Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-946-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2A-946-280/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
K. C.

Pirmosios instancijos teisėja Civilinė byla Nr. 2A-946-280/2015

Irena Vapsvienė Teisminio proceso Nr1-01-1-22317-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.15.4;1.15.2.3.2;3.3.1.21; 3.3.1.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. C. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-20 sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-664/2015 pagal A. C. ieškinį K. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. C. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo K. C. nusikalstama veika jai padarytą 259,05 Eur turtinę žalą, 4000,00 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad 2015-05-05 Ignalinos rajono nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. Dėl atsakovo padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė dideliu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Ieškovė jaučia baimę, blogai miega naktimis, skauda ranką. Neturtinė žala padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015-08-20 sprendimu ieškovės A. C. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš K. C. 194,00 Eur turtinės ir 1700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas iš atsakovo priteisė turtinę žalą, kurios dydį ieškovė pagrindė rašytiniais bylos įrodymais. Konstatavo, kad konfliktas kilo tarp buvusių sutuoktinių gyvenančių tame pačiame name, atsakovo iniciatyva. Atsakovas K. C. po žodinio konflikto perėjo prie fizinio smurto panaudojimo A. C. atžvilgiu - tyčia kumščiu suduodamas į veido sritį, sulaužė nosį, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas pripažino, kad dėl K. C. veiksmų ieškovė patyrė didelį emocinį sukrėtimą, stresą, neigiamus išgyvenimus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas. Ieškovei nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad dėl sužalojimo pablogėjo jos bendravimo galimybės, šeimyniniai ryšiai, asmeninė gerovė, kad dėl sužalojimo padarinių ji ateityje turės investicijų, bei atsižvelgus į teismų praktiką, atsakovo turtinę padėtį, ieškinį tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

A. K. C. apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria iš jos priteista neturtinė žala ir prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Ieškovė nenurodė iš ko susideda jai padaryta tokio dydžio žala. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtintos konkrečiais faktais. Atsakovas prašo teismo įvertinti visus atsakovo skunde nurodytus kriterijus priteisiant neturtinę žalą: į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, priteisiamos neturtinės žalos dydžius (1000-5000 Lt), į atsakovo turtinę padėtį (nedirba, atlieka bausmę, turto neturi), į atsakovo amžių.

Ieškovė A. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p.)

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliantas K. C. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos žalos dydžio, tačiau paties žalos padarymo fakto ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo neginčija. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako apeliacinio skundo ribose.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Šalies argumentai

Ignalinos rajono apylinkės teismas priteisė ieškovei 1700,00 Eur neturtinės žalos, apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteistą sumą sumažinti ik 500 Eur.

Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. C. klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto kūno sužalojimo – nosies kaulų lūžimo, neabejotinai ji patyrė didelį fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo, didelį emocinį sukrėtimą, stresą neigiamus išgyvenimus. Ieškovei sužalotas gyvybiškai ir estetiškai svarbus organas – nosis. Ieškovė dėl kūno sužalojimo neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdama gydytis medicinos įstaigose, kęsti nepatogumus, buvo apribota jos bendravimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas nedirba ir neturi pajamų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų skausmą, kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovė patyrė stresą ir neigiamus išgyvenimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovė nusikaltimo pasekmes tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai jaučia iki šiol: skauda ranką, jaučiasi blogai, nemiega naktimis. Smurtinis nusikaltimas padarytas ieškovės namų aplinkoje, todėl ieškovė namuose jaučiasi nesaugi. Ieškovė ilgą laiką dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad mažinti A. C. šioje byloje priteistą 1700 Eur neturtinę žalą, kurios dydis yra analogiško pobūdžio bylose priteisiamų sumų ribose, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius (1000-5000 Lt) priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas. Teismas pažymi, kad kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai yra priteisiama nuo 800 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kartais ir daugiau neturtinės žalos atlyginimo (Nr. 2K-534/2009 (10000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11000 Lt), 2K–263/2013 (8000 Lt).

Nuteistasis K. C. nurodo, kad dėl esamos turtinės padėties (darbinių pajamų ar nuosavo vertingo turto neturi, atlieka bausmę) jis negalės įvykdyti jam paskirtos piniginės prievolės, tačiau teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo amžių, išsilavinimą, tikėtis kad iš esmės pasikeis atsakovo turtinė padėtis negalima. Tačiau atsakovas yra dar darbingo amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų, todėl jis gali dirbti, todėl ateityje nors ir neiškarto turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą. Be to, kaip jau aptarta, tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiojo asmens teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai išnagrinėjo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į materialinių ir procesinių teisės normas bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Keisti sprendimo dalį dėl ieškovei nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė