Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1867-510/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
2A-1867-510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
UAB “Andaraida”
Civilinė byla Nr. 2A-1867-510/2010
2-34-3-00146-2009-4Pirmosios instancijos teismo teisėjas A. Grauželis(S)11.9.10.8.; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei N. Grubliauskienei, atsakovo atstovams V. P. (buv. S.) ir advokatui D. Varnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-644/2010 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui UAB “Andaraida” dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo pagrindo pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. B. ieškinyje nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti atsakovo įmonėje. Darbo sutartimi buvo sulygta, jog ieškovė atliks pardavėjos pareigas, už kurį bus mokamas 275 Lt darbo užmokestis, bet ne mažesnis nei LR Vvriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, o darbo dienos trukmė - 4 valandos. 2006 metų gegužės mėnesį ieškovė sulaukė atsakovo akcininko A. P. pasiūlymo dirbti šios bendroves direktore. Po to ieškovei buvo pradėtas mokėti minimalus darbo užmokestis. Atsakovo akcininkas A. P. iki tol buvo ir bendrovės direktorius. Tai, kad ieškovė buvo paskirta UAB „Andaraida“ direktore, patvirtina padidintas darbo užmokestis. 2009 m. sausio 21 d., pasibaigus nedarbingumui, ieškovė atėjo į darbą. Kadangi ieškovei reikėjo reabilitacijos, kuriai neišduodamas nedarbingumas, ji parašė prašymą išleisti atostogų 56 dienoms ir rašytinį prašymą įteikė O. J., kuri yra bendrovės neoficiali buhalterė. Dėl šių atostogų ieškovė bendrovės akcininką buvo informavusi iš anksto. O. J. priėmė ieškovės prašymą ir pasakė, kad ieškovė gali atostogauti. Atostogų metu ieškovei į sąskaitą buvo pervesta ligos pašalpa, kuri buvo ženkliai mažesnė, negu ieškovė turėjo gauti. Tada iš O. J. ieškovė sužinojo, kad nuo 2008 m. rugsėjo 1 dienos ji nėra bendroves direktorė, kad ja yra paskirta V. S., kuri yra A. P. meilužė, nors jis nėra nutraukęs santuokos su ieškovės seserimi Z. P.. Ieškovei buvo pasakyta, kad ji perkelta į pardavėjos pareigas ir įdarbinta puse etato. Jokių dokumentų dėl ieškovės pareigų pakeitimo, darbo užmokesčio sumažinimo ieškovei nebuvo pateikta. 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3 ieškovė buvo atleista iš darbo už pravaikštas. Šis atleidimas yra neteisėtas, kadangi ieškovė buvo parašiusi prašymą dėl atostogų, ir į jas buvo išleista, todėl jos veiksmuose nėra darbo drausmės pažeidimo. DK 240 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmes pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmes pažeidimą ir drausmines nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Apie tai, kad bendrovėje buvo atliekamas tyrimas dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo, jai nebuvo žinoma, be to, darbdavys nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti. Atsakovas grubiai pažeidė ieškovės teises paskirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, kurio ieškovė nepadarė. Atsakovo požiūris bei elgesys aiškiai parodė, kad ieškovė pas atsakovą dirbti nebegalės, nes atsakovas sudarys ieškovei nepalankias darbo sąlygas. Dėl šios priežasties teismas, pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, turėtų laikyti, kad ieškovė neturi galimybės sugrįžti į pirmesnį darbą, laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Ieškovė pas atsakovą išdirbo 40 mėnesių ir 28 dienas, todėl jai turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo dienos, t.y. 2009 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant, kad darbo užmokestis buvo 800 Lt. Atsakovas ieškovę iš darbo atleido klastodamas faktines aplinkybes, pademonstravo visišką nesiskaitymą, nors anksčiau nėra reiškęs jokių pretenzijų, o taip pat nėra taikęs kokių nors drausminių nuobaudų. Atsakovas ieškovei padarė neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 10000 Lt. Be to, atsakovas ieškovei nėra sumokėjęs darbo užmokesčio už dirbtą laikotarpį 2008 metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Ieškovė prašė: pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš UAB „Andaraida“ direktorės pareigų pagal 2009 m. sausio 29 d. UAB „Andaraida“ įsakymą Nr. 3, jį panaikinti, pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 1993,92 Lt išeitinę išmoką; priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką nuo 2009 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nusprendė pakeisti 2009 m. vasario 2 d. UAB „Andaraida“ direktorės įsakymo Nr. 3 ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę, nurodant, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą; priteisti iš ieškovės atsakovui 840 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 19,45 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės buvo raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl jos neatvykimo į darbą, o ši atsisakė tai daryti. Atsakovas, prieš nutraukiant darbo sutartį, raštu nepareikalavęs ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Tačiau šios tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo buvus neteisėtą. Atleidimo iš darbo teisėtumas ar neteisėtumas pirmiausiai nustatomas aiškinantis, ar buvo įstatyme nustatytas pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo. Sprendžiant atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, negali būti ginami išimtinai darbuotojo interesais. Tokiais atvejais būtina įvertinti ir darbuotojo elgesį. Ieškovė sutinka, kad į darbą neatvyko nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. sausio 29 d., nes tuo metu ji buvo įsitikinusi, jog ji yra kasmetinėse atostogose. Ieškovė nurodė, kad prašymą suteikti jai kasmetines atostogas įteikė faktinei UAB „Andaraida“ buhalterei O. J. ir žodžiu gavo bendrovės savininko A. P. sutikimą, tačiau šie paaiškinimai nepagrįsti, neįrodyti ir prieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Ieškovės paaiškinimus paneigė byloje apklausta O. J., savininkas A. P., o taip pat direktorė V. S.. Kitų įrodymų, kad D. B. buvo rašiusi prašymą dėl atostogų suteikimo, nėra. Iš Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo matyti, kad atostogų grafikas už 2009 metus UAB „Andaraida“ dar nebuvo sudarytas, todėl ieškovei atostogos galėjo būti suteiktos tik šalių susitarimu. Nepakanka parašyti prašymo suteikti atostogas, jį paduoti asmeniui, kuris su darbdaviu nesusijęs darbiniais santykiais. Net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi prašymą dėl atostogų suteikimo, ji privalėjo laikytis įstatymų bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo akcininko A. P. buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai dėl ieškovės sesers skyrybų su A. P., todėl ieškovė, būdama atidi bei rūpestinga, žinodama galimas pasekmes dėl neatvykimo į darbą, dar labiau privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų dėl atostogų suteikimo. Ieškovė padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą - neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Šiuo atveju procedūriniai pažeidimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtą. Teismas sutinka su ieškovės paaiškinimu, kad iš 2009 m. vasario 2 d. įsakymo turinio nėra aišku už kokį konkrečiai darbo pareigų pažeidimą, nubausta ieškovė, todėl pakeičia ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę, nurodant, kad ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Ieškovė nurodė, kad nuo 2006 metų gegužės mėnesio, ji savininko A. P. įsakymu buvo paskirta direktore ir šias pareigas ėjo iki jos atleidimo iš darbo dienos. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimui reikšmės neturi, nes ieškovė buvo atleista iš darbo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (neatvyko į darbą be svarbių priežasčių 8 dienas), todėl šiuo atveju visiškai nesvarbu kokiose pareigose ji dirbo.

Šalies argumentai

Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. liepos 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pripažindamas atsakovo pažeidimą, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovės buvo paprašyta pasiaiškinti, tačiau teismas pasisakydamas dėl šiurkštaus darbo drausmes pažeidimo, netinkamai vertino byloje nustatytų aplinkybių visetą, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Teismas negalėjo vadovautis atsakovo atstovės V. S. paaiškinimais, liudytojų O. J., V. Č., L. B., A. P. parodymais, kadangi šie asmenys tarpusavyje yra susiję darbiniais ir asmeniniais ryšiais. Be to, šių liudytojų parodymai prieštarauja tarpusavyje, o taip pat prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Liudytojai A. P., V. B., O. J. teigė, kad ieškovė direktore nebuvo, nors rašytiniai atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentai tai paneigia. L. B. parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Liudytojai buvo suinteresuoti palaikyti atsakovą, todėl akivaizdžiai liudijo atsakovo naudai. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovę piktnaudžiavus savo teisėmis. Ieškovė nurodė, kad ji ilgai sirgo, ir dėl ligos jai buvo būtina reabilitacija, todėl ji su atsakovo savininku A. P. sutarė dėl kasmetinių atostogų ir pagal tuo metu bendrovėje buvusią tvarką pateikė prašymą dėl atostogų faktinei bendrovės buhalterei O. J.. Ši patvirtino, kad kliūčių išeiti atostogauti nėra. Kad O. J. buvo faktinė bendrovės buhalterė, patvirtino liudytojai V. Č., kuri yra oficialiai įforminta bendrovėje buhaltere, V. S., L. B. ir A. P.. Pati O. J. pripažino, kad ir po išėjimo iš atsakovo įmonės, ji šią įmonę konsultuoja telefonu, padeda surašyti dokumentus. Tai, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi ieškovės nurodyta tvarka, patvirtino ir liudytoja V. Č.. Tai, kad ieškovė buvo direktorė, patvirtina 2007 m. lapkričio 7 d. UAB „Andaraida“ vienintelio steigėjo sprendimas D. B. paskirti bendroves vadove, jos parašas buvo patvirtintas banke, ji sudarinėjo darbo sutartis su darbuotojais, darbo užmokesčio žiniaraščiuose buvo nurodyta direktore, A. P. pagamino antspaudą „Direktorė D. B.“. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovas grubiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nesant ieškoves veiksmuose šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Andaraida“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo teigimu, nepareikalavimą pasiaiškinti raštu teismas vertino kaip neesminį drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimą, savaime nereiškiantį, jog atsakovės atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Teismo sprendimas grindžiamas atsakovės neginčijamu faktu - neatėjimu į darbą 8 dienas iš eilės. Apeliacinio skundo motyvai dėl liudytojų ir vadovės nusistatymo prieš ieškovę, paremti tik pačios apeliantės samprotavimais ir klaidingu aplinkybių įsivaizdavimu. 2009 m. sausio 22 d. ieškovė žinojo, kad ji nėra direktorė, suprato, jog prašymą dėl atostogų turėjo pateikti įmonės vadovui. Neaišku ir tai, kodėl ieškovė neva perdavė prašymą dėl savo atostogų nedirbančiam įmonėje asmeniui. A. P. apskritai neigia padaręs ieškovei direktorės antspaudą. Ieškovei buvo išduoti tik 4 įgaliojimai atstovauti darbdavį sudarant/nutraukiant 4 darbo sutartis, nuolatinių direktorės pareigų ieškovė nėjo ir eiti negalėjo. Įmonės metinių finansinių atskaitomybių sudarymas, raštai valstybės institucijoms, bendravimas su jomis, įskaitant ir įmonės patikrinimų atvejus vyko išimtinai per įmonės vadovą A. P., su jo parašais ir dalyvavimu. Realiai jokių direktorės pareigų ieškovė neturėjo ir neatliko. Ieškovės darbo sutartis Nr.16 buvo sudaryta 2005 m. rugpjūčio 31 d. pardavėjos pareigoms ir keičiama nebuvo. Apie ieškovės pageidavimą atostogauti nuo jos nedarbingumo pabaigos įmonei pranešta nebuvo. Ieškovė tiesiog nėjo į darbą, ir šis grubus pažeidimas tęsėsi 8 dienas. Be to, yra praleistas teismui pateikto apeliacinio skundo padavimo terminas, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog Prienų rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nustatyta, kad ieškovė D. B. 2009 m. vasario 2 d. UAB „Andaraida“ direktorės įsakymu Nr. 08 (1t., b.l.3) buvo atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1t., b.l.23) ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė buvo atleista už padarytas pravaikštas nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad tomis dienomis nebuvo darbe, teigdama, jog susitarė su įmonės akcininku A. P. dėl atostogų, o prašymą suteikti atostogas padavė neoficialiai įmonės buhalterei O. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad apie atostogas A. P. informavo paskambindama jam iš savo namų į jo mobilųjį telefoną. Taigi tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė nurodytu laikotarpiu nebuvo darbe. Ginčo esmę sudaro tai, ar ieškovei atostogos buvo suteiktos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovei atostogos nebuvo suteiktos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prašymą dėl atostogų ieškovė įteikė O. J., o taip pat nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė gavo A. P. sutikimą išeiti atostogų. Be to, iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo (1t., b.l.30-32) matyti, kad UAB „Andaraida“ vadove (direktore) nuo 2008 m. gruodžio 15 d. įregistruota V. S., o iki 2008 m. gruodžio 15 d. įmonės vadovu buvo akcininkas A. P.. Pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens valdymo organai ir juridinio asmens valdymo organų nariai. Šių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.66 straipsnio 5 dalis). Ieškovė niekada nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre UAB „Andaraida“ vadove. Tai, jog kai kuriuose įmonės dokumentuose ieškovė yra nurodyta direktore, nereiškia, jog ji dirbo UAB „Andaraida“ vadove. Kaip minėta, nuo 2008 m. gruodžio 15 d. įmonės vadovės (direktorės) pareigas ėjo V. S.. Ji nebuvo priėmusi įsakymo išleisti ieškovę atostogų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvu, jog net ir tuo atveju jei ieškovė būtų pateikusi prašymą dėl atostogų suteikimo, ji privalėjo laikytis įstatymų bei veikti sąžiningai. Ieškovė turėjo suprasti, jog prašymo pateikimas asmeniui, kuris nėra įmonės darbuotojas, neduoda pagrindo manyti, jog ji yra išleidžiama atostogų. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo akcininko A. P. buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai dėl ieškovės sesers skyrybų su A. P., todėl ieškovė, būdama atidi bei rūpestinga, žinodama galimas pasekmes dėl neatvykimo į darbą, dar labiau privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų dėl atostogų suteikimo. CPK 186 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad įmonės vadovė V. S. ar akcininkas V. P. būtų raštu ar žodžiu būtų sutikę išleisti ieškovę atostogų, todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovė padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą, tai yra neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Teismas, konstatavo, kad iš 2009 m. vasario 2 d. įsakymo turinio nėra aišku už kokį konkrečiai darbo pareigų pažeidimą, nubausta ieškovė, todėl pagrįstai pakeitė ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę, nurodant, kad ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas negalėjo vadovautis atsakovo atstovės V. S. paaiškinimais, liudytojų O. J., V. Č., L. B., A. P. parodymais, kadangi šie asmenys tarpusavyje yra susiję darbiniais ir asmeniniais ryšiais, jie buvo suinteresuoti palaikyti atsakovą, todėl melagingai liudijo atsakovo naudai. Apeliantė apeliaciniame skunde detaliai išanalizavo liudytojų parodymus, teigdama, jog jie yra prieštaringi. Kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. sausio 29 d.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliantė paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną apeliacinį skundą išsiuntė CPK nenumatytu būdu – faksu, o apeliacinį skundą atnešė į teismo raštinę po savaitgalio tris dienas praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukti apeliacinį procesą nėra pagrindo, nes apylinkės teismo teisėjo rezoliucija priimti apeliacinį skundą ir išsiųsti jį apeliacinės instancijos teismui (3t., b.l.1) reiškia, kad teisėjas tokiais savo veiksmais įstatymo numatytą procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2004).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327 straipsniais,

nuta r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Algirdas RemeikaEgidijus Tamašauskas