- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-1859-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08258-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- DNSB „Gulbė“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1859-538/2014
Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr.2-06-3-08258-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos
2014 m. gruodžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų DNSB „Gulbė“ bendrijos narių, atstovaujamų atstovo J. R., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų DNSB „Gulbė“ bendrijos narių, atstovaujamų atstovo J. R., prašymą dėl ekspertų paskyrimo ištirti, ar bendrijos pirmininkė veikė tinkamai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas DNSB „Gulbė“ bendrijos narių prašymas, pasirašytas atstovo J. R., dėl ekspertų paskyrimo ištirti, ar bendrijos pirmininkė veikė tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-25 nutartimi nustatė pareiškėjams DNSB „Gulbė“ bendrijos nariams, atstovaujamiems atstovo J. R., 21 kalendorinės dienos terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėja prašymu nesuformulavo konkrečių reikalavimų, t.y. pareiškėja prašymo pradžioje prašo teismo paskirti ekspertus ištirti, ar daugiabučių namų savininkų bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkė veikia tinkamai organizuodama bendrijos veiklą, o prašymo pabaigoje - pripažinti visuotinio susirinkimo nutarimus, kurių be kita ko, konkrečiai neįvardija, neteisėtais, ir juos panaikinti. Atsižvelgiant į pateikto prašymo turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pateiktas prašymas (ieškinys) yra neaiškus, neaiški reikalavimo dalyko esmė, nėra suprantamos reikalavimo ribos, nors pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Pareiškėjų prašyme abstrakčiai nurodyta, kad į teismą kreipiasi DNSB “Gulbė” 55 bendrijos nariai, tačiau nenurodyta jų procesinė padėtis, jų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjams pasiūlyta nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąsias vietas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai (ieškovai) savo pareiškime iš viso nenurodė asmenų, su kuriais susijusi nagrinėjama byla ir kuriems turės įtakos byloje priimtas sprendimas, t.y. nenurodė atsakovo, duomenų apie jį, procesinės padėties. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad į teismą su prašymu kreipėsi DNSB „Gulbė“ 55 bendrijos nariai, o prašymą pasirašė J. R., save įvardindamas atstovu, tačiau prie prašymo nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys besikreipiančių į teismą asmenų narystę DNSB „Gulbė“, bei kad J. R. bendrijos narių vardu yra įgaliotas teikti tokio pobūdžio prašymą teismui ir vesti bylą teisme (CPK 56 straipsnis). Ieškinys dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų turi būti apmokėtas 144,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.). Pareiškėjus įpareigojo sumokėti 144,00 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-08 nutartimi DNSB „Gulbė“ bendrijos narių, atstovaujamų atstovo J. R., prašymą dėl ekspertų paskyrimo ištirti, ar bendrijos pirmininkė veikė tinkamai, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2014-09-29 teisme gautas J. R. pareiškimas dėl 2014-07-25 nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo. Teismas, įvertinęs J. R. pareiškimą dėl 2014-07-25 nutartyje nurodytų trūkumų ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad per teismo nustatytą terminą DNSB „Gulbė“ bendrijos nariai, atstovaujami atstovo J. R., neįvykdė pareigos pašalinti ieškinio trūkumus, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (LR CK 115 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjų DNSB „Gulbė“ bendrijos narių, atstovaujamas atstovas J. R. prašo atnaujinti teismo DNSB „Gulbė“ nariam nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus, 2014-07-15 ieškinį laikyti paduotu ir grąžinti jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2014-07-25 nutarties kopiją įteikė tik 2014-09-15. Savivaldybė, remiantis bendrijos narių prašymu paskyrė advokatą, kuris teisme atstovaus bendrijos narius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą. Jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka įstatymo nustatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinio (pareiškimo) trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014-07-25 nutartimi nustatė 21 kalendorinių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas 2014-10-08 nutartimi DNSB „Gulbė“ bendrijos narių, atstovaujamų atstovo J. R., prašymą dėl ekspertų paskyrimo ištirti, ar bendrijos pirmininkė veikė tinkamai, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui kaip neištaisius trūkumų.
Pareiškimu pareiškėjas prašė paskirti ekspertus ištirti, ar bendrijos pirmininkė veikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, kad būtų atliktas DNSB „Gulbė“ veiklos tyrimas.
Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio ketvirtosios dalies bei 2.124 straipsnio nuostatomis, teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir išklausęs šalių paaiškinimų, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Taigi šio tyrimo turinys - juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o pagrindas - aplinkybės, leidžiančios manyti, kad tokia veikla yra netinkama. Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę tyrimas galimas tada, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002 m.). Šiuo veiklos tyrimu siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas). Tik konstatavus, kad veikla yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, priimdamas nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, teismas analizuoja materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad juridinio asmens valdymo organas ar jų narys netinkamai veikė (CK 2.124 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, kad CK 2.125 straipsnyje nurodyti asmenys, turintys teisę kreiptis dėl juridinio veikos tyrimo ir šio straipsnio 5 punkte nurodyta, kad tai yra juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/5 visų balsų. Taip pat CK 2.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškimas dėl veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. 3 dalyje nurodyta, kad rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas pareiškėjui būtinas teismui nagrinėjant bylą dėl veiklos tyrimo.
Tai reiškia, kad tik esant visoms šioms sąlygoms pareiškimas dėl juridinės veiklos tyrimo bus priimtas ir nagrinėjamas apygardos teisme.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.