Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. B2-1499-395/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
B2-1499-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00027-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albinas Čeplinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Anjama“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Arūnas ir kompanija“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1499-395/2012(Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00027-2012-0)Procesinio sprendimo kategorijos:110.4;126.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Čeplinskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anjama“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arūnas ir kompanija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Anjama“ kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Arūnas ir kompanija“ dėl nemokumo. Pareiškime nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorius, nes pagal 2011-09-26 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2011/09/26-01 ir priėmimo perdavimo aktą Nr. 11/09/26-01 UAB „Anjama“ perėmė iš pradinio kreditoriaus UAB „Doletos fasadai“ reikalavimo teisę į UAB „Arūnas ir kompanija“ negrąžintą 18811,20 Lt skolą pagal 2011-04-15 Statybos rangos sutartį Nr. DF/04-2 (b.l. 7-17). Ieškovė ne kartą ragino atsakovę įvykdyti pradelstą įsiskolinimą. Nepaisant to, atsakovė įsiskolinimo neapmokėjo, todėl ieškovės nuomone, atsakovė turi rimtų finansinių sunkumų, nesugeba atsiskaityti su savo kreditoriais, ir tai pažeidžia kreditorių teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė UAB „Arūnas ir kompanija“ nurodė, kad ieškovė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovė perėmė reikalavimo teises iš UAB „Doletos fasadai“, todėl neturi daugiau teisių nei turėjo UAB „Doletos fasadai“. 2011-04-15 UAB „Doletos fasadai“ ir UAB „Arūnas ir kompanija“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. DF/04-02, tačiau ši sutartis nebuvo įvykdyta iki galo. 2011-07-28 šalys sudarė Susitarimą (b. l. 64), kuriame nurodė, kad bendru susitarimu ir geranoriškai nuo 2011-07-28 nutraukė minėtą statybos rangos sutartį, ir konstatavo, kad nei viena iš šalių neturi viena kitai jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl darbų atlikimo, savalaikiškumo, kokybės, atsiskaitymo, netesybų bei sutarties pasibaigimo. Visa tai neginčijamai įrodo, kad nuo 2011-07-28 atsakovo įmonė nėra skolinga UAB „Doletos fasadai“, todėl ši įmonė negalėjo jokių reikalavimų perleisti, o dabartinis ieškovas – jokių reikalavimų perimti. Jeigu ieškovas mano priešingai, tai jis privalo kreiptis į teismą ne dėl bankroto bylos iškėlimo, bet dėl skolos priteisimo. Todėl ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovo nuomone, turėtų būti atmestas kaip neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės prašymas iškelti bankroto bylą atsakovo įmonei netenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

Iš byloje pateikto atsakovo įmonės 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų (b. l. 65) matyti, kad įmonės turto vertė minėtai dienai sudaro 275324 Lt, tame skaičiuje ilgalaikis turtas sudaro 145767 Lt, trumpalaikis turtas – 129557 Lt. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 238730 Lt, iš jų pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 106097 Lt. Kaip nurodė atsiliepime atsakovo įmonės direktorius, įmonė neturi debitorių, neturi teismuose iškeltų bylų bei išieškojimų ne ginčo tvarka, įmonė nėra įkeitusi turto.

Įvertinus šiuos duomenis ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pradelsti atsakovo įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, ir kad įmonė yra moki. Byloje nėra duomenų, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad nėra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų bankroto bylai iškelti.

Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vien tik galimo atsakovės įsiskolinimo ieškovei buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant dėl to tarp šalių ginčui, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir pan. Tačiau, jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, ieškovo reikalavimo dydis spręstinas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje, nes šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo dydis, t.y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas. Todėl teismui atsisakius kelti bankroto bylą UAB „Arūnas ir kompanija“ pagal ieškovės UAB „Anjama“ pareiškimą, nurodytina, jog šalių ginčai dėl esamų įsiskolinimų gali būti nagrinėtini ieškininės teisenos tvarka, t.y. ieškovė gali pareikšti savarankišką ieškinį UAB ,,Arūnas ir kompanija“ dėl skolos priteisimo, ir vėliau, jau esant pagrindui, inicijuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimą.

Atsisakius iškelti atsakovo įmonei bankroto bylą, naikintinos Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi (b. l. 27-28) taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui, bei atnaujintinas atsakovės turto (lėšų) realizavimas ir išieškojimas vykdymo procese (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis, CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3, 5 dalimis, 10 straipsnio 1, 13 dalimis, civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Arūnas ir kompanija” (juridinio asmens kodas 133691850) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anjama“ pareiškimą.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi visų galimų atsakovės kreditorių interesų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arūnas ir kompanija“ (juridinio asmens kodas 133691850, registracijos adresas Kauno m. sav. Kauno m. Baltijos g. 96-36) nuosavybės teises priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam, kitam ilgalaikiam turtui bei piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, taip pat atnaujinti atsakovės turto (lėšų) realizavimą ir išieškojimą vykdymo procese.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Albinas Čeplinskas