Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-839-720/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
1-839-720/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58693-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
S. M., A. M.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-839-720/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58693-2015-2
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.;1.2.5.4.;2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant:prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajai S. M.,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:

- 2015-11-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 3 dalį (2 veikos) – 24 MGL, t.y. 903,84 eurų dydžio baudą ir viešuosius darbus 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigoti nuteistąjį atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius 84 valandas, neatlygintinai dirbant po 14 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 16 MGL, t.y. 602,56 eurų dydžio baudą ir viešuosius darbus 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigoti nuteistąjį atlikti viešuosius darbus per 4 mėnesius 56 valandas, neatlygintinai dirbant po 14 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką, t.y. į 16 MGL baudą įskaityti M. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 11 d., 18.40 val., iki 2015 m. kovo 12 d., 14.05 val., (vieną parą), nuo 2015 m. balandžio 7 d., 20.07 val., iki 2015 m. balandžio 9 d., 15.53 val., (dvi paras), nuo 2015 m. gegužės 17 d., 18.22 val., iki 2015 m. gegužės 19 d., 12.30 val., (dvi paras parą), t.y. viso penkias paras, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL, t.y. 225,96 eurų dydžio baudą ir viešuosius darbus 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigoti nuteistąjį atlikti viešuosius darbus per 4 mėnesius 56 valandas, neatlygintinai dirbant po 14 valandų kas mėnesį visuomenės labui,

teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos) padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. A. 2015 m. spalio 22 d., apie 17.30 val., savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, mažamečio E. A., gimusio 2013 m., akivaizdoje, sugriebė ranka sugyventinei S. M. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas savo šeimos narei S. M. fizinį skausmą.

Be to, jis 2015 m. spalio 22 d., apie 17.30 val., po panaudoto smurto nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu, žodžiu grasino papjauti ir nužudyti savo sugyventinę S. M., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, 2015 m. spalio 23 d., apie 17 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio E. A. gimusio (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, po anksčiau panaudoto smurto nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu, laikydamas rankose virtuvinį peilį, žodžiu grasino papjauti ir nužudyti miegančią savo sugyventinę S. M., bei nusukti sprandą jos nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, 2015 m. spalio 28 d., apie 17.30 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po anksčiau panaudoto smurto ir grasinimų nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu, žodžiu grasino nužudyti savo sugyventinę S. M., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, 2016 m. vasario 16 d., apie 20 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, žodžiu grasino nužudyti savo sugyventinę S. M., bei panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, 2016 m. vasario 16 d., apie 20 val., tyčia sudavė vieną kartą ranka sugyventinei S. M. į dešinę veido sritį, rankomis užėmė jai burną ir stūmė į namo sieną, po to rankomis paėmęs už jos rankų trenkė du kartus į sieną, tuo sukeldamas savo šeimos narei S. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis dažnai geria alkoholinius gėrimus, dėl to nuolat pykstasi su savo sugyventine S. M., pripažino, kad 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. spalio 28 d. ir 2015 m. vasario 16 d. jis, būdamas girtas smurtavo prieš sugyventinę ir grasino ją nužudyti, nors jos žudyti ir neketino. Kaltinamasis pareiškė, kad jis nusikaltimus darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė kad S. M. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena keturi metai. 2015-10-22, apie 18 val., jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir sugyventinės S. M. prasidėjo konfliktas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Jis būdamas piktas, suėmė S. M. už kaklo ir šiek tiek suspaudė. Mano, kad dėl spaudimo ji fizinio skausmo negalėjo jausti, nes spaudė nestipriai. Tada S. M. iškvietė policijos pareigūnus. Atsimena, kad įvykio metu jis jai grasino, jog pajaus ir nužudys. Taip jis nedarytų, nes labai S. M. myli, niekada jos nenuskriaustų. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis. Po maždaug 30 min., atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. 2015-10-23, apie 17 val., jis grįžo į namus po laikino sulaikymo. Namo kieme su kaimynu išgėrė po 2-3 stiklines alaus. Sugyventinės namuose nebuvo, todėl jis įlipo į namus per langą. Į namus grįžus S. M., jis jos atsiprašė. Jis pradėjo dėtis daiktus, ketino išvykti iš namų pas seserį, tačiau atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl neatsimena, ar galėjo grasinti S. M. ir jos sūnui A. M.. 2015-10-28 apie 9 val. kartu su kaimynu pradėjo vartoti alkoholį. Namo grįžo galimai apie 11 - 12 val.. Į namus grįžo S. M. kartu su socialine darbuotoją, kurios vardas V.. Pamatę jos jį neblaivų, reikalavo išeiti iš namų. Jokio konflikto nekilo, jis apsirengęs išėjo iš namų. Išėjęs iš namų nusipirko alaus, kurį išgėrė. Apie 16.15 val. nusprendė grįžti į namus. Jam tik įėjus į garažiuką, atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Jis netrankė savo namų Pergalės g. 7 durų, bei langų, nereikalavo S. M. jo įsileisti. Savo sugyventinei negrasino, nesakė, kad ją užmuš, negrasino padegti namus. Papildomos apklauso metu nurodė, kad dėl išgerto alkoholio kiekio, negali pasakyti ar grasino sugyventinei S. M.. 2016-02-16, nuo 10 val., jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. į namus grįžo sugyventinė S. M.. Kuri jam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo. Apie 20 val. įvyko tarpusavio konfliktas, tikslesnių aplinkybių jis neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Tačiau galėjo taip būti, kad jis sugyventinei S. M. užėmė rankomis jos burną ir pastūmė ją į namo sieną. Rankomis suėmė sugyventinės S. M. rankas ir trenkė ją į sieną. Nepamena kaip pasibaigė konfliktas, tačiau jį išsivežė policijos pareigūnai. Dėl savo padaryto poelgio labai gailisi. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo (2 t., b. l. 4, 8, 11, 12, 17, 18, 21, 22). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais pripažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, pareiškė, kad jis nori keisti gyvenimo būdą, pripažino, kad kai jį sulaikydavo, jam būdavo nustatomos 3 – 4 promilės alkoholio, todėl jis tvirtai nusprendė gydytis nuo alkoholio, dirbti ir pasikeisti. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 22 d., apie 17.30 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo neblaivus sugyventinis M. A.. Jie pradėjo konfliktuoti, jis keikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji sėdėjo ant sofos ir ant kelių laikė savo mažametį vaiką E. A.. Tada priėjo M. A. ir sugriebęs ranka pradėjo spausti jai kaklą. Tada ji trenkė jam vaiko batu per veidą ir jis nuo jos atstojo. Ji jautė fizinį skausmą. Po to, M. A. jai pasakė, jog ji gyva iš kambario neišeis, pakas ją po velėna, papjaus. Jo grasinimų ji išsigando, nes M. A. neblaivus būna neprognozuojamas. Tada ji jį pastūmė ir išbėgo į lauką, sūnus E., kuriam 2,5 m. išbėgo paskui ją. Ji išbėgusi apie įvykį pranešė policijai. Iškvietusi pareigūnus, pati su vaiku nuėjo pas kaimynus ir laukė policijos. Maždaug po 60 min. atvažiavo pareigūnai ir sulaikė M. A.. 2015 m. spalio 23 d., apie 17 val., namuose jos sugyventinis M. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Staiga, be priežasties, M. A. pradėjo ant jos rėkti. Sūnus A. M. ją užstojo. M. A. jos sūnui pasakė, ,,piemeny, užsičiaupk, sprandą nusuksiu“. Tokių sugyventinio žodžių A. M. išsigando ir išėjo į lauką. M. A. toliau konfliktavo, grasino ją užmušti, sakė, kad jai bus taip kaip žurnalistei V., sakė jog papjaus. Tuo metu kai M. A. grasino, rankose laikė virtuvinį peilį. Kai jie konfliktavo, jis jai grasino, ji visą laiką rankose laikė savo sūnų Eriką, kuriam yra 2,5 m.. Kai M. A. grasino rankose laikydamas peilį, ji labai išsigando. Su peiliu jis nesimosikavo, laikė jį rankoje. Ji išsigando, nes neblaivus M. A. yra neprognozuojamas žmogus. Ji nieko nelaukusi, nubėgo pas kaimynę į namus. Būnant namuose pas kaimynę, pamatė, kad M. A. nuėjo į garažą. Tada ji grįžo į namus. Po kažkiek laiko grįžo į namus ir M. A.. Kadangi ji bijojo, iškvietė policijos pareigūnus. 2015 m. spalio 28 d. nuo ryto M. A. pradėjo vartoti alkoholį. Pradžioje jis jos atsiprašinėjo dėl bylos, kuri buvo nagrinėjama teisme, prašė jam atleisti. Ji atsisakė jam atleisti, nes jam buvo duota daug šansų. Dėl to jis supyko ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Pamačiusi, kad M. A. nebesivaldo, ji nuėjo iki netoliese esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kur socialinei darbuotojai Vaidai, papasakojo apie įvykį. Apie 9 val. kartu su V. atvažiavo į jų namus. Ji ir V. liepė išeiti M. A. iš namų. Jis iš namų išėjo. Namuose ji liko viena ir pradėjo krauti M. A. daiktus. Apie 13.20 val. grįžęs namo M. A., neblaivus, pamatęs, kad į maišus ji krauna jo rūbus, sužvėrėjo, sugriebė ją už dešinės rankos riešo ir užsuko ranką. Tuo metu skausmo nejuto ir jai neskaudėjo. Ji išbėgusi paskambino 112. Po policijos iškvietimo, jai paskambino socialinė darbuotoja V., kuriai ji papasakojo kas įvyko. Po 30-40 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, panašiu metu atvažiavo ir V.. Tuo metu M. A. pabėgo iš namų ir atvažiavę pareigūnai jo nerado. Pareigūnai važinėjo virš valandos po apylinkes ir ieškojo Mindaugo, tačiau jo nerado. Kai pareigūnai išvažiavo, po 5 min. jai esant namuose ir iš vidaus lauko duris užsikabinus kabliuku, grįžo M. A.. Jis priėjęs prie gyvenamojo namo pradėjo rankų kumščiais ir abiem kojomis daužyti ir spardyti laukines duris, kumščiu daužė virtuvės langą rėkdamas ir grasindamas, jog įėjęs ją užmuš, išdaužys langus. M. A. daužydamas duris rėkė pakeltu, agresyviu tonu. Ji manė, kad jeigu jis pateks į namus, tikrai ją užmuš. Ji buvo įsitikinusi, kad jo grasinimai realūs. Ji paskambino 112, bei socialiniai darbuotojai V.. V. su savo kolege atvažiavo dar iki atvykstant pareigūnams, o M. A. per tą laiką kažkur pasislėpė. V. ir jos kolegei išvažiavus, iš kažkur išlindo M. A. ir nuėjo į garažiuką. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. 2016 m. vasario 16 d., apie 20 val., namuose neblaivus jos sugyventinis M. A. pradėjo triukšmauti, rėkauti, trankyti daiktus, rankomis daužyti duris. Kai jis jai grasino, ji jam kažką sakė, bet nepamena ką, tada jis jai trenkė vieną kartą ranka į dešinę veido sritį, jai ant skruosto matėsi paraudimas, ji juto skausmą, tada ji iš karto bėgo į lauką, o jis puolė ją vytis. Ji išeidama į lauką bandė skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112, kad atvyktų pareigūnai. M. A. išbėgo paskui ją ir atėmė iš rankų mobilųjį telefoną, gąsdino ją, kad užmuš, pakas. Tokių jo grasinimų ji išsigando, nes neblaivus jis neprognozuojamas. Juolab ne pirmas ikiteisminis tyrimas dėl jo tokių veiksmų yra pradėtas. Taip pat konflikto metu, kai jis ją lauke pasivijo, jis rankomis užėmė jai burną, norėdamas uždusinti, stūmė ją į namo sieną, paėmęs jos rankas trenkė du kartus į namo sieną, dėl tokių jo veiksmų ji juto fizinį skausmą. Rankomis užėmė jai burną, stūmė ją lauke į namo sieną, paėmęs už rankų trenkė į namo sieną. Pavykus jį nuo savęs nustumti, išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sugyventinį išsivežė (1 t., b. l. 27, 46, 69, 70, 94-96, 97).

Nukentėjusysis, nepilnametis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 23 d., apie 17 val., jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Tuomet, mamos sugyventinis M. pradėjo kabinėtis prie mamos, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. M. pradėjo dėl kažko ant mamos rėkti. Jis nenorėdamas, jog kiltų konfliktas, M. pasakė, kad pastarasis atstotų nuo mamos. Tada M. jam atsakė ,,benkarte, piemeny, nusuksiu tau sprandą“. Tokių žodžių ir grasinimų jis išsigando, nes M. neprognozuojamas ir tikrai nežino, ką jis jam gali padaryti neblaivus. Nebenorėdamas konfliktuoti, išsigandęs, išėjo į lauką (1 t., b. l. 51).

Liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ji dirba socialine darbuotoja, parodė, kad 2015 m. spalio 28 d., apie 08 val., į (duomenys neskelbtini) seniūniją atėjo S. M., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis M. A. išgėręs yra agresyvus. S. M. šeimą ji pažįsta, nes jų šeima yra įrašyta į socialinę rizikos šeimų sąrašą. Tada jos nusprendė nuvažiuoti iki S. M. namus ir išvyti M. A. iš namų. Nuvykus, namuose ji rado M. A. neblaivų. Jis buvo piktai nusiteikęs S. atžvilgiu. Jos abi jo prašė išeiti iš namų. Jis išeiti labai nenorėjo, bet paliko namus. Ji grįžo į darbą. Maždaug po 30 min., jai paskambino S. M. ir pranešė, kad M. A. grįžo į namus, ji jo bijo. Tada ji vėl nuvažiavo iki S. M. namų. Kieme ji sutiko M. A., ir pareikalavo išeiti iš namų. Jis buvo piktas, teigė, kad jis nedovanos S. M., jai neatleis. Tai pasakęs apsisuko ir išėjo. Tuomet ji vėl grįžo į savo darbą. Apie 16 val. ji paskambino S.. S. paaiškino, kad M. A. grįžo, vartoja necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Tuomet ji vėl nuvažiavo iki S.. Kai atvažiavo, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai M. A. namuose nerado. Pareigūnai apvažinėjo visą kaimą, bet jo nerado. Ji sėdo į automobilį ir pati ieškojo M. A.. Maždaug po 15 min. paskambino S., kuri paaiškino, kad M. A. grįžo ir jai grasina, ji išsikvietė policijos pareigūnus. Tuomet ji kartu su kolege A. K. atvyko į S. namus. Apėjo visą kiemą, apvažiavo apylinkes, ieškodamos M.. Maždaug po 10 min., ji paskambino Sanitai, kuri pranešė, kad viskas gerai, M. A. sulaikė policijos pareigūnai (1 t., b.l. 75).

2015-10-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad S. M. pranešė apie smurtą šeimoje, nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuoti pareiškėjos S. M. parodymai, pateikta fotolentelė su fotonuotrauka (1 t., b. l. 13-15).

2015-10-22 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad buvo užfiksuoti S. M. parodymai apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 18-19).

2016-02-12 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad S. M. negalėjo pateikti peilio, kuriuo jai grasino M. A., kadangi to peilio namuose nerado (1 t., b. l. 22).

2015-10-22 pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie M. A. smurtą artimoje aplinkoje, kurioje buvo mažametis E. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23).

2015-10-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuoti pareiškėjos S. M. parodymai apie prieš ją pavartotą smurtą, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 30-36).

2015-10-23 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad buvo užfiksuoti S. M. parodymai apie tai, kad M. A. grasino ją ir jos sūnų A. M. nužudyti, buvo paėmęs į rankas peilį ir juo grasino. Dėl to S. M. ir A. M. patyrė psichologinį smurtą, jie buvo išsigandę, streso būsenoje (1 t., b. l. 37-38).

2015-10-23 pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie M. A. smurtą artimoje aplinkoje, kurioje buvo mažametis E. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42).

2015-10-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuoti pareiškėjos S. M. parodymai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 53-55).

2015-10-22 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad buvo užfiksuoti S. M. parodymai apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 56-57).

2015-10-28 pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie M. A. smurtą artimoje aplinkoje, kurioje buvo mažametis E. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67).

2016-02-16 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad S. M. pranešė apie smurtą šeimoje ir M. A. grasinimus jos atžvilgiu (1 t., b. l. 77).

2016-02-16 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 78-83).

2016-02-16 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad buvo užfiksuoti S. M. parodymai apie įvykio aplinkybes ir jos veide esantis paraudimas (1 t., b. l. 85-86).

2016-02-16 pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie M. A. smurtą artimoje aplinkoje, kurioje buvo mažametė M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90).

2016-02-14 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. VS-540 patvirtina, kad S. M. šeimoje auga trys vaikai: A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), motina vaikais rūpinasi, jiems sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis. Kartu gyvena S. M. sugyventinis M. A., kuris yra registruotas darbo biržoje, nedirba, iniciatyvos ieškant darbo nerodo. Išgėręs jis yra agresyvus, linkęs konfliktuoti, paskutiniu metu aktuali smurto artimoje aplinkoje problema, 2015-10-23, 2015-10-26, 2015-10-29 ir 2016-02-17 gauti pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, kurio metu nukentėjo nepilnamečiai vaikai (1 t., b.l. 101-102).

2016-01-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-30 patvirtina, kad M. A. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 135).

2015-10-22 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3091 patvirtina, kad 2015-10-22 M. A. nustatytas 2,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 140).

2015-10-23 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3094 patvirtina, kad 2015-10-23 M. A. nustatytas 1,93 promilių girtumas (1 t., b. l. 146).

2015-10-28 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3125 patvirtina, kad 2015-10-28 M. A. nustatytas 3,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 153).

2016-02-16 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3686 patvirtina, kad 2016-02-16 M. A. nustatytas 2,04 promilių girtumas (1 t., b. l. 159).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, ar tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, jog pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai yra inkriminuojami nustačius, kad kaltinamojo tyčinė veika buvo fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo ir grasinimo nukentėjusiuosius nužudyti, priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo M. A. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų S. M. ir A. M. bei liudytojos V. Š. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. A. 2015 m. spalio 22 d., apie 17.30 val. ir 2016 m. vasario 16 d., apie 20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. M., tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą. Be to, jis 2015 m. spalio 22 d., apie 17.30 val., 2015 m. spalio 23, apie 17 val., 2015 m. spalio 28 d., apie 17.30 val., ir 2016 m. vasario 16 d., apie 20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), arba kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. M., grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė šešis tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, nors registruotas darbo biržoje, tačiau, kaip pats pripažino ir kaip nurodė Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, jis pats pastangų susirasti darbą, dirbti ir išlaikyti šeimą nededa. M. A. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, o kada būna apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktuoja su sugyventine dėl šios problemos, vartoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš sugyventinę ir vaikus. Už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tai yra už smurtą prieš S. M. ir jos mažametę dukrą M. V., 2015 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas. Taigi, žinodamas, kad už analogišką veiką Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, jis vėl daro naujas analogiškas veikas, grasindamas nukentėjusiajai S. M., kad jai bus „kaip žurnalistei V.“, akivaizdžiai kalbėdamas apie žurnalistės V. B. nužudymą. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir į jo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, darytina išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra turi šeimą, yra susaistytas socialiniais šeimos ryšiais, yra pasirengęs gydytis ir susirasti darbą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad nors kaltinamasis nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius šeimos ryšius, atimti iš kaltinamojo jo pasiryžimą ir galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl išlaidų priteisimo

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam M. A. išlaidas iki 2016-03-14 sudaro atitinkamai 153,44 eurų dydžio advokato užmokestis (2 t., b.l. 44. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl darytina išvada, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo atmestinas.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleidžiant kaltinamąjį teismo posėdžių salėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 2 d. (2015-10-22 fizinis smurtas prieš sugyventinę) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 145 str. 1 d. (2015-10-22 grasinimas nužudyti sugyventinę) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 145 str. 1 d. (2015-10-23 grasinimas nužudyti sugyventinę ir jos sūnų) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 145 str. 1 d. (2015-10-28 grasinimas nužudyti sugyventinę) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 140 str. 2 d. (2016-02-16 fizinis smurtas prieš sugyventinę) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 145 str. 1 d. (2016-02-16 grasinimas nužudyti sugyventinę) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes už 2015-10-22 padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes už 2016-02-16 padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 straipsniu, ir 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti pagal 2015 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešių) MGL, t.y. 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu bei 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir paskiriant pareigas: 1 (vienerius) metus gydytis nuo alkoholizmo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo (kalinimo) laiką nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. spalio 23 d., nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 25 d., nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. spalio 30 d. bei nuo 2016 m. vasario 16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleidžiant kaltinamąjį teismo posėdžių salėje.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė