- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- eI-6007-414/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01143-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 41.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) skunde ir teismo posėdyje prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R1-85(AG1-45/09-2019) dalį, kuria atsisakyta patenkinti P. J. skundą; panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. P22-11; įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo objektyviai išnagrinėti P. J. 2019 m. sausio 10 d. skundo-prašymo Nr. VMI-19-02 1, 2 ir 4 reikalavimus ir priimti dėl šių reikalavimų motyvuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.
Skunde pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus pareigūnai nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. prieš pareiškėją P. J. atliko kontrolinius veiksmus – operatyvų patikrinimą. Operatyvus patikrinimas buvo atliekamas pagal 2017 m. spalio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-5805 (toliau – ir Operatyvaus patikrinimo pavedimas). Pagal Operatyvaus patikrinimo pavedimą patikrinimas turėjo būti atliekamas nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 30 d. imtinai. Tačiau šis Operatyvaus patikrinimo pavedimu nustatytas terminas buvo pratęstas du kartus ir abu kartus tai buvo padaryta šiurkščiai pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjo, mokesčių mokėtojo, teises. Pareiškėjas mano, kad Kauno AVMI sukurta vidaus kontrolės sistema nesusidoroja su savo funkcijomis ir negali užtikrinti tam tikrų skyrių pareigūnų veiklos teisėtumo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas su 2019 m. sausio 10 d. skundu-prašymu Nr. VMI-19-02 kreipėsi į Kauno AVMI, prašydamas:
1. Pradėti administracinę procedūrą dėl P. J. teisių pažeidimų priimant 2017 m. spalio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 2017 m. spalio 31 d. Priedą Nr. 1 ir 2017 m. lapkričio 17 d. Priedą Nr. 2 bei atliekant prieš jį kontrolinius veiksmus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus pareigūnams neturint tam įgaliojimų;
2. Administracinės procedūros metu nustatyti, įvertinti ir priimti administracinės procedūros sprendimą dėl tokių aplinkybių ir tokiais klausimais (tačiau šiomis aplinkybėmis ir klausimais neapsiribojant):
Kauno AVMI 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimu Nr. P22-11 (toliau – ir sprendimas Nr. P22-11) nutarė pripažinti, kad 2017 m. spalio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 Priedai Nr. 1 ir Nr. 2, nors ir priimti nesilaikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 162 straipsnio 7 punkte nustatytų terminų, savaime nesukuria prielaidos jų pagrindu atliktus veiksmus (prašymus pateikti informaciją) laikyti negaliojančiais. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su procedūriniais pažeidimais, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl procedūrinių terminų pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Atsakovė taip pat nutarė neinicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų prieš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnus, įskaitant ir vadovaujančiuosius pareigūnus, turėjusius vykdyti kontrolės funkcijas, nes suėjęs 6 mėnesių tarnybinės atsakomybės taikymo senaties terminas bei faktinė aplinkybė, jog viena iš pažeidimus padariusių valstybės tarnautojų tarnybiniais santykiais su atsakove nėra saistoma.
Nesutikdamas su sprendimu Nr. P22-11, pareiškėjas padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. P22-11 ir įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti veiksmus – iš naujo objektyviai išnagrinėti P. J. 2019 m. sausio 10 d. skundą-prašymą ir priimti dėl jo reikalavimų motyvuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą. Skunde Komisijai nurodė, jog nesutinka su Kauno AVMI teiginiu, jog dėl procedūrinių terminų pažeidimų priimant Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 Priedus Nr. 1 ir Nr. 2 nėra pagrindo atliktus veiksmus laikyti negaliojančiais. Mano, kad veiksmai atlikti neturint įgaliojimų, t. y. veikiant ultra vires ir pažeidžiant nepiktnaudžiavimo valdžia principą, todėl negali būti laikomi teisėtais. Pažymėjo, kad, neinicijuodama tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros, Kauno AVMI piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais, taip padėdama savo tarnautojams išvengti tarnybinės atsakomybės. Nurodyta ir tai, kad sprendime Nr. P22-11 įforminti ne visi pareiškėjo skundo-prašymo reikalavimų rezultatai, nes klausimas dėl Kauno AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus veiklos vidaus audito procedūros nėra išspręstas, taip pat nėra duomenų, kad ši skundo dalis būtų persiųsta pagal priskirtinumą.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 21R1-85(AG1-45/09-2019) nusprendė: atmesti pareiškėjo P. J. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. P22-11, kaip nepagrįstą; įpareigoti atsakovę Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti P. J. 2019 m. sausio 10 d. skundo-prašymo dalį, kuria pareiškėjas prašo atlikti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vidaus auditą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus; kitą pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti veiksmus – iš naujo objektyviai išnagrinėti P. J. 2019 m. sausio 10 d. skundą-prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą dėl visų šio skundo-prašymo reikalavimų, atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo skundas, laiko ją nepagrįsta, neteisėta, nes administracinės procedūros sprendimo dalis, kuria nutarta pripažinti, kad pareiškėjo skunde-prašyme nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog dėl procedūrinių terminų pažeidimų priimant Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 Priedus Nr. 1 ir Nr. 2 nesukuriama prielaida jų pagrindu atliktus veiksmus laikyti negaliojančiais, yra nepagrįsta iš esmės. Šie veiksmai atlikti prieš pareiškėją neturint tam viešojo administravimo įgaliojimų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą ir negali būti laikomi teisėtais, kaip tai klaidingai konstatuota sprendime Nr. P22-11. Komisija pritarė tokiai atsakovės pozicijai, tačiau tokio pritarimo visiškai nemotyvavo. Komisijai nenurodžius jokių tokio sprendimo motyvų, pareiškėjas apskritai netenka galimybės sprendimą efektyviai ginčyti, nes jam nėra aišku, kuo vadovaudamasi Komisija įvertino sprendimo Nr. P22-11 dalies pagrįstumą ir teisėtumą.
Pažymėjo, kad sprendimo Nr. P22-11 dalis, kuria nutarta prieš Kauno AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus atsakingus valstybės tarnautojus neinicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, taip pat priimta pažeidžiant VAĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Nuspręsdama skundo-prašymo pagrindu neinicijuoti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros, piktnaudžiaudama jai suteiktais įgaliojimais, atsakovė padėjo savo tarnautojams išvengti tarnybinės atsakomybės. Nenurodžiusi jokių konkrečių tokio sprendimo motyvų, Komisija konstatavo, neva atsakovė tinkamai įvertino jos pareigūnų padarytus pažeidimus ir teisingai pritaikė patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminą. Komisija sprendime klaidingai rėmėsi 6 mėnesių tarnybinės atsakomybės taikymo senaties terminu ir visiškai nemotyvavo, kodėl ginčo atveju neturėjo būti taikomas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatytas specialus 3 metų terminas. Pripažindama, kad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti spręsti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą vien dėl to, kad galimai pažeidimus padariusi tarnautoja pas atsakovę nebedirba, Komisija rėmėsi VAĮ nenumatytu tikslingumo principu ir taip sukūrė prielaidas atsakovei nespręsti konkretaus tarnautojo tarnybinės atsakomybės klausimo bei išvengti VTĮ 34 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvių normų taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno AVMI, gavusi pareiškėjo 2019 m. sausio 10 d. skundą-prašymą, vadovaudamasi VAĮ 22 straipsnio 1 dalimi, pradėjo administracinę procedūrą ir ją pabaigė Kauno AVMI 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimu Nr. P22-11. Administracinės procedūros sprendime konstatuota, jog 2017 m. spalio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 2, nors ir parengti nesilaikant MAĮ 162 straipsnio 7 punkte nustatytų terminų, savaime nesukuria prielaidos jų pagrindu atliktus veiksmus (prašymus pateikti informaciją) laikyti negaliojančiais. Pareiškėjo skunde-prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su procedūriniais pažeidimais, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl procedūrinių terminų pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Kauno AVMI vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris yra ne kartą pažymėjęs, kad pavedimas tikrinti yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai materialinių teisių ar pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia, praktika.
Operatyvaus patikrinimo pavedimo Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 išrašymas jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė, operatyvaus patikrinimo procedūra nebuvo vilkinama, valstybės tarnautojai atliko jiems teisės aktų pavestas funkcijas ir veikė mokesčių administravimo srityje pagal suteiktus įgaliojimus. Kaip tik pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų, ilgai prašomos informacijos, taip vilkindamas operatyvaus patikrinimo eigą. Visų faktinių aplinkybių kontekste nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Operatyvaus patikrinimo pavedimo Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 yra neteisėti. Operatyvus patikrinimas buvo pratęstas dėl to, kad pareiškėjas nepateikia dokumentų ir mokesčių administratoriaus prašomos informacijos. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 9 d. Kauno AVMI prašė pareiškėjo pateikti operatyviam patikrinimui reikalingus dokumentus (banko dokumentus, įgaliojimus tvarkyti Leadecoom LLP banko sąskaitas ir kt. dokumentus). Juos prašyta pateikti iki 2017 m. spalio 13 d., o 2017 m. spalio 17 d. pareiškėjui buvo pateiktas Klausimynas dėl piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitose. 2017 m. spalio 24 d. pareiškėjas raštu informavo Kauno AVMI, kad pateikė banko išrašus bei dokumentus dėl sąskaitos atidarymo. Jis taip pat informavo, kad nebuvo įpareigotas MAĮ ar kitu teisės aktu rinkti ir kaupti apskaitos dokumentų, įskaitant ir banko išrašus, todėl negali tokių dokumentų ir duomenų pateikti. Asmuo bendravo su institucija, tačiau prašomų dokumentų, paaiškinimų dėl nurodytų sandorių laiku nepateikė. Taigi, Operatyvaus patikrinimo pavedimo Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo priimti tik dėl to, kad pareiškėjas laiku nepateikė mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų ir informacijos į mokesčių administratoriaus klausimus. Komisija sutiko su atsakovės pozicija, kad aplinkybės, susijusios su procedūriniais pažeidimais, nesudarė faktinio ir / ar teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl procedūrinių terminų pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skunde-prašyme nurodyti Operatyvaus patikrinimo pavedimo Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 parengti 2017 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, t. y. praėjus žymiai daugiau nei 6 mėnesiams nuo skundo-prašymo gavimo dienos, todėl įstatymai nesuteikia Kauno AVMI jokių teisių skirti tarnybinę nuobaudą Kauno AVMI darbuotojams, kurie priėmė tokius sprendimus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimų atlikimą griežtai reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 3 punkte įtvirtinta tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo sąlyga – neturi būti praėję 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Atkreipė dėmesį, jog administracinės procedūros vykdytojui VAĮ suteikia diskrecijos teisę savarankiškai spręsti, kokie privalomi veiksmai turi būti atlikti, nagrinėjant skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat savarankiškai įvertinti, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, turintys įtakos sprendimo priėmimui. VAĮ nenumato skundą padavusio asmens teisės nurodyti, kokie privalomi veiksmai turi būti atlikti administracinės procedūros metu.
Atsiliepimas
Atsakovė, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, mano, kad Kauno AVMI sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (nuosekliai nurodomos faktinės aplinkybės) ir teisės aktų normomis (nurodomos teisės aktų normos aktualios spręstinam klausimui). Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas Kauno AVMI įgalioto asmens. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taip pat yra motyvuotas ir nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas su 2019 m. sausio 10 d. skundu-prašymu Nr. VMI-19-02 kreipėsi į Kauno AVMI, prašydamas:
Byloje nėra ginčo, kad Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 2 priimti jau pasibaigus Operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-5805 nustatytam terminui.
Kauno AVMI, gavusi pareiškėjo 2019 m. sausio 10 d. skundą-prašymą, vadovaudamasi VAĮ 22 straipsnio 1 dalimi, pradėjo administracinę procedūrą ir ją pabaigė Kauno AVMI 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimu Nr. P22-11. Administracinės procedūros sprendime konstatuota, jog 2017 m. spalio 9 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5805 Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 2, nors ir parengti nesilaikant MAĮ 162 straipsnio 7 punkte nustatytų terminų, savaime nesukuria prielaidos jų pagrindu atliktus veiksmus (prašymus pateikti informaciją) laikyti negaliojančiais. Pareiškėjo skunde-prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su procedūriniais pažeidimais, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl procedūrinių terminų pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Kauno AVMI vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris yra ne kartą pažymėjęs, kad pavedimas tikrinti yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai materialinių teisių ar pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia, praktika. Operatyvaus patikrinimo pavedimo Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 išrašymas jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė, operatyvaus patikrinimo procedūra nebuvo vilkinama, valstybės tarnautojai atliko jiems teisės aktų pavestas funkcijas ir veikė mokesčių administravimo srityje pagal suteiktus įgaliojimus. Kaip tik pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų, ilgai prašomos informacijos, taip vilkindamas operatyvaus patikrinimo eigą. Visų faktinių aplinkybių kontekste nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Operatyvaus patikrinimo pavedimo Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 yra neteisėti (b. l. 16–20, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-45/2019). Komisija sutiko su atsakovės pozicija, kad aplinkybės, susijusios su procedūriniais pažeidimais, nesudarė faktinio ir / ar teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl procedūrinių terminų pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
Teismas negali sutikti su pareiškėjo nuomone, kad Komisija, pritardama atsakovės pozicijai, tokio pritarimo visiškai nemotyvavo, nes atsakovės sprendime Nr. P22-11 padaryti procedūriniai pažeidimai buvo pakankamai plačiai išdėstyti ir atliktas jų teisinis vertinimas. Komisija, sutikdama su sprendime Nr. P22-11 atliktu situacijos teisiniu vertinimu, neturėjo pareigos atkartoti jau nurodytų motyvų. Šioje konkrečioje situacijoje teismas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kur ne kartą pabrėžta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, žmogui neturi būti kliudoma gauti ir skleisti informaciją (2 dalis); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis). Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas yra specialus teisės aktas, kurio paskirtis yra nurodytos konstitucinės teisės į informacijos gavimą iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – užtikrinimas. Įstatymo 1, 4 straipsniai taip pat garantuoja asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Tai reiškia, kad Įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui (pareiškėjui), tiek jos valdytojui (atsakovei) (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012). Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti principai, kuriais privalo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teikiamai informacijai taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015). Kita vertus, pažymėtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, todėl, siekiant įgyvendinti teisę į informaciją, negali būti sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Be to, ir VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas kaip vieną iš administracinių paslaugų rūšių numato įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims. Taisyklėse detalizuojama informacijos teikimo procedūra (LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-334/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, o būtent, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas individualiame administraciniame akte aiškiai nurodyti jo apskundimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos individualiam administraciniam aktui kelia reikalavimą jį motyvuoti. Tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
Įvertinęs atsakovės sprendimą Nr. P22-11, teismas sprendžia, kad, atsižvelgdama į tai, kokio pobūdžio informacijos pareiškėjas prašė, atsakovė pagal savo kompetenciją ir galimybes išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjui. Nors pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. skundo-prašymo papildyme prašė į kiekvieną iš suformuluotų klausimų atsakyti atskirai (b. l. 30–34, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-45/2019), teismas pažymi, kad atsakovė pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą tokios pareigos neturi.
Pareiškėjas skunde teismui išreiškė savo poziciją dėl bylos vertinimo aplinkybių, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Kauno AVMI ir Komisijos atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad Kauno AVMI ir Komisija įrodymus vertino netinkamai ar atsakovės naudai, juolab pareiškėjas skunde teismui savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių Kauno AVMI ir Komisijos nustatytas aplinkybes.
Pažymėtina, kad administracinės procedūros vykdytojui VAĮ suteikia diskrecijos teisę savarankiškai spręsti, kokie privalomi veiksmai turi būti atlikti, nagrinėjant skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat savarankiškai įvertinti, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, turintys įtakos sprendimo priėmimui. VAĮ nenumato skundą padavusio asmens teisės nurodyti, kokie privalomi veiksmai turi būti atlikti administracinės procedūros metu.
Reikšdamas reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo objektyviai išnagrinėti P. J. 2019 m. sausio 10 d. skundo-prašymo Nr. VMI-19-02 4 reikalavimą ir priimti dėl šio reikalavimo motyvuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovės ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos vertinimu, jog tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo sąlyga – neturi būti praėję 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Komisija 2019 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 21R1-85(AG1-45/09-2019) argumentuotai nurodė, jog VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų – terminai tarnybinei nuobaudai skirti ir Komisija nenustatė teisinių pagrindų, kuriais remdamasi atsakovė privalėtų taikyti 3 metų senaties terminą tarnybinei atsakomybei. Teismas tokiam vertinimui pritaria, nes VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad jis pageidauja, jog iš naujo būtų sprendžiamas Kauno AVMI pareigūnų, įskaitant ir vadovaujančiuosius pareigūnus, turėjusius vykdyti kontrolės funkcijas, tarnybinės atsakomybės klausimas už pareiškėjo teisių pažeidimus, aprašytus skunde-prašyme, kadangi mano, jog pareigūnai nepagrįstai išvengė tarnybinės atsakomybės, t. y. pareiškėjas nesiekia, kad konkrečiai dėl jo būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jo teisės ar pareigos, o siekia kitiems asmenims priimto sprendimo panaikinimo ir atitinkamai tarnybinės nuobaudos kitiems asmenims paskyrimo. Valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Taigi pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl Kauno AVMI 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. P22-11 ir Komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R1-85(AG1-45/09-2019), kuriais atsisakyta taikyti tarnybinę atsakomybę, panaikinimo. Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (LVAT 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013).
Pažymėtina, kad į bylą nepateikta jokių argumentų, kurie paneigtų tai, kad pareiškėjo skundo-prašymo nagrinėjimas buvo vykdomas neobjektyviai ir tendencingai, jį nagrinėjo tas pats atsakovės padalinys, kurio veiksmai buvo skundžiami.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R1-85(AG1-45/09-2019) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo P. J. skundas dėl šio akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi netenkinamas skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R1-85(AG1-45/09-2019) dalį, kuria atsisakyta patenkinti P. J. skundą, nėra pagrindo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 21 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. P22-11 ir įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo objektyviai išnagrinėti P. J. 2019 m. sausio 10 d. skundo-prašymo Nr. VMI-19-02 1, 2 ir 4 reikalavimus ir priimti dėl šių reikalavimų motyvuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.