- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- A-822-1246-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 5 000 litų neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2008-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį dėl 4 335, 30 litų priteisimo už buto nuomą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsakovės ieškinį patenkino – priteisė 4 335, 30 Lt bei 130 Lt valstybei žyminio mokesčio, tačiau Klaipėdos apygardos teismas šį sprendimą panaikino. Pažymėjo, kad 1985 metais grįžo į Klaipėdą ir įsidarbino Klaipėdos šilumos tinkluose. Jam su šeima buvo suteiktas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tarp įmonės ir pareiškėjo 1994 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis Nr. B21-94. Kadangi butas buvo žinybinis, pagal tuomet galiojusią kolektyvinę sutartį nuomos mokesčio mokėti nereikėjo. Prasidėjus Lietuvos Respublikoje butų privatizavimui, pareiškėjas, kaip ir visi namo gyventojai, įstatymų nustatyta tvarka 1996-09-30 pateikė visus reikalingus dokumentus buto privatizavimui, tačiau buvo nurodyta, kad namas nepriklauso privatizavimui. Teismas 2005 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2645-625/2005 pripažino teisę privatizuoti nuomojamus butus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Butų privatizavimo įstatymą. Apeliacinis instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Įsigaliojus teismo sprendimui pareiškėjas, kaip ir visi namo gyventojai, įgijo teisę privatizuoti butus.
Tačiau Klaipėdos miesto taryba priėmė neteisėtą sprendimą Nr.23 „Dėl SPAB „Klaipėdos energija“ įstatinio kapitalo mažinimo“ ir sutiko SPAB “Klaipėdos energija“ įstatinis kapitalas būtų mažinamas, perduodant Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn vaikų lopšelį-darželį ir namą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai tapo pareiškėjo buto savininku ir privertė jį bylinėtis teismuose. Pareiškėjo teigimu, jis teisėtu buto savininku tapo tik po 12 metų, kai tokia teisė jam buvo suteikta jau 1996 metais ir šį butą galėjo įsigyti lengvatinėmis sąlygomis už investicinius čekius, tačiau ši teisė buvo nepagrįstai atimta. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė didelę neturtinę žalą, nes iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi, patyrė dvasinį skausmą, nes buvo nesiskaitoma kaip su žmogumi, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, todėl už savo neteisėtus veiksmus atsakovas privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu prašė skundo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad savivaldybės veiksmai, pareiškiant ieškinį teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo objektyviai negali būti neteisėti. Nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str., 6.271 str.), negali kilti ir civilinė atsakomybė. Esant šioms aplinkybėms, savivaldybė nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, inter alia dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio. Be to, neturtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio nepagrindė ir pareiškėjas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 23 gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio antrame bute nuomininko teisėmis gyveno pareiškėjas, iš SPAB „Klaipėdos energijos“ mažinant įstatinį kapitalą perduotas nuosavybėn Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 44). Pareiškėjas 2004-05-14 atsisakė pasirašyti nuomos sutartį su atsakovu Klaipėdos miesto savivaldybe dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nuomos (b.l. 45). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-26 sprendimu pareiškėjui pripažinta teisė privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste (b. l. 46 - 51). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-09 nutartimi (b. l. 52 - 56). Pareiškėjas 2007-02-27 kreipėsi į atsakovą su prašymu privatizuoti jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste (b. l. 57). Pareiškėjas 2008-01-08 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo (b. l. 58). 2008 03 18 sutartimi tarp šalių pasirašyta buto , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 62 - 63). Atsakovas 2008-02-26 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 4335,30 Lt nuomos mokesčio priteisimo iš pareiškėjo (b. l. 64 - 65). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-07 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš pareiškėjo 4335,30 Lt nuomos mokesčio, Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-27 sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė (b. l. 67 - 71).
Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje administracinis ginčas kilo tarp šalių dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais ar neveikimu administravimo srityje, atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta viešojo administravimo subjektų atsakomybė (2006-06-27 Nr. X-736 redakcija, įsigaliojo 2007-01-01). Viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Administracinės teisės normos nereguliuoja žalos atlyginimo teisinių santykių. Tai – civilinės teisės institutas. Neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti dvejopai: neteisėtu veikimu, t. y. neteisėtais aktyviais veiksmais, ir neteisėtu neveikimu, pasyviu institucijų elgesiu, ar vilkinimu. Atsižvelgdamas į šias teisės normas teismas pažymėjo, kad pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos – viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis 3 punktas) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje, jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovės paaiškinimų neturtinės žalos atsiradimas bei pareiga ją atlyginti kildinama iš atsakovo veiksmų, t.y ieškinio 2008-02-26 pateikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl nuomos mokesčio priteisimo iš pareiškėjo A. S. (b.l. 64-71 ).
Šalies argumentai
Deliktinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl teismas vertino, ar pateiktas teismui ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo yra neteisėti atsakovės veiksmai, ar teisės pažeidimu padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp patirtos neturtinės žalos bei minėtų veiksmų ir atsakovės kaltė dėl ieškinio pateikimo teismui. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui, inter alia juridiniam asmeniui, garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal įstatymus iš esmės išspręstų kilusį ginčą, šią teisę turi kiekvienas asmuo nepriklausomai nuo jo teisinio statuso (Konstitucinio teismo 1997-10-01, 2000-05-08, 2001-07-12 nutarimai). Teismo vertinimu, kreiptis gynybos į teismą yra kiekvieno suinteresuoto asmens absoliuti teisė, jos negalima apriboti arba paneigti (Konstitucinio teismo 2000-06-30, 2004-08-17 nutarimai), todėl atsakovo veiksmuose nėra kaltės, nes atsakovas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio priteisimo iš pareiškėjo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė iš pareiškėjo 4335,30 Lt nuomos mokesčio, tačiau Klaipėdos apygardos teismas šį sprendimą 2009-05-27 sprendimu panaikino ir ieškinį atmetė, kasacija negalima (CPK 341 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl laikytina, kad pareiškėjui turtinė žala nebuvo padaryta. Priežastinio ryšio tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių nėra, kadangi atsakovo veiksmai laikytini teisėtais, nes esant ginčui valstybinės institucijos, t. y. atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, tarnautojai ne tik turėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, bet ir pareigą ginčo išsprendimui kreiptis į teismą, nes teisingumą vykdo tik teismai (CPK 6 straipsnis). Administracinėje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos. Nesant priežastinio ryšio asmuo visais atvejais atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio priteisimo, nėra nei vienos sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl dvasinių išgyvenimų, kadangi reikėjo atsiprašinėti iš darbo, augina keturis vaikus, bylinėjimasis atitraukė nuo darbo ir šeimos, motyvuose nurodo ilgai užsitęsusį buto privatizavimą, tačiau reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nekildina iš šių atsakovo veiksmų. Teismų praktikoje yra suformuota, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Atsižvelgęs į byloje surinktus faktinius duomenis, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovo kreipimosi į teismą patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, kad dėl pažeistų teisių gynimo jis patyrė dvasinius sukrėtimus. Teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovo veiksmais, kreipimusi su ieškiniu į teismą, pareiškėjui buvo padaryti fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus. Be to, nustatęs įstatyme numatytų sąlygų nebuvimą neturtinei žalai atsirasti, pirmosios instancijos teismas plačiau pareiškėjo dvasiniai išgyvenimai neanalizavo. Todėl pažymėjo, kad pareiškėjui penkių procentų dydžio metinės palūkanos nepriteistinos, nes tik terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
III.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
1. Remiasi CK 6.246 straipsnio nuostata, darydama išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės atsakomybei pakanka ir fakto, kad atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai.
2. CK 6.263 straipsnis nustato pareigą atlyginti padarytą žalą, padarytą neteisėtais veiksmais. Faktai, kad pareiškėjas dėl teisės privatizuoti butą kovoja 12 metų, savivaldybė geruoju nevykdė teismo sprendimo, kreipėsi į teismą, siekdama prisiteisti buto nuomą, yra neteisėti veiksmai ir nuostolių atsiradimo priežastis.
3. Kaltei, kaip atsakomybės sąlygai, nustatyti, apelianto vertinimu, pakanka pripažinti, kad atsakovo veiksmais buvo pažeistas principas „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ bei faktą, kad nebuvo vykdomas teismo sprendimas.
4. Teismas, prieš darydamas išvadą, kad pareiškėjui nebuvo padaryta neturtinė žala, turėjo būti aktyvus, ir manant, kad trūksta įrodymų, prašyti pareiškėjo juos pateikti.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad nesant bent vienos iš LR CK 6.246-6.249 straipsniuose nurodytų civilinei atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsirasti būtinų sąlygų, teisė į žalos atlyginimą negali atsirasti. Be to, viena iš LR CK nustatytų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai LR CK 6.246, 6.271 straipsniai). Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų LR CK nustatytų būtinų sąlygų savivaldybės atsakomybei atsirasti. Mano, kad Savivaldybės veiksmai, pareiškiant ieškinį teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo (realizuojant teisę į teisminę gynybą) nėra neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės, žalą jis kildina iš 2008-02-26 ieškinio pateikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl nuomos mokesčio priteisimo iš pareiškėjo A. S. (b. l. 64 – 71) bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažinta apelianto teisė privatizuoti butą, nevykdyumo. Deliktinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl, kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vertino, ar pateiktas teismui ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo yra neteisėti atsakovės veiksmai, ar teisės pažeidimu padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp patirtos neturtinės žalos bei minėtų veiksmų ir atsakovės kaltė dėl ieškinio pateikimo teismui, ir priėjo pagrįstas išvadas.
Kolegija pabrėžia, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas (CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalys). Viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – nustatymas, kad viešojo administravimo subjektai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje, jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Apeliantas žalą kildina taip pat ir iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo, teigdamas, kad vėliau priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimas įrodo Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus, susijusius su buto privatizacija. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimu buvo konstatuota apelianto teisė privatizuoti butą, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo pripažinta, kad A. S. neturi mokėti nuomos mokesčio savivaldybei, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimu buvo pripažinti tarp apelianto ir savivaldybės susiklostę ne nuomos, bet ginčo buto privatizavimo santykiai. Kolegija sutinka, kad minėto teismo sprendimo vykdymas buvo vilkinamas, kita vertus kaltės dėl tokios situacijos susidarymo negalima vienareikšmiškai priskirti savivaldybei. Be to, sprendime, nustačiusiame teisę privatizuoti butą, nebuvo nurodytas terminas, per kurį ši teisė turėjo būti realizuota. Teisėjų kolegija, įvertinusi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo turinį, kuris, anot apelianto įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2006 m. vasario 9 d.) buvo sudaręs buto nuomos sutartį su savivaldybe – 2006 m. vasario 14 d. (b. l. 70), taigi vertina, kad jis pats prisidėjo prie teismo sprendimo dėl buto privatizavimo vykdymo vilkinimo bei nepagrįstų prielaidų reikalauti iš jo nuomos mokesčio atsiradimo. Be to, iš byloje esančių dokumentų – 2007-02-27 prašymo savivaldybei dėl buto privatizavimo (b. l. 57), 2008-01-08 prašymo savivaldybei dėl buto privatizavimo (b. l. 22), 2008-02-08 prašymo savivaldybei bei prokuratūrai (b. l. 23-24), – matyti, kad apeliantas taip pat nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. sprendimo įvykdymo, nes žinodamas apie savo teisę į buto privatizavimą, galėjo aktyviau domėtis privatizavimo eiga bei šiuo klausimu priimamais savivaldybės sprendimais, o savivaldybės per ginčijamą laikotarpį atlikti veiksmai – ji yra priėmusi pareiškėjo atžvilgiu sprendimą – 2007 m. gruodžio 20 d. dėl leidimo privatizuoti butą, o 2008-03-08 sudarė su pareiškėju buto pirkimo-pardavimo sutartį – negali būti vertinami kaip neveikimas konkrečiu atveju.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų viešojo administravimo subjektų neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai reiškia, kad nėra būtinosios sąlygos atsirasti atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Taip pat nenustatytas ir antrasis civilinės atsakomybės elementas – žala. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų apie patirtą žalą bei įrodymais grįsto žalos apskaičiavimo.
Taip pat administracinėje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos. Nesant priežastinio ryšio asmuo visais atvejais atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio priteisimo, nėra nei vienos sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.