Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 2 d. nubaustasis R. B. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi prašymo netenkino, jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atmesdamas nubaustojo R. B. prašymą dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo motyvavo tuo, kad nuteistojo nurodyti argumentai negali būti pagrindu tenkinti jo prašymą. Išskirtinių aplinkybių nubaustasis nenurodė. Be to, iš išrašo, pridėto prie prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nustatė, kad R. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė naują teisės pažeidimą, už tai buvo nubaustas administracine tvarka.

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentu, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir numatyta būtent tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu R. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 290 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas nesutrumpintas, priėmimo praėjo daugiau kaip 7 mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nubaustasis R. B. buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 22), nuo 2016 m. kovo 28 d. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 28). Tačiau šių nurodytų R. B. aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jam paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.

Pažymėtina, kad nubaustasis paskirtą baudą sumokėti privalėjo, nes priešingu atveju ji būtų išieškota priverstinai. Nubaustasis R. B. buvo įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. kovo 28 d., t. y. jau po to, kai jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įdarbindamas R. B., įmonės vadovas apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, žinojo (b. l. 28), tačiau tai nebuvo kliūtis priimti jį į darbą, todėl nubaustojo R. B. skundo argumentas, kad dėl to, jog jam teismas nesutrumpins teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, jis neteks darbo, yra visiškai nepagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš R. B. 2015 m. gruodžio 27 d. paaiškinimo, rašyto iš karto po įvykio, kai jam buvo nustatytas neblaivumas, matyti, kad nubaustasis R. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, būtent dėl to, jog, jo teigimu, jam reikėjo nuvažiuoti į darbą. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad R. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu – 2016 m. gegužės 9 d. padarė naują teisės pažeidimą, ir už tai 2016 m. birželio 2 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 172¹ straipsnio 1 dalį, todėl vien dėl to jam negali būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus nutarimus nustatyta, kad R. B. ir anksčiau net du kartus buvo baustas už analogiškų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taip pat už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 23–27). Tai parodo, kad nubaustasis R. B. visiškai jokių išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, akivaizdu, kad savo poelgio kritiškai nevertina, neatsakingo elgesio pasekmės jam nesvarbios, sėsdamas už vairo neblaivus, tikisi jų išvengti, jam buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumo laipsnis. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad E. B. ne tik kad neatitinka visų sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, bet ir yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnyje, todėl bet kokiu atveju sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų jokio pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prašyme dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti, vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio, kaip siekis sušvelninti savo padėtį dėl padaryto labai šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad atgavęs teisę vairuoti, jis Kelių eismo taisyklių laikysis nepriekaištingai, jų nepažeidinės. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju būtų sutrumpintas, pažeidėjas, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų ir ateityje, vėl darytų naujus pažeidimus. R. B. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo naujų analogiškų pažeidimų nebedarytų. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.