Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šios kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apie 23.00 val. ji kvietė policijos pareigūnus, į savo namus (duomenys neskelbtini), be jokio tikslo. Kvietė tiesiog, dėl savo girtumo ir pavydo. Minėtą vakarą ji ir jos sugyventinis G. A. dviese gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21.30 val. G. kažkas paskambino į telefoną. Kas skambino sugyventiniui, ji nežino, bet suprato, kad jos sugyventinį kažkur kviečia toliau gerti alkoholio. Ji labai supyko, kad jis ruošiasi išeiti, todėl sugyventinį užsipuolė žodžiais, norėdama jį sulaikyti. Tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis nenaudojo jokio smurto. Sugyventinis vis vien išėjo iš namų, todėl ji, jam kerštaudama iškvietė policijos pareigūnus, teigdama, kad sugyventinis ją sumušė. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, ji pasakė, kad sugyventinis vieną kartą jai spyrė į nosį, bet ji melavo. Kuomet atvyko pareigūnės ir ją apklausė, ji nurodė, kad neva sugyventinis ją smaugė ir spyrė jai į pilvą, o visą tai matė jų sūnus D. A., kuriam 10 metų. G. jos nesmaugė ir jai niekur neįspyrė, o sūnus sau ramiai miegojo ir nieko nematė, girdėjo, nes nebuvo jokio triukšmo ar konflikto. Ji viską melavo, nors ir buvo įspėta bei parašu patvirtino dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Jos sugyventinis į namus grįžo 2016 m. lapkričio 5 d. apie 09.00 val. Ji sugyventiniui papasakojo, kad vakar naktį jam buvo iškvietusi policiją. 2016 m. lapkričio 6 d. ryte, ji, kartu su G. nuėjo į policijos komisariatą, norėdami viską paaiškinti dėl minėto konflikto. Jos tokiam poelgiui turėjo įtakos girtumas, būdama blaivi taip niekada nepasielgtų ir nesielgia. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, t. y. dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Specialiojo liudytojo G. A. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apie 19.00 val., po darbo grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis su sugyventine K. Š. vakarieniavo, gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant, paskambino draugas ir jį pakvietė į sodą „baliavoti“. Jis su draugo pasiūlymu sutiko. K. išgirdusi, kad jis išvažiuoja, nenorėjo jo išleisti iš namų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Iš namų jis vis tiek išėjo ir grįžo tik 2016 m. lapkričio 5 d. apie 8 val. T. K. papasakojo, kad jam išėjus iš namų ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau pareiškimo nerašė. Galvojo, kad K. pajuokavo, bet šeštadienį iš kaimyno sužinojo, kad jo ieško policija. Sekmadienį jis ir K. nuvyko į policijos komisariatą aiškintis, kodėl jo ieško. Pareigūnai jį informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jiems liepė kreiptis į Kriminalinės policijos skyrių. Jis prieš Kristiną nesmurtavo, t. y. jai niekur nespyrė ir jos nesmaugė. Jis mano, kad K. taip elgėsi iš pavydo ir girtumo. Būdama blaivi ji taip niekada nepasielgtų. Jo ir K. santykiai geri, jie sutaria gerai, nesipyksta. K. retai vartoja alkoholį (b. l. 30-31).

2) L. V. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 4 d. dirbant ekipaže „565“ kartu su vyr. patruliu A. R. apie 23.00 val. gavo iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo apie tai, kad pranešėją sumušė neblaivus sutuoktinis, namuose yra dešimtmetis vaikas. Nuvykus į minėtą vietą juos pasitiko K. Š., kuri paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apie 23.00 val., išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp pranešėjos ir neblaivaus sugyventinio G. A.. Moteris nurodė, kad sugyventinis ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, rėkavo bei įžeidinėjo ją, koja spyrė jai į nosį ir pasišalino iš buto. Moteris labai nenuosekliai pasakojo apie įvykio aplinkybes, t. y. maišėsi. Pradžioje ji nurodė, kad jai spyrė sugyventinis į nosį, po to jau, kad jai spyrė į pilvą ir smaugė, o kuomet jis jau pakėlė balso toną, ji jam paaiškino, kad sugyventinis jai spyrė į nosį. Ant moters veido, t. y. po nosimi nesimatė kraujo, jis tik tarnybiniame parnešime pažymėjo, nes moteris nurodė, kad jai bėgo kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Moters veide akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. Moteris buvo susijaudinusi, bet neverkė. Moteris jiems nurodė, kad konfliktas kilo dėl kitos moters, t. y. sugyventinio meilužės, taip pat, kad namuose yra vaikas, kuris miegojo savo kambaryje (b. l. 28-29).

3) 2016 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apsk. VPK PK MB specialisto V. M. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad policiją kvietė K. Š., kuri paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apie 23.00 val., išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp neblaivios pranešėjos (nustatytas 2.40 promilių girtumas) ir jos sugyventinio G. A.. G. A. savo sugyventinę vadino žiurke, rėkavo, ją įžeidinėjo, spyrė koja pranešėjai į nosį, dėl ko ji parkrito ant grindų, iš nosies ėmė bėgti kraujas, taip jis sukėlė jai fizinį skausmą. Moteriškė buvo neblaivi, tiksliai įvykio aplinkybių nesugebėjo paaiškinti. Vyriškis iki atvykstant policijai iš buto pasišalino nežinoma kryptimi (b. l. 13-16).

4) 2016 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada Nr. G 1194/2016 (05), iš kurios matyti, kad apžiūros metu sužalojimų K. Š. nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 33).

5) 2016 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad K. Š. jokių sužalojimo požymių neužfiksuota (b. l. 24-26).

6) 2016 m. lapkričio 17 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-51996-16 nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais (b. l. 52-55).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamosios K. Š. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytos ir kvalifikuotos tinkamai.

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 49-51).

Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamosios K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pilnai pripažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama neblaivi (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamoji padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, tyčiniai. Kaltinamoji neteista (b. l. 35), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 36-37), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 39).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajai gali būti skiriamos straipsnių sankcijose numatytos bausmės – baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, paskiriant K. Š. galutinę bausmę.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji pilnai pripažino padariusi nusikalstamas veikas, jai paskirta subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, BK 64¹ straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

-pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, paskiriant K. Š. galutinę bausmę – 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

I. K. Š., kad jai teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.

I. K. Š., kad ji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.