- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- TS-51-1017/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- D. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-90, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. L. paskirta atlikti 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu skirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (įskaitant 7 mėn. 15 d.).
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, D. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 24 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. kovo 25 d.; neatliktos bausmės dalis 2018 m. gegužės 10 d. – 1 metai 6 mėnesiai 14 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 59-90 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. L.. Komisija nutarime nurodė, jog, atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 68 balus, nusikaltimų kiekį ir pobūdį (anksčiau teistas 9 kartus, nusikaltimai sunkėja), nusikaltimams būdingą modelį, į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, į tai, kad nuteistasis Vilniaus pataisos namuose nesimoko, nedirba, neskatintas, taip pat į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (neigia žalingą alkoholio vartojimą, tačiau yra baustas dėl alkoholio vartojimo viešojoje vietoje, už vairavimą išgėrus, taip pat keletą kartų probacijos tarnybos atstovų buvo rastas neblaivus, taip pažeisdamas teismo nustatytas bausmės atidėjimo sąlygas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat nedalyvauja psichoedukacinėse programose) – dėl alkoholio vartojimo kylančios problemos sietinos su didesne nusikalstamo elgesio rizika ateityje, į emocinę gerovę – emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didins nusikalstamo elgesio riziką ateityje, į mąstymą ir elgesį – nuteistajam būdinga kylančių problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nesprendimas didins nusikalstamo elgesio riziką ateityje, į nuteistojo nuostatas – deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta, padaryta išvada, jog nuteistasis D. L. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi jo praeitimi bei teistumais. D. L. nesutinka su komisijos padaryta išvada, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, nes tai yra ne neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, o tai yra socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nurodo, kad komisijos sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir neteisėtas (BVK 164 str. 2 d.), priimtas nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, o jame nurodytas teiginys, kad „asmuo nusikals“ turi būti labai aiškiai ir atsakingai argumentuotas, antraip tai būtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Jis yra atlikęs daugiau 1/3 bausmės, pastoviai palaiko ryšį su savo artimaisiais, tėvais, drauge, dalyvavo programose, užsiėmimuose, konkursuose, sporto varžybose, lankėsi pas psichologą, laisvalaikiu skaito, žiūri televiziją, įstaigoje neturi skolos išieškojimo. Jis yra įgijęs statybininko, šaltkalvio, traktorininko specialybes, turintis 20 metų darbo stažą. Pataisos namuose stengiasi nepažeisti režimo, stengiasi būti pavyzdingas. Laisvėje turi gyvenamąją vietą, išėjęs iškart stengsis susirasti darbą, nori padėti savo artimiesiems, senyvo amžiaus tėvams, sustiprinti savo šeimą, kurti ateitį. Atkreipė dėmesį, kad jis kalbėdamas su psichologe apie savo gyvenimą net nepagalvojo, kad ji šią informaciją paviešins, nes tai konfidencialus pokalbis. Komisijoje jam nebuvo leista pasisakyti, tai nuteistųjų niekinimas. Prašo remtis Europos Sąjungos teise.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. L. skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs D. L. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 59-90 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas neteisėtas, nemotyvuotas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, asmens charakteristiką bei jo mąstymą ir elgesį. Pažymėtina tai, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 10 d. posėdžio protokole Nr. 58-21 nurodoma, kad komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam D. L. buvo vieninga.
Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad D. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. L. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas pirmąjį kartą. D. L. anksčiau teistas 9 kartus, taip pat buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių, jau išnykusių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas (svarstant dėl šiuo nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, pirmą kartą teikimas buvo atmestas, tačiau antrą kartą – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas), todėl jau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nepasikartos.
Be to, nuteistasis D. L. šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už ypatingai pavojingų kitiems asmenims, sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo padaryti nusikaltimai, ankstesnių, nors ir išnykusių teistumų skaičius ir jų pobūdis, rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Iš bylos matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 68 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi bei neabejotina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti trys pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nuteistajam būdingas konkretus mąstymas, tačiau jis stokoja problemų atpažinimo, problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, tam tikrų socialinių situacijų tinkamo interpretavimo (prekybos narkotinėmis medžiagomis aukų neigimas), įgūdžių. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas jų neigimu, pasitraukimu nuo jų sprendimo, veikimu neapgalvotu elgesiu. D. L. būdinga kylančių problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nesprendimas didins nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Supranta įstatymų svarbą kaip visuomenės reguliavimo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jo nusikalstama veika susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, siekiant jas platinti, nuteistasis neigia narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimą, tačiau pripažįsta, kad anksčiau norėjęs „koduotis“ nuo šio žalingo įpročio, yra baustas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, už vairavimą išgėrus, taip pat keletą kartų probacijos tarnybos atstovų buvo rastas neblaivus, taip pat pažeisdamas teismo nustatytas bausmės atidėjimo sąlygas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir jis teigia, kad supranta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvauja psichoedukacinėse programose, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims.
Taigi nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, problemų sprendimo įgūdžių trūkumas bei dėl alkoholio vartojimo kylančios problemos gali būti aktyvuojantys veiksniai pakartotinai nusikalsti.
Be to, vertinant D. L. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nors nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios (nuo 2018 m. sausio 9 d.) režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, tačiau neskatintas ir vien tinkamas elgesys pataisos namuose negali būti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Visa tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos nutarime išdėstyta pozicija, jog įvertinus nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BPK 360 str. 2 d.).
Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis D. L. palaiko socialinius ryšius su tėvais, sugyventine, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo elgesio pataisos programose, nuo 2018 m. balandžio 7 d. dalyvauja kassavaitiniuose psichokorekciniuose „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, turi specialų vidurinį išsilavinimą, įgijęs traktorininko, statybininko ir šaltkalvio specialybes, taikosi su priežiūros sąlygomis, pataisos namuose nuobaudų neturi, siekia pataisos namuose išsilaikyti be nuobaudų, stengiantis greičiau pradėti norimą gyvenimą prosocialioje aplinkoje, tačiau tai nepatvirtina didelės pažangos padarymo. Tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vidaus tvarkos taisyklių, nustatyto režimo laikymasis nėra elgesio pažangos rodiklis, juolab, kad atliekant bausmę būtina spręsti ne tik elgesio, bet ir mąstymo problemas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, D. L. linkęs pateisinti savo nusikalstamą veiklą atsakomybės už ją minimizavimu, aukos neigimu.
Nepaisant to, teismo manymu, nuteistojo D. L. skunde nurodyti motyvai dėl Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-90 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-90 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti nuteistojo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-90 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.