Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis – registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis S. P. 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kilusio žodinio konflikto dėl girtavimo su kartu gyvenančia 87 metų amžiaus motina M. P. metu, tyčia sugriebęs ją už dešinės plaštakos, ją stipriai suspaudė ir purtė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. P. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis S. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

1. Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad nusikaltimo įvykio popietę į motinos namus, kur ir pats kartu gyvena, sugrįžo girtas, kadangi dar kieme ėmė triukšmauti, namuose buvusi motina nenorėjo jį įsileisti ir iš vidaus užrakino duris. Jis dėl to stipriai supyko, beldėsi į langą, motinai toliau neįsileidžiant, turėtu savo raktu duris atsirakino ir įėjo vidun. Priebutyje iš piktumo jį pasitikusią motiną iškeikė, sugriebė už dešinės rankos plaštakos, ją stipriai suspaudė ir papurtė, suprato, kad dėl to garbaus amžiaus motinai tikrai skauda. Atlyžęs atsigulė miegoti, tačiau buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų. Kaltinamasis pritariantis, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, kurią sutinkantis atlikti (b. l. 53).

2. Nukentėjusioji M. P. parodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose kartu su sūnumi (kaltinamuoju) kartu gyvenanti ir vedanti bendrą ūkį apie 15 metų. Nusikaltimo įvykio metu būdama namuose, išgirdo kieme į namus grįžtantį girtą kaltinamąjį, kadangi šis buvo agresyvus ir triukšmavo, ji išsigandusi dėl savo saugumo, iš vidaus užrakino namų duris. Kaltinamajam toliau triukšmaujant ir trankant duris, ji telefonu iškvietė jam policiją. Į tą laiką kaltinamasis, duris atsirakinęs savuoju raktu, užėjo vidun, ją iškeikė, po to netikėtai sugriebė dešinę ranką ir stipriai spaudė plaštaką, dėl ko ji apie pusę valandos jautė skausmą bei suspaustoje plaštakos zonoje atsirado kraujosruva. Į tą laiką atvykę policijos pareigūnai sūnų (kaltinamąjį) sulaikė (b. l. 25-26).

3. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji M. P. parodė kūno vietą, kurioje jautė fizinį skausmą, t. y. dešinę ranką, ant kurios plaštakos išorinėje pusėje stebima naujai besiformuojanti kraujosruva (b. l. 30-33).

4. 2021 m. rugpjūčio 12 d. policijos pareigūno Ryčio Mackevičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos nukentėjusios M. P. gautą informaciją apie sūnaus kaltinamojo S. P. smurtą prieš ją – ši pasitvirtino, nukentėjusioji M. P. buvo labai susijaudinusi ir akivaizdžiai įsibaiminusi, ji patvirtino, jog kilusio konflikto dėl girtavimo metu kartu su ja jos namuose gyvenantis sūnus kaltinamasis S. P. tyčia sugriebęs spaudė jos dešinės rankos plaštaką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusi rasta blaivi, kaltinamasis – atvirkščiai, rastas akivaizdžiai neblaivus, alkotesteriu jam nustatytas sunkus 3,00 prom. girtumas (b. l. 8-12).

5. 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame gyvenamajame name. Namų valda aptverta tvora, į ją patenkama pro vartus. Į namą patenkama iš kiemo pusės per medines duris, vedančiais į priebutį, kuriame buvo smurtauta. Šioje patalpoje stovi stalas, spintelės, o dešinėje pusėje randamos durys į virtuvės patalpą, iš pastarosios yra praėjimas į miegamojo kambarį. Namų aplinka rasta tvarkinga, grumtynių pėdsakų nestebėta (b. l. 13-21).

6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARCK-0045, kaltinamajam S. P. 2021 m. rugpjūčio 12 d., 19.00 val. nustatytas 3,00 prom. girtumas (b. l. 45-46).

7. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš nusenusią kartu gyvenančią savo motiną 87 metų amžiaus nukentėjusiąją M. P. - sugriebęs jos dešinės rankos plaštaką, ją stipriai spaudė ir purtė, sukeldamas nukentėjusiai apie pusę valandos trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebdamas rankos plaštaką, ją spausdamas ir purtydamas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, tyčinis sugriebimas už rankos, jos plaštakos spaudimas ir purtymas, sukėlęs garbaus amžiaus nukentėjusiajai santykinai ženklų laiką, maždaug pusvalandį, trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas kitokiu fiziniu smurtavimu nukentėjusios atžvilgiu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos kaltinamojo fizinio smurtavimo prieš ją pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusios asmens kūno apžiūros protokolas) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų priebutyje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaip sūnaus ir motinos, bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji pastarajai priklausančiuose namuose kartu gyvena jau apie 15 metų, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

9. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo artimas minimaliam (1 rankos spaudimas su purtymu), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis nusikalto ir teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 70), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus taip pat nebaustas (b. l. 71), jis yra visiškai darbingas, tačiau nedirba – registruojasi darbo ieškančiu bedarbiu Užimtumo tarnyboje (b. l. 72), išlaikytinių kaltinamasis neturi, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą savo parodymais atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojama tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kuris tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, kurių tarpusavio svoris ir reikšmė bausmės individualizavimo aspektu vertinama labiau lengvinančios naudai, konstatavus iš esmės dar teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktas 11), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų, viso 120 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, viso – 80 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek nagrinėjamos kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam S. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. 18:30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. 10:06 val. (b. l. 59-60, 64) – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam S. P. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

14. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę S. P. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, išviso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo S. P. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.