Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, kuriuo patenkintas D. R. – O. skundas ir panaikintas Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 8 d. nutarimas, kuriuo D. R. – O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausta 150 Lt bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelių policijos valdybos 2013 m. balandžio 8 d. nutarimu D. R. – O. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., už tai, kad ji 2013 m. vasario 12 d. apie 08.08 val. Vilniuje, Žemynos g. 6., vairuodama automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga važiavo, neįsitikusi, kad tai bus saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Seat“ ir abu automobilius sugadino.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog nebuvo atlikta ekspertizė, nesudaro pagrindo teismui grąžinti bylą nutarimą administracinėje byloje priėmusiai įstaigai. Apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos ATPK 299 str. 1 d. 3 p., 256 str. 3 d., kur įtvirtinta ir teismo teisė išspręsti klausimus dėl įrodymų rinkimo administracinėje byloje. Apylinkės teismas neatliko išsamių procesinių veiksmų, leidžiančių priimti objektyvų ir įrodymais pagrįstą sprendimą. Objektyviam sprendimui nepakanka apklausti pareiškėją, būtina ištirti ir kitus įrodymus.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nenurodė, kokį didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą reikalaujama atlikti. Jokių trūkumų, susijusių su kaltinimų pateikimu D. R. – O., teisės padarymo vietos apžiūra, transporto priemonių apgadinimų užfiksavimu, teismas nenustatė. Apylinkės teismas turėjo teisę pats kreiptis į ekspertą dėl eismo įvykio ekspertizės arba išsamiai išnagrinėjus skundą motyvuotai bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. balandžio 8 d. nutarimu D. R. – O. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą papildomam autoįvykio aplinkybių tyrimui, motyvuodamas tuo, kad nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti, o siekiant nustatyti autoįvykio mechanizmą, esant prieštaringiems dalyvių paaiškinimams bei nesant liudytojų parodymų ir vaizdo medžiagos, būtinos specialios žinios.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą rinkti papildomus įrodymus, kurie buvo reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai teisingai išspręsti.

Remiantis teismų prakika, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, surašiusiai administracinio teisįs pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Atsižvelgiant į šią teismų praktikos poziciją, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, gali būti grąžinama tik išimtiniais atvejais, kai teismas, posėdžio metu, negali pašalinti byloje esančių prieštaravimų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu byla galėtų būti gražinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje nenustatyta.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam autoįvykio tyrimui, nurodydamas, kad nebuvo atlikta automobilių ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nuostatas, įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laikomi bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi ši įstatymo nuostata įpareigoja ne tik instituciją, surašiusią protokolą, bet ir teismą, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti tam tikras nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas vien tuo pagrindu, kad byloje nebuvo atlikta automobilių ekspertizė, yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 299 str. nuostatas, apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nusprendžia dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo. Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs skundą dėl institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimo išsprendžia klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas šia įstatymo nuostata nesivadovavo.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, turėjo galimybę apklausti nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą įforminusį policijos pareigūną, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūną, priėmusį nutarimą byloje, spręsti klausimą dėl T. Z. apklausos, bei dėl automobilių ekspertizės skyrimo.

Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateikto pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, į posėdį atvyko tik administracinėn atsakomybėn traukiama D. R. – O., kiti asmenys teismo posėdyje neapklausti. Remiantis šia aplinkybe, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam įstatymo suteiktų galimybių, kad būtų nustatyta tiesa administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.