Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Aprašo 70.19 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui (b. l. 126–128).

2022 m. rugsėjo 6 d. Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 127 punktu ir siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą pateikė elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo Policijos departamentui – ar pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra pagrindo neišduoti nacionalinės vizos.

2022 m. rugsėjo 7 d. Policijos departamentas pateikė Departamentui atsakymą į elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui, tvirtindamas, kad M. M. B. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 132).

Atsižvelgiant į tai, Departamentas 2022 m. spalio 20 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą (b. l. 87–89).

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu M. M. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 1 (vienerių) metų ir 4 (ketverių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (b. l. 10–16).

Pilietybės reikalų komisija 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2D-3104 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas netenkino pareiškėjo prašymo (2021 m. liepos 9 d. Nr. 2107-PIL GRA-003) grąžinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę (b. l. 82–83).

Departamento 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 22S17425 buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes šio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (b. l. 78–81).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Įstatymas (ginčui aktuali redakcija), Aprašas (ginčui aktuali redakcija).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai taip pat nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio teisės akto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jo buvimas Lietuvos Respublikos gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, jog užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, vizų tarnybos, nagrinėdamos prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, su Policijos departamentu konsultuojasi, ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas pateikia informaciją dėl kitų atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnyje, ar atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, jeigu tokios informacijos turi (Aprašo 125 punktas, 125.3 papunktis, 129 punktas).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą Departamentas įvertino, kad Klaipėdos apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu 2021 m. rugsėjo 21 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad pareiškėjas automobilių stovėjimo aikštelėje išsitraukė peilį ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo nukentėjusiosios atiduoti mobilų telefoną. Už padarytą nusikalstamą veiką pareiškėjui buvo paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akcentuotina, kad pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Policijos departamentas per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą pateikė neigiamą atsakymą į elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui. Minėtame atsakyme nurodoma, kad pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl Departamentas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir Policijos departamento pateikta išvada, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento informacija, kad Klaipėdos apylinės teismas pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, bei Policijos departamento parengta ir pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, Departamentui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir kartu sutinka su Departamento pozicija, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės („Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių“) rodo, kad pareiškėjas, tikėtina, neketino nutraukti nusikaltimo vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad esant tokioms aplinkybėms, negalima neginčijamai teigti, jog ateityje pareiškėjas negalėtų sukelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Kartu aplinkybė, kad pareiškėjas, nusikalstamą veiką įvykdė viešoje erdvėje, grasindamas ginklu, galinčiu stipriai sužaloti ar net atimti gyvybę, patvirtina, jog pareiškėjo elgesys kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų ir valstybės saugomų vertybių – asmens sveikatai ir gyvybei. Savo veiksmais pareiškėjas pademonstravo nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas priimtas užpildžius teisės aktų nustatytą formą, Sprendime nurodytas konkretus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą teisinis pagrindas, pateikti atsisakymo motyvai, nurodant, jog Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento, kurio kompetencijai teisės aktais priskirta teikti išvadas ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pateiktą išvadą. Sprendimas priimtas remiantis atsakovo surinktais ir kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis, dėl kurių teisingumo ir objektyvumo teismui abejonių nekyla.

Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog Anglijoje jis neturi nei giminių, nei draugų, nei namų, teismas vėlgi sutinka su Departamento pozicija, kad pareiškėjas yra atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir įgijo kitos valstybės – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybę. Taip pat iš Departamento turimų duomenų darytina išvada, jog Lietuvoje pareiškėjas lankydavosi retai ir ganėtinai trumpai (ne dažniau kaip vieną mėnesį per metus). Teismo vertinimu, šių faktų visuma neleidžia teigti, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ir ilgalaikiai socialiniai bei ekonominiai ryšiai. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog Lietuvoje gyvena pareiškėjo giminės, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o asmens interesas Lietuvoje būti su nacionaline viza nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas netenkino pareiškėjo prašymo (2021 m. liepos 9 d.) grąžinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Be to, Departamento 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 22S17425 buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, būtent dėl tos pačios priežasties – pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Departamento kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo nagrinėti iš naujo yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

teismas nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.