Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Institucija) Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad D. Ž. 2011-09-03 apie 19 val. 50 min. N. B. gatvėje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,23, promilės girtumo laipsnis, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ir tuo savo veiksmais padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4., 124¹ str. 7 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų teisės pažeidimų. Teismas kritiškai vertino jo pateiktus įrodymus, nutarimą grindė tik policijos pareigūnų parodymais ir paties pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu. Teismas policijos pareigūnų parodymus laikė patikimais įrodymais, lyginant su pažeidėjo pateiktais duomenimis. Policijos pareigūnų parodymų teisingumas negali būti preziumuojamas, o šie įrodymai turi būti vertinami įrodymų kontekste, juo labiau, kad šie parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, ir netgi prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jis 2011-09-03 apie 19.50 val. buvo sulaikytas neblaivus, tačiau tai atsitiko ne jam vairuojant automobilį, o užėjus apsipirkti į N. B. gatvėje esančią (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Kadangi jis buvo neblaivus, tai jo automobilį iki parduotuvės atvairavo jo giminaitis, kuris tuo metu jis buvo nuėjęs pakalbėti į kitoje gatvės pusėje esančią sodybą. Priešingai, nei kad teigia policijos darbuotojai, jie automobilio nestabdė, kadangi tuo metu tikrino mašinas, ir jie pro pareigūnus netgi nepravažiavo. Protokole jis nurodė kad gailisi tik dėl to, kad taip jam nurodė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jų negalima laikyti patikimais kaltės įrodymais. Be to, jie tvirtina, kad vairuodamas automobilį, jis nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti. Tačiau šios aplinkybės patys pareigūnai negali paaiškinti, kodėl jie neinkriminavo pažeidėjui ir šio pažeidimo. Juo labiau, kad pareiškėjas pro pareigūnus nepravažiavo. Pareigūnai aiškina, kad D. Ž. automobilis važiavo be šviesų, tačiau tokio tipo automobiliuose šviesos įsijungia automatiškai, užvedus variklį. Važiuoti be šviesų yra paprasčiausiai neįmanoma. Liudytoja E. P. patvirtino tą aplinkybę, kad automobilį vairavęs asmuo kažkur nuėjo, o policijos ten apskritai nesimatė. Teismas į jos parodymus neatsižvelgė. Be to, teismas nepagrįstai melagingais laikė liudytojo V. L. parodymus. Tokiu būdu apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla yra nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

D. Ž. už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nubaustas pagal ATPK 126 str. 4., 124¹ str. 7 d. teisingai.

ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Šioje byloje nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu D. Ž. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas vidutinis - 2,23 promilės girtumas, tai matyti iš asmens blaivumo testo kvito (b. l. 7). Pažeidėjo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 4), patrulių tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6). Iš patrulio D. D. pranešimo matyti, kad jis su pareigūnu A. S. stabdė pravažiuojantį automobilį Fiat Ducato, kuris, pamatęs pareigūnus, nusuko toje pačioje gatvėje esančios parduotuvės link. Nuėjęs prie parduotuvės, pareigūnas užklausė automobilį vairavusio asmens, kodėl šis nestojęs. Vairuotojas paaiškino, kad jis nematė, išsigando tik pamatęs policijos pareigūnų automobilį, todėl ir sustojo prie parduotuvės, tikėdamasis išvengti atsakomybės už vairavimą išgėrus. Vairuotojas sutiko su alkotesterio parodymais, be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimo. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, D. Ž. prisipažino vairavęs automobilį neblaivus. Todėl teismas pagrįstai nevertino jo teiginio, kad jis automobilio nevairavo, nes šis negalėjo paaiškinti, kodėl prisipažino vairavęs. Ikiteisminio proceso dokumentuose užfiksuotas apelianto prisipažinimas dėl padarytų pažeidimų yra leistinas ir galimas pažeidimo įrodymas. Kita vertus, šis įrodymas gali būti paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais, gali būti nustatyta, kad prisipažinimas buvo išgautas naudojant smurtą, apgaulę ar kitais neteisėtais būdais. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ikiteisminio proceso metu su padarytais pažeidimais jis sutiko, dėl jų gailėjosi, tačiau teisme iš esmės pradėjo juos ginčyti. Pažymima ir tai, jog konstatavus, kad apeliantas yra neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), jis nesikreipė į gydymo įstaigą, kad jo neblaivumas būtų nustatytas pakartotinai, nors tokią teisę jis turėjo pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 27 punktą. Teismas pagrįstai liudytojo V. L. parodymus vertino kaip melagingus, nes su šiuo liudytoju pažeidėją sieja artimi giminystės ryšiai, todėl jo teiginys, kad būtent jis vairavo automobilį, vertintinas kaip siekis padėti D. Ž. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų duotais parodymais teisme, nes nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus. Jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Tokiu būdu aplinkybė, kad būtent D. Ž. vairavo transporto priemonę neblaivus, yra įrodyta. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, neigti vairavimo esant neblaiviu faktą teisme apeliantas ėmė tik siekiant išvengti griežtos atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tokiu būdu, apygardos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad D. Ž. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Tai ir buvo padaryta šioje byloje. Šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. Ž. vairavo transporto priemonę neblaivus, be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, dėl ko jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4. ir 124¹ str. 7 d. pagrįstai.

Įvertinus visa aukščiau pasakyta, daroma išvada, kad D. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis pagrįstai pripažintas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltu, nuobauda jam paskirta teisingai, ir keisti ar naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutarimą pagal apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą dėl D. Ž. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.