio 16 d., apie 13.55 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), pilietis prekybos salėje pasiėmė prekių ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes: 13 vnt. vytintos jautienos kumpinės dešros, kurios vieneto vertė 9,99 eurai, bendrai 129,87 eurų sumai; 6 vnt. vytintos „Gintarinės“ dešros, vieneto vertė 8,99 eurai, bendrai 53,94 eurų sumai; 8 vnt. vytintos „Baltijos“ dešros, vieneto vertė 7,99 eurai, bendrai 63,92 eurų sumai; 1 vnt. sūrio „Brie ILE DE FRANCE“, vieneto vertė 3,14 eurų, 2 vnt. saldžios grietinėlės „Dvaro“ sviesto, vieneto vertė 2,99 eurai, bendrai 5,98 eurų sumai; 3 vnt. šaltai rūkytos „Naminės“ dešros, vieneto vertė 2,79 eurų, bendrai 8,37 eurų sumai, ir šias prekes susidėjęs į su savimi atsineštą tamsios spalvos medžiaginį maišelį ir nepateikdamas jų kasoje apmokėjimui, pagrobė UAB „Maxima Lt“ priklausantį 265,22 eurų vertės turtą (b. l. 7-8).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti iš parduotuvės „Maxima“ gauti vaizdo įrašai:

- atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „09 (16-06-22 13'50'08)“ matomos parduotuvės „Maxima“ patalpos, mėsos gaminių skyrius. Vaizdo įrašas yra spalvotas, jame fiksuojami data ir laikas. Vaizdo įrašo 2022 m. birželio 16 d. 13.50.00 val. mėsos gaminių skyriuje matomas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyras, kuris dėvi juodos spalvos kelnes, juodos spalvos striukę su „Nike“ ženklu, avi geltonos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos padu. Atėjęs į mėsos gaminių skyrių vyras pradeda krautis mėsos gaminius iš šaldytuvo į turimą prekių krepšį, po ko pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro;

- atidarius vaizdą įrašą pavadinimu „08 (16-06-22 13'52'03)“ matomos parduotuvės „Maxima“ patalpos, kasos. Vaizdo įrašas yra spalvotas, jame fiksuojami data ir laikas. 2022 m. birželio 16 d. 13.52.20 val. matomas aukščiau minėtas vyras, kuris rankose išsineša tamsios spalvos maišą pro kasas nesustojęs susimokėti už paimtas prekes (b. l. 15).

Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. J. pagrobė svetimą UAB „Maxima Lt“ priklausantį turtą. Tokią teismo išvadą patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir logiškais dėsniais pateisinamas duomenų visumos įvertinimas.

D. J. teisme kaltę pripažino iš dalies sutikdamas, kad pagrobė iš parduotuvės dešras, tačiau teigė neėmęs sūrio ir kitų prekių. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kita byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga. Byloje esanti ir teismo įvertinta filmuota medžiaga patvirtina, kad D. J. parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), imdamas mėsos skyriuje dešras į parduotuvės prekių krepšelį jau buvo įsidėjęs sviestą ir sūrį. Vaizdo įraše „09 (16-06-22 13'50'08)“ užfiksuota, kaip kaltininkas visas prekes persideda į savo atsineštą krepšį (maišą). Tokias faktines aplinkybes dalinai patvirtina paties kaltinamojo parodymai. Pažymėtina, kad tyrimo metu kaltininkas neneigė užvaldęs visas jam inkriminuotas prekes. Teisme apklausti liudytojai V. D. ir S. M. patvirtino, kad nustačius prekių trūkumą parduotuvėje iš vaizdo įrašų buvo nustatytas prekes pagrobęs asmuo. Liudytojas S. M. parodė, kad iš vaizdo įrašų jis nustatė ir buvo aiškiai matyti, kaip D. J. pieno skyriuje ima sviestą bei sūrį, įsideda į prekių krepšelį ir nueina į mėsos skyrių. Minėtą įrašą liudytojas teigė perdavęs „Maxima“ įgaliotai atstovei, kuri turėjo šį įrašą įrašyti į CD ir pateikti tyrimui. Įrašo nepateikimo priežasčių teismas nenustatė. Iš UAB „Maxima Lt“ pareiškimas matyti apie parduotuvėje nustatytą prekių trūkumą ir parduotuvei padarytą žalą, jau minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad D. J. paėmęs prekes išeina iš parduotuvės už jas nesusimokėjęs. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pagrindas pripažinti, kad D. J. nustatytą kiekį dešrų, sviesto ir sūrį pasisavino už šias prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis neteisėtai užvaldė svetimą UAB „Maxima Lt“ priklausantį turtą.

D. J. nusikalstami veiksmai įvertinus pagrobto turto vertę ir jo neteisėto užvaldymo būdą teisingai kvalifikuoti kaip paprasta vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, dalinio kaltinamojo prisipažinimo nėra pagrindo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. D. J. baudžiamąją atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Abejonių dėl D. J. pakaltinamumo nenustatyta.

Pagrindo atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltininkui už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, D. J. kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

D. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, įvykdė pasikartojančią veiką, susijusią su svetimo turto grobimu savanaudiškais tikslais. D. J. praeityje Lietuvos Respublikoje teistas 14 kartų, užsienyje (Didžiojoje Britanijoje) teistas 4 kartus (b. l. 44-58), eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių nuobaudų nemoka (b. l. 60-85). D. J. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas nustatė vieną kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatęs, kad D. J. nusikalto neatsitiktinai, dėsningai pagal paties pasirinktą neteisėto elgesio modelį, mato pagrindą jam skirti sankcijoje numatytą griežčiausio pobūdžio laisvės atėmimo bausmę, nes praeityje kaltininkui ne kartą skyrus arešto bausmę bausmės tikslai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Bausmės dydį teismas nustato atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas arčiau bausmės vidurkio.

Paskirtą bausmę D. J. teismas bendrina su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikydamas dalinį bausmių sudėjimą dėl padarytų analogiškų veikų ir analogiško nusikalstamo elgesio.

Teismas kartu įvertina kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir turinį, pripažintą žalą, išreikštą gailestį dėl neteisėtų veiksmų, jauną amžių. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltininko ryžtu keistis ir noru taisytis atsisakant priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, siekiu dirbti ir atlyginti žalą. Teismo vertinimu tokie kaltinamojo siekiai leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir privalomų elgesio taisyklių, dėl ko nebeturėtų nusikalsti. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo elgesio pokyčių. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, bet skiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir vers jį tinkamai kontroliuoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu kaltininkui siekiant reabilitacijos ir noro nebevartoti narkotinių medžiagų reali laisvės atėmimo bausmė apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei to būtina šiuo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Maxima Lt“ buvo pripažinta civiline ieškove dėl 265,22 eurų turtinės žalos dydžio (b. l. 13). Pateikusi pareiškimą UAB „Maxima Lt“ nurodė prekes, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo pavogtos iš parduotuvės ir nurodė pavogtų prekių vertę (b. l. 7-8). Teismas pripažino kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl svetimo turto pagrobimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos padarymo įrodytas bylos duomenimis, padaryta žala UAB „Maxima Lt“ neatlyginta, žala padaryta dėl D. J. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas priteisia UAB „Maxima Lt“ naudai iš kaltinamojo 265,22 eurų turtinės žalos sumą.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35-37), kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu skirta bausme dalinio sudėjimo būdu D. J. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi D. J. skirti įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programose ir gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Iš D. J. priteisti UAB „Maxima Lt“ naudai 265,22 EUR (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.