- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e1-3265-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Galinos Seniut pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vykdo (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2018-05-08 iki 2018-07-24 Vilniaus mieste, žinodamas, kad jis iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, realiai nepirks UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcijų ir neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, t. y. bus tik formaliu UAB „V.“ akcininku ir direktoriumi, taip pat, kad jis vėliau realiai neparduos minėtos įmonės akcijų, neperleis šios įmonės direktoriaus pareigų ir įmonės valdymo kitam asmeniui, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti žinomai netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „V.“ akcijų ir šios įmonės valdymo perleidimus bei UAB „V.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, sutiko su kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, siekiančio nuslėpti jo paties organizuotą UAB „V.“ panaudojimą neteisėtoje veikoje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, pasiūlymu, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus, o būtent:
- (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2018-05-08 jis už 2500 Eur iš D. I. nusipirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „V.“ akcijų;
- 2018-05-08 vienintelio UAB „V.“ akcininko S. S. sprendimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis, kaip UAB „V“ .vienintelis akcininkas, nuo 2018-05-08 paskyrė save UAB „V.“ direktoriumi;
- (duomenys neskelbtini) prašymą VĮ - ei „Registrų centras“ dėl UAB „V.“ duomenų pakeitimo, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis dėl duomenų pakeitimo pateikė tikrus jo, kaip naujo UAB „V.“ akcininko ir direktoriaus statusą patvirtinančius dokumentus;
- (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ prašymo registruoti UAB „V.“ juridinių asmenų registre formą J. su priedais – UAB „V.“ akcininko forma J. ir UAB „V.“ vienasmeninio valdymo organo forma J. kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis nuo 2018-05-08 yra įsigijęs UAB „V.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi;
- (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ kontaktinių duomenų formą KD-1, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad kontaktinis UAB „V.“ asmuo yra jis, kaip šios įmonės direktorius.
- (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis už 2500 eurų pardavė T. S. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „V. akcijų;
???taip pat, 2018-05-08 dalį šių žinomai netikrų dokumentų, t. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
S. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. S.pareiškė, kad su jam įteiktu 2021-11-16 pranešimu apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo susipažino, jį suprato ir kaltu dėl šio inkriminuojamo nusikaltimo visiškai prisipažįsta bei patvirtina šiame įtarime nurodytas aplinkybes. S. S. parodė, kad jis prisipažįsta, kad 2018 metais jo vardu buvo fiktyviai perrašyta jam visiškai nežinoma Lietuvos įmonė - UAB „V.“ ir, kad jis, realiai nepirkdamas ir neparduodamas UAB „V.“, taip pat, realiai nebūdamas šios įmonės vadovu, jos nevaldydamas ir nevykdydamas su ja jokios veiklos, buvau pasirašęs apklausoje nurodytus UAB „V.“ dokumentus, susijusius su šios įmonės pirkimu-pardavimu, akcininko ir direktoriaus pasikeitimu. Padarė tai, nes jam labai reikėjo pinigų, kuriuos už dalyvavimą nurodytuose veiksmuose jam buvo pažadėjęs geras pažįstamas N. G.. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 111-115, 148-150).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. S. atpažino savo apklausoje kaip D. nurodytą D. I. (2 t., b. l. 122-123).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. S. atpažino savo apklausoje nurodytus N. G., A. Š., K. N. ir D. I. (t. 2, b. l. 116-123).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. G. parodė, kad su savo draugu A. Š. jam netiesiogiai teko padalyvauti jam nežinomos UAB „V.“ formaliame pardavime. Šis pardavimas buvo netikras ir jame jo prašymu tiesiogiai dalyvavo jo draugas iš (duomenys neskelbtini) vardu S. S.. Faktiškai buvo tik įforminti UAB „V.“ akcijų pardavimo dokumentai, pagal kuriuos nauju įmonės savininku tapo jo draugas S. S., tačiau realiai pastarasis šios įmonės nepirko ir jokių pinigų už ją nemokėjo (atvirkščiai buvo sumokėta pastarajam), jokių šios įmonės dokumentų, antspaudo ir turto perėmęs nebuvo, nes niekas pastarajam nieko perdavęs nebuvo. UAB „V.“ S. S. buvo tiesiog formaliai perrašyta. Apie 2018 m. balandžio - gegužės mėn., tikslios datos nepamena, A. Š. buvo paklausęs jo, ar galėtų jis padėti, pasak šio, vienos probleminės įmonės (kaip vėliau sužinojo UAB „V.“) perrašyme, kitaip sakant, formaliai parduodant, kokiam nors asmeniui, geriausia, užsieniečiui. Kokias problemas turėjo minėta UAB „V.“ ir kodėl ją reikėjo perrašyti užsieniečiui, nežino, nesidomėjo. Kieno buvo minėta UAB „V.“ ir kokie konkrečiai asmenys norėjo ją perrašyti nuo savęs, tada nežinojo ir nesidomėjo. Prašydamas pagalbos dėl UAB „V.“ perrašymo A. Š. pasakė, kad jis, jeigu padės šiuo klausimu, galės pats užsidirbti apie 200 Eur, o jo surastas užsienietis - apie 100-150 Eur. Prisimindamas savo draugą S. S. iš (duomenys neskelbtini) jis pasiūlė pastarajam formaliai perrašyti savo vardu Lietuvos įmonę, dar nežinodamas jos pavadinimo. Šiam paaiškino, kad pastarajam nieko su ta įmonė daryti nereikės, tiesiog reikės pasirašyti jos pirkimo-pardavimo dokumentus, ir tiek, už ką šis galės gauti apie 150 Eur plius šiam bus atlygintos kelionės išlaidos. S. S. sutikus formaliai nusipirkti Lietuvos įmonę, apie tai jis informavo A. Š.. Po kurio laiko A. Š. prašymu pastarajam įmonės pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimui buvo perdavęs (tačiau kokiu būdu, nepamena) S. S. duomenis. Dar po kurio laiko iš A. Š. jis sužinojo, kad dėl UAB „V.“ pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimo yra susitarta su notaru, tačiau kokiu nežino, ir kad reikia, kad S. S. atvažiuotų į Lietuvą, kaip pirkėjui, pasirašyti tuos dokumentus. S. S. nurodytą datą, tačiau kokią nepamena, į Lietuvą atvažiavo. Jo tuo metu Lietuvoje nebuvo, nes jis buvo išvykęs į užsienį, todėl paprašė A. Š. palydėti S. S. pas notarą ir kitur, kur reikės. Tam tikslui A. Š. jis paliko savo automobilį BMW – 528, v. n. (duomenys neskelbtini) (tamsiai mėlynos spalvos). Ar šis su šiuo automobiliu vežiojo S. S., ar su kitu transportu, nežino. Kai jis grįžo iš užsienio, S. S. dar buvo Lietuvoje. Iš šio sužinojo, kad pastarąjį buvo nuvežę pas notarą, kur šis pasirašė lietuvių kalba įformintą, kaip buvo paaiškintą, UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis ir tapo nauju šios įmonės savininku. Kiek ir kokių iš viso su įmonės pirkimu-pardavimu susijusių dokumentų pastarasis pasirašė, jis nežino. Jokių pinigų už UAB „V.“ akcijas S. S. niekam nemokėjo ir pagal susitarimą dėl įmonės perrašymo jo vardu to ir neturėjo daryti bei jokių pinigų tam tikrai neturėjo. Atvirkščiai, S. S. buvo sumokėta apie 150 Eur už UAB „V.“ perrašymą šio vardu. Tai pastarasis pats jam patvirtino. Tačiau kas konkrečiai šiam sumokėjo, ar pastarąjį tą dieną lydėjęs A. Š., ar jam nežinomas buvęs UAB „V.“ savininkas, ar dar koks asmuo, nežino. Pats S. S., jokių UAB „V.“ dokumentų, jokio antspaudo ar turto pastarajam niekas perdavęs nebuvo. Šiaip tokio susitarimo ir nebuvo, kad S. S. bus perduoti kokie nors UAB „V.“ dokumentai ar daiktai. S. S. turėjo tik pasirašyti UAB „V.“ pirkimo-pardavimo dokumentus, ir tiek. Beje, O. S. S. taip ir nebuvo įdarbintas kaip UAB „V.“ vadovas, nes, šis ir negalėtų to padaryti, nes neturėjo leidimo dirbti Lietuvoje. Už tai, kad jis padėjo surasti S. S., kaip UAB „V.“ naują savininką, jis, kaip jam ir buvo žadėta, iš A. Š. buvo gavęs apie 200 Eur grynais. Kiek už savo dalyvavimą UAB „V.“ perrašyme užsidirbo pats A. Š., jis nežino, nesidomėjo. Beje, S. S. kelionę, kuomet šis buvo atvažiavęs į Lietuvą pasirašyti UAB „V.“ pirkimo-pardavimo dokumentų, buvo apmokėję kažkas iš buvusių UAB „V.“ savininkų, tačiau kas tiksliai, nežino, bet tikrai ne jis ir ne A. Š.. Po UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentų pasirašymo S. S. grįžo į (duomenys neskelbtini). Taip ši istorija ir pasibaigtų. Tačiau 2018 m. vasarą (apie liepos mėn.) į jį dėl UAB „V.“ vėl kreipėsi A. Š. Pastarasis pasakė, kad į UAB „V.“ banko sąskaitą yra pervesti pinigai. Kas per pinigai ir už ką pastarasis neminėjo. Jis tik pasakė, kad juos reikia išgryninti, o tai gali padaryti tik dabartinis UAB „V.“ savininkasir vadovas S. S.. Jis tuomet iškvietė į Lietuvą S. S.. Pastarajam atvažiavus į Lietuvą, jis su šiuo nuėjo į A. Š. nurodytą „Swedbanką“, kur buvo atidaryta UAB „V.“ sąskaita. Banke jiems buvo paaiškinta, kad pinigai yra užblokuoti. Kadangi buvo darbo dienos pabaiga, niekas banke konkrečiai nieko nepaaiškino. Dėl to, į šį banką, o tiksliau į jo skyrių, esantį „Panorama“ prekybos centre, Vilniuje, jis su S. S. nuėjo kitą dieną ryte. Tuomet iš banko darbuotojų sužinojo, kad UAB „V.“ banko sąskaitoje tikrai yra pinigai (apie 9000 Eur), ir kad sąskaita yra užblokuota dėl praeityje, esant ankstesniems savininkams ir vadovams, įtartinų piniginių operacijų, kuomet nepateikiant bankui pateisinančių dokumentų, buvo gryninami UAB „V.“ pinigai. Eidamas į banką su S. S., jis buvo oficialiai per SODRą įdarbintas UAB „V.“. Tai buvo padaryta tam, kad jis laisvai galėtų kalbėtis banke. Jokio realaus darbo šioje įmonėje jis nedirbo. Apie problemas banke jis iškart informavo A. Š.. Pastarasis iškart tą pačią dieną atvažiavo į „Panoramos“ prekybos centrą, kur jis A. Š. prašymu susitiko su šiuo aptarti šias problemas. S. S. liko banke, o jis su A. Š. susitiko „Le crepe“ kavinėje. Pastarasis buvo ne vienas, o su jam nepažįstamu, tačiau iki tol vieną kartą matytu, D. I.. Per šį susitikimą D. I. ir A. Š. klausiant, kodėl nepavyko nuimti pinigų iš UAB „V.“ sąskaitos, jis paaiškino tą, ką jam paaiškino banko darbuotojai, o būtent, kad pinigai sulaikyti Banko Vindikacijos skyriaus iniciatyva. Taip pat, pasakė jiems savo nuomonę, kad greičiausia, pinigų niekaip nuimti nepavyks. Pokalbio metu jis suprato, kad D. I. yra realus UAB „V.“ banko sąskaitoje įstrigusių pinigų savininkas. Tačiau šio pokalbio metu jam niekas neaiškino tikrąją tų pinigų kilmę. Bet jam asmeniškai tuo metu (jau būnant banke) kilo įtarimų, kad su šia įmone galimai buvo ir yra atliekamos kažkokios neteisėtos operacijos. Dėl to, vėliau, nenorėdamas, kad dėl UAB „V.“ kiltų kokių rimtų problemų jo draugui S. S., jam kilo mintis perrašyti UAB „V.“ nuo jo draugo S. S. kokiam nors kitam asmeniui. Minėto pokalbio „Panoramos“ prekybos centre pabaigoje D. I. paprašė, kad S. S. dar kuriam laikui liktų Lietuvoje ir galbūt jiems kažkokiu būdu pavyks vis dėl to nuimti iš UAB „V.“ banko sąskaitos pinigus. Jis neprieštaravo, todėl S. S. jo prašymu liko Lietuvoje dar kelioms dienoms. Kiek žino, pastarasis buvo be jo susitikęs su A. Š. ir D. I., kurio metu, pasak S. S., šis buvo pasirašęs kažkokius dokumentus lietuvių kalba, kurių esmės nesuprato. Tačiau, kiek žino, pinigų S. S. pagalba, pastariesiems iš UAB „V.“ sąskaitos nuimti nepavyko. Prieš pat S. S. grįžtant į (duomenys neskelbtini), jis nusprendė perrašyti UAB „V.“ iš jo kokiam nors kitam asmeniui. Tokį asmenį surado jo senas geras pažįstamas vardu K. N.. Kas tai buvo per asmuo, kur ir kaip K. N. šį surado, jis nežino, nes jam su tuo asmeniu susitikti ir bendrauti neteko. K. N. jam tik pateikė to asmens anketinius duomenis, reikalingus akcijų pirkimo-pardavimo dokumentams paruošti. Kiek prisimena, to asmens vardas buvo T. S.. Šiaip, pagal nustatytą tvarką, įmonės akcijų pardavimas gali vykti dviem būdais: pirmas, įforminant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį per notarą, kas buvo padaryta su UAB „V.“, perrašant šią įmonę jo draugui S. S., ir antras, akcijų pirkimas-pardavimas įforminamas be notaro, parduodant ne daugiau 20 procentų akcijų vienu kartu. Jis dėl paprastumo pasirinko antrąjį būdą, nes S. S. turėjo išvykti namo į (duomenys neskelbtini) Tuomet jis pats paruošė ir atspausdino 5-ias UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuose buvo nurodyta, kad S. S. pardavė visas šios įmonės akcijas naujam savininkui vardu T. S.. Kaip ir tuo atveju, kai UAB „V.“ buvo perrašyta S. S., taip ir šiuo atveju, perrašant šią įmonę iš S. S. jam nežinomam T. S., UAB „V.“ perpardavimas vyko formaliai. Jokių minėtuose 5-iuose UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų pinigų už akcijas T. S. jo draugui S. S. nemokėjo. Pasirašęs šias sutartis, S. S. iškart išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis gi šias S. S. pasirašytas sutartis pats perdavė tiesiogiai K. N., kad jas patvirtintu pirkėju įrašytas T. S.. Sau šių sutarčių egzempliorių jis palikęs nebuvo. Apie šį formalų UAB „V.“ pardavimą iš S. S. T. S., nei A. Š., nei D. I. jis informavęs nebuvo. Ką toliau su UAB „V/“ veikė nauji savininkai, kas buvo direktoriumi ir ar šios įmonės vardu buvo vykdoma kokia veikla, jis nežino (1 t., b. l. 98-103).
Apklaustas A. Š. parodė, kad 2018 m. D. I., kurį pažįsta nuo 2018 m. pavasario ir su kuriuos juos sieja reikalai, susiję su netikrų UAB „G.“ dokumentų įforminimu ir panaudojimu, buvo prašęs jo paslaugos. Faktiškai dėl to jis su pastaruoju ir susipažino. Susipažino per kitą savo pažįstamą vardu D. P.. Pastarasis jam kažkaip užsiminė, kad vienam jo pažįstamam (kaip vėliau paaiškėjo D. I.) reikia perrašyti vieną įmonę ir geriau kokio nors užsieniečio vardu. Kas per įmonė ir kodėl ją reikia perrašyti užsieniečiui, nesidomėjo. D. P. pasakė, kad su juo už šią paslaugą bus atsiskaityta, t. y. bus sumokėta apie porą šimtų eurų. Jis sutiko padėti ir kreipėsi į savo gerą pažįstamą N. G., kurį pažįsta apie 5-7 metus, pasidomėdamas, ar gali šis padėti perrašyti įmonę. Pastarasis sutiko padėti ir po kurio laiko informavo jį, kad turi pažįstamą vyrą iš Ukrainos, kuriam galima perrašyti įmonę. Pastarasis davė jam to vyro duomenis (kiek prisimena, to vyro vardas buvo S. S.), kuriuos jis perdavė ar persiuntė el.paštu ar sms žinute (tiksliai neprisimena) D. P.. Po kurio laiko D. P. pranešė, kad įmonės perrašymui yra užsakytas notaras. Sutartą dieną pas notarą, esantį Vivulskio g., Vilniuje (adreso nepamena) minėtą S. S. lydėjau jis, nes pastarojo ir jo bendras pažįstamas N. G. buvo išvykęs į užsienį. Būtent, pas notarą jis ir susipažino su D. I., kuris atėjo ten kartu su S. S. pasirašyti su įmonės perrašymu susijusius dokumentus. Dokumentų pasirašyme jis nedalyvavo. S. S. išėjus iš notaro, jis pamatė, kad pastarasis rankose turi tik įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kiek pamatė tą sutartį, joje buvo nurodyta, kad S. S. nusipirko iš D. I. UAB „V.“. Kas tai per įmonė, jam nežinoma, ir šia įmone jis nesidomėjo. Iš sutarties sužinojo ir šią įmonę pardavusio D. pavardę, t.y. kad tai būtent D. I.. Ar UAB „V.“ buvo realiai parduota, ar ne, nežino. Bent jau jo manymu, jokio realaus jam nežinomos UAB „V.“ pardavimo, greičiausia nebuvo, o buvo tik grynas šios įmonės perrašymas, nes, kiek žino, iš bendravimo ir su S. S., ir su N. G. jokių pinigų S. S. D. I. už tą įmonę nemokėjo, be to, po šios įmonės pardavimo, S. S. nebuvo perduoti nei šios įmonės antspaudas, nei kokie nors šios įmonės dokumentai. Po notaro, jis dar buvo palydėjęs S. S. į Registrų centrą, Vilniuje, kur kartu su pastaruoju forminti kažkokių dokumentų dėl įmonės perrašymo buvo nuėjęs D. I.. Po Registrų centro jis buvo nuvežęs S. S. iki Hostelio netoli Vilniaus geležinkelio stoties. Ką šis toliau veikė, nežino. Tačiau UAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kurią pastarasis pasirašė kartu su D. I., šis nepasiėmė, o buvo palikęs N. G. automobilyje, su kuriuo jis pastarąjį tą dieną vežiojo. Už šią savo pagalbą vežiojant S. S., pastarajam pasirašant su UAB „V.“ perrašymu susijusius dokumentus, su juo, kaip ir žadėta, buvo atsiskaityta, o būtent, buvo sumokėta apie porą šimtų eurų. Tačiau kas jam juos sumokėjo, t. y. ar D. I., ar N. G., nepamena. Kiek už šios paslaugos vykdymą uždirbo S. S. ir N. G., nežino. Ar S. S., ar N. G. toliau ką nors darė su S. S. perrašyta UAB „V.“, nežino. Tik iš N. G. kalbų girdėjo, kad su ta įmone iškilo kažkokios problemos, tačiau nieko konkretaus pastarasis nepasakojo. Kodėl UAB „V.“ nuo savęs perrašė D. I., pastarasis neminėjo (1 t., b. l. 91-97).
Apklaustas D. I. parodė, kad apie 2018 m. balandžio - gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, kažkoks pažįstamas asmuo, kas konkrečiai, neprisimena, paklausė jo, ar jis neturi, nežino, kas galėtų parduoti įmonę su didele apyvarta. Jis tam asmeniui pasakė, kad turi, ir pastarasis jam perdavė asmens, norinčio nupirkti įmonę su didele apyvarta, kontaktus. Neužilgo, 2018 m. balandžio – gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, susiskambinęs telefonu, jis Vilniaus mieste, tikslios vietos neprisimena, susitiko su asmeniu, prisistačiusiu A. Š., norinčiu nusipirkti įmonę su didele apyvarta. Kokiu tikslu A. Š. buvo reikalinga įmonė su didele apyvarta, jis tiksliai nežino, tačiau pastarasis jam sakė, kad nori imti kreditą banke. Su A. Š. sutarė, kad šiam jis parduos UAB „V.“ už 2500 €. Jam A. Š. pasakė, kad UAB „V.“ pirks kito asmens vardu. Kodėl pirkti UAB „V.“ A. Š. norėjo būtent tokiu būdu, šis jam nesakė, o jis tam neprieštaravo, kadangi nieko dėl to neteisėto nematė. Taip 2018-05-22 jis pardavė UAB „V.“ A. Š., tačiau UAB „V.“ akcijų pirkimo–pardavimo dokumentus pasirašė (duomenys neskelbtini) pilietis S. (S.) S.. Akcijos buvo parduodamos notarų biure, esančiame Vivulskio g. 16, Vilniuje. Sandorį tvirtino notarė L. M.. Už parduotas UAB „V.“ akcijas jam grynaisiais (2500 €) prieš sandorį sumokėjo A. Š., prieš šio sandorio dokumentų pasirašymą pas notarą. Pasirašius UAB „V.“ pardavimo dokumentus, jis perdavė A. Š. ir visus šios įmonės dokumentus, antspaudą ir visa kita, kas buvo nurodyta pardavimo dokumentuose (1 t., b. l. 91-97).
Apklaustas specialiuoju liudytoju K. N. parodė, kad jam yra žinomos UAB „V.“ akcijų perleidimo aplinkybės, nes jam pačiam teko tame procese dalyvauti. Su UAB „V.“ jis susidūrė 2018 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, tačiau kada tiksliai nepamena. Susidūrė per savo seną gerą pažįstamą N. G., kurį pažįsta virš 20 metų. Vieno iš jų pokalbio metu pastarasis pasakė, kad šis turi vieną Lietuvos įmonę, kurios savininku ir vadovu registruotas šio geras ir jam iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) pilietis vardu S. S., ir kad pastarajam ta įmonė nebereikalinga. M. S. S. jis pažinojo iš matymo kaip N. G. pažįstamą. Žinojo, kad šis aktyvus sportininkas. Šis dar turėjo pravardę „futbolininkas“. Tačiau apie pastarojo darbą Lietuvos įmonėje, kaip vėliau sužinojo, UAB „V. “, jis nieko nežinojo. Kaltinamasis N. G. kalbėjo apie įmonę, pastarasis tuomet turėjo omenyje būtent apie UAB „.V“, kurios pavadinimo iš pradžių neminėjo. Kas tai per įmonė, kokią veiklą iki tol vykdė, N. G. nieko neminėjo. Šis tik jam pasakė, kad šios įmonės banko sąskaitoje yra keletą tūkstančių eurų, tačiau dėl to, kad šios įmonės savininkas ir vadovas yra )(duomenys neskelbtini) pilietis tų pinigų iš sąskaitos dėl kažkokių problemų paimti negali. Kaip jis suprato iš N. G. žodžių, dėl to, kad šis negalėjo pasinaudoti tos įmonės pinigais ir negalėjo toliau dirbti su tą įmonę, pastarasis ir nusprendė ją kam nors atiduoti. Jokios kalbos apie tos įmonės, kaip vėliau paaiškėjo, UAB „V.“, pardavimą N. G. nekalbėjo. Pastarasis tiesiog paprašė, kad, jeigu jis turi, kam perrašyti tą įmonę, gerai būtų tai padaryti kuo greičiau, kol tos įmonės savininkas ir vadovas – šio pažįstamas Ukrainos pilietis yra Lietuvoje. Tuomet labai negalvodamas, ar jam ar kokiems jo pažįstamiems ateityje bus reikalinga kokiai veiklai vykdyti N. G. pasiūlyta įmonė, nusprendė padėti N. G. perrašant pastarojo pasiūlytą įmonę kito asmens vardu. Savo vardu perrašyti įmonės negalėjo, nes turi kreditinių įsiskolinimų ir antstolis iškart areštuotų tos įmonės akcijas. Kaltinamasis N. G. greitai reikėjo asmens, kuriam reikėjo perrašyti įmonę, jam tuomet greitai pavyko surasti tik vieną asmenį, sutikusį būti jos savininku. Tokiu asmeniu buvo jo pažįstamas, kurį pažinojo apie 2-3 metus, vardu T. S.. Pastarajam pasakė, kad įmonėje yra pinigų ir galimai su ta įmone ateityje jie galėsi vykdyti kokį nors verslą. Tiksliai tokių planų tada dar neturėjo, bet apie tai galvojo. Tam, kad N. G. galėtų paruošti įmonės akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, jis perdavė pastarajam T. S. anketinius duomenis, kurios gavo tiesiogiai iš paties T. S.. Kai dokumentai (kelios pirkimo-pardavimo sutartys) buvo paruoštos, jis susitiko su N. G.. Kadangi jis norėjo pats matyti, kad tas sutartis pasirašė pats S. S., paprašė, kad kartu su N. G. būtų ir S. S.. Kokią tiksliai dieną jie susitiko, nepamena. Prisimena tik tai, kad susitikimas įvyko Vilniaus autobusų stotyje, kur jo ir N. G. akivaizdoje S. S. pasirašė 5 skirtingomis datomis įformintas UAB „V.hi“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodyta, kad visas šios įmonės akcijas iš minėto S. S. nusipirko T. S., tačiau už kokią sumą, nepamena. T. S. šiame susitikime nedalyvavo. Realiai, jokios UAB „V.akcijos iš S. S. T. S. parduodamos nebuvo ir jokius pinigus už tas akcijas nei jis, nei T. S., nei S. S., nei N. G. nemokėjo. UAB „V.“ buvo tiesiog performinta iš S. S. T. S. vardu. Jokie UAB „V.“ dokumentai jam perduoti nebuvo. Apie šios įmonės dokumentus kažkaip jis negalvojo, todėl apie juos net neklausinėjo. Ar N. G. ir S. S. turėjo kokius UAB „V.“ dokumentus, nežino. Jo manymu, neturėjo, kitaip juos perduotų jam. Šios susitikimo metu S. S. apie UAB „V.“ ir jos veiklą jis nieko neklausinėjo, nes tai nebuvo įdomu. Po šio susitikimo su S. S. daugiau susitikti ir bendrauti neteko. S. S. pasirašytus dokumentus jis buvo nuvežęs T. S., kurias šis pats savo namuose jo akivaizdoje pasirašė, kaip UAB „V.“ akcijų pirkėjas. Kurį laiką po to apie UAB „V.“ negalvojo, tačiau, kai netrukus sutiko kitą savo pažįstamą vairuotoju dirbantį asmenį vardu A. Š., kurio kontaktinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (kiek žino, pastarasis paskutiniu metu pastoviosios gyvenamosios vietos neturėjo), prisiminė apie UAB „V.“ ir kartu su A. Š. aptarė galimą bendrą verslą su šia įmone, jeigu pavyktų nuimti iš jos banko sąskaitos ten buvusius pinigus. Šio verslo esmė buvo įsigyti kokį mikroautobusą, kurį vairuotų pats A. Š., ir su kuriuo būtų galima teikti įvairių nedidelių krovinių pervežimo paslaugas. Kadangi būtent su A. Š. galvojo apie tokį verslą kartu, nusprendė, kad būtent šis bus paskirtas UAB „V.“ direktoriumi. Todėl buvo įforminti dokumentai dėl pastarojo paskyrimo UAB „V.“ direktoriumi, kuriuos jie su A. Š. pateikė VĮ „Registrų centras“ bei AB „Swedbank“, kur buvo atidaryta UAB „V.“ banko sąskaita. Dėl pinigų, esančių UAB „V.“ sąskaitoje jie kartu su A. Š. porą kartų buvo nuvykę į AB „Swedbank“, kur bandė aiškintis dėl jų išmokėjimo. Tačiau niekas jiems jų taip ir neišmokėjo. Iš pradžių banko darbuotojai aplamai nieko neaiškino dėl jų neišmokėjimo priežasčių, tačiau per paskutinį jų apsilankymą, informavo juos, kad jokie pinigai išduoti ar išmokėti nebus, nes sąskaitą užblokavo prokuratūra. Dėl kokių priežasčių sąskaita buvo užblokuota, nežinojo. N. G. bandė paklausti, kas realiai įvyko su UAB „V.“, kad prokuratūra užblokavo šios įmonės sąskaitą, tačiau pastarasis nieko aiškaus ir konkretaus jam dėl to nepaaiškino. Nepavykus pasinaudoti UAB „V.“ pinigais, jis su A. Š. atsisakė planų vykdyti kokį nors verslą su šią įmonę ir toliau su pastarąja jokios veiklos taip ir nevykdė (1 t., b. l. 114-117).
Apklaustas specialiuoju liudytoju A. Š. parodė, kad prieš kelis metus, tačiau tiksliai kada, nepamena, jis visiškai atsitiktinai susipažino su T. S., tačiau kurioje vietoje, dabar tiksliai neprisimena. Su pastaruoju apsikeitė telefonų numeriais ir kartas nuo karto bendravo tarpusavyje. Kaip sužinojo, pastarasis niekur nedirbo, nes lygtai turėjo invalidumą. Vieną dieną, 2018 metais, tačiau kada tiksliai nepamena, pas T. S. buvo užvažiavęs iki tol jam nematytas ir nepažįstamas vyras vardu K. N.. T. S. tuomet ruošėsi važiuoti kažkur į savo kaimą (duomenys neskelbtini) K. N. buvo atvažiavęs su automobiliu „Toyota“, bet numerio neprisimena. Būtent tada su pastaruoju ir susipažino. Kaip suprato, pastarasis buvo T. S. pažįstamas, ir, pasak T. S., K. N. kartais paremdavo jį pinigais. Kuo K. N. užsiminėjo, jis nežino, pastarasis pats nepasakojo, o jis nei K. N., nei T. S. neklausė. Bet jam asmeniškai pasirodė, kad K. N. yra verslus žmogus. Kadangi tuo metu jis ieškojo darbo, paklausė K. N., gal šis gali jam surasti kokį darbą. Jis K. N. pasakė, kad pagal profesija yra vairuotojas. K. N. pažadėjo paieškoti jam kokio nors darbo. Jis su K. N. dar apsikeitė telefono numeriais ir paskui kartas nuo karto susiskambindavo ir pabendraudavo. Pastarasis vis žadėjo rasti jam darbo, bet taip ir nerasdavo. Bet po kurio laiko, 2018 m. vasarą, tačiau kada tiksliai, nepamena, K. N. susitiko su juo ir pasakė, kad darbą jam surado ir kad padarė jį vienos įmonės vadovu. Kaip tada sužinojo, įmonės pavadinimas buvo UAB „V.“. Apart pavadinimo daugiau apie šią įmonę jam nieko nežinoma, nes nei K. N., nei kas kitas apiešią įmonę jam nieko nepasakojo. Kokia veikla prieš tai užsiminėjo UAB „V.“ ir kodėl K. N. parinko būtent šią įmonę, nežino. Kodėl K. N. padarė jį šios įmonės vadovu, jis taip ir nesuprato. Pastarasis dėl to nieko konkretaus nepaaiškino, tik kažką aiškino, kad su ta įmone jis galės dirbti vairuotoju. K. N. tuomet davė jam dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra UAB „V.“ vadovas. Tai buvo 2018-07-25 UAB „V.“ vienintelio akcininko T. S. sprendimas paskirti jį UAB „V.“ vadovu, atleidžiant iš tų pareigų kažkokį jam nežinomą asmenį vardu S. S.. Jis patikėjo K. N., kad tikrai toliau galės dirbti vairuotojo darbą minėtoje UAB „V.“, ir sutiko būti šios įmonės vadovu, nieko blogo dėl to neįtardamas. Tuomet ar tą pačią dieną, ar po dienos – kitos K. N. nuvežė jį į VĮ „Registrų centrą“ Vilniuje, kur dėl jo paskyrimo UAB „V.‘ vadovu buvo užpildyti kažkokie dokumentai, kuriuos jis K. N. prašymu pasirašė. Paskui dar važiavo į kažkokią įstaigą, kur buvo padarytas jo elektroninis parašas, kurį sau pasiėmė K. N.. Į banką, kiek prisimena, jie nevažiavo ir jokių dokumentų jis bankuose nepasirašinėjo. Jokių pinigų už tai, kad jis tapo UAB „V.“ vadovu, K. N. jam nemokėjo. Po to, kai jis tapo UAB „V.“ vadovu, nei K. N., nei kas kitas jokių UAB „V.“ dokumentų, antspaudų ar banko kortelių jam asmeniškai neperdavinėjo ir jis tokių daiktų niekada neturėjo ir jais nesinaudojo. Po Registrų cento jokių dokumentų daugiau nei K. N., nei kas kitas jam pasirašyti neduodavo ir jis daugiau jokių UAB „V.“ dokumentų nepasirašinėjo. Toliau jis tikėdamasis sulaukti darbo, vis laukė kokio pasiūlymo iš K. N., tačiau šis iš pradžių vis žadėjo organizuoti jo darbą ir sumokėti kažkiek pinigų, tačiau vėliau iš viso kažkur dingo ir jų bendravimas praktiškai nutruko. Taip su UAB „V.“ jokių darbų ir nedirbo. Ką toliau K. N. padarė su UAB „V.“ ir ar pakeitė jį kitu vadovu, nežino. Laikui bėgant, jis kažkaip pats pamiršo apie UAB „V.“, nes nieko su ja taip ir nedirbo. T. S., kuris figūravo jo minėtame 2018-07-25 UAB „V.“ vienintelio akcininko sprendime kaip akcininkas dėl jo paskyrimo šios įmonės vadovu, jis bandė klausti apie UAB „V.“, apie jo darbą ar ryšius su šia įmone, tačiau pastarasis nieko konkrečiai jam taip ir nesugebėjo paaiškinti. Su minėtame 2018-07-25 akcininko sprendime nurodytu buvusiu UAB „V.“ vadovu vardu S. S. jam susitikti ir bendrauti neteko. Pasak K. N., šis žmogus iš (duomenys neskelbtini) ir tuo metu, kai jis tapo UAB „V.“ vadovu, pastarasis jau buvo išvykęs iš Lietuvos. Asmenis vardu D. I., N. G., A. Š. jam nežinomi ir tokie vardai ir pavardės jam negirdėti. Su tokiais asmenimis jam bendrauti neteko. Ar jie kaip nors susiję su UAB „V.“ ir kaip būtent, nežino (1 t., b. l. 118-120).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. S. parodė, kad UAB „V.“ jam nežinoma ir jis joje nedirbo. Asmenys vardu D. I. ir S. S. jam nepažįstami. Jam tik pažįstamas vyras vardu Algimantas, kuris vežiodavo jį su savo automobiliu, kur jam reikėdavo. Ar jam kas nors siūlė paskutiniu metu 2019 m. pirkti kokią nors įmonę ir tapti jos akcininku, jis nepamena. Jokių bendrovių dokumentų jam niekas neperdavinėjo (1 t., b. l. 111-113).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, 2020 sausio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje dėl uždarosios akcinės bendrovės „V." ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/12-10-176 nurodyta, kad Tyrimui nepateikti UAB „V.“ jokie laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytos visos tiriamuoju laikotarpiu vykdytos ūkinės finansinės operacijos, t.y. visi pirkimai, pardavimai, atsiskaitymai, įsipareigojimai (grynais ir per banką). Tyrimui nepateikta ir kasos knyga, nepateikti kasos dokumentai. Todėl negalima pritaikyti palyginimo metodo ir nustatyti, ar visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir pagrįstos dokumentais. Jei UAB „V.“ apskaitos registruose neregistravo bendrovės vykdytų ūkinių operacijų, tai bendrovė nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 str. 1 d. nuostatomis, jei bendrovė apskaitos registrų neišsaugojo, nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 nuostatomis; 4 str., 19 str. 1,2 d. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 - 2018 metus. AB „V.“ vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo G. I. nuo tyrimo laikotarpio pradžios iki 2018-03-23, D. I. nuo 2018-03-23 iki tyrimo laikotarpio pabaigos (t. 2, b. l. 1-6, 9-85).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti (LAT nutartis byloje Nr. 2K-404/2013).
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. S. kaltė padarant jai inkriminuotą nusikaltimą yra pilnai įrodyta, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, esant jos veiksmus kvalifikuojančiam požymiui, - jis veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus. Jo kaltę įrodo jo visiškas prisipažinimas, liudytojų parodymai, UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kita bylos rašytinė medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalimi numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu, prašė sumažinti baudos dydį esant galimybei (t.2, b. l. 151-155).
Bausmės skyrimas.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. S. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2; b. l. 157-158), duomenų, kad jis įrašytas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje ar gydyta psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje nėra. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už padarytą nusikaltimą jam skirtina bauda arčiau jos minimumo. Mažindamas baudos dydį teismas įvertina tai, kad S. S. praeityje neteistas, gyvena bei dirba Ukrainoje, kur pragyvenimo lygis žymiai mažesnis, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant ir mažesnę baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje S. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nėra.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo metu paimtas dokumentų kopijas palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. S., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 75 MGL, 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti S. S. galutinę bausmę - 50 MGL, 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tyrimo metu paimtas dokumentų kopijas palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika dienų įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.